Intelektas intelekto samprata intelekto teorijos
5 (100%) 1 vote

Intelektas intelekto samprata intelekto teorijos

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Referatas

INTELEKTAS. INTELEKTO SAMPRATA. INTELEKTO TEORIJOS.

Dėst. J. Laurinavičiutė

Vilnius

2003

TURINIS

1. ĮVADAS

2. INTELEKTO APIBRĖŽIMAS

3. SU PROTU NESUSIJĘ INTELEKTO KOMPONENTAI

4. INTELEKTO STRUKTŪRA

5. INTELEKTO MATAVIMAS

6. INTELEKTO TESTAS

6.1 IQ PASISKIRSTYMO KREIVĖ

7. KAIP ATSKIRTI INTELEKTĄ NUO MOKYMOSI REZULTATŲ

7.1 TESTO TURINYS

7.2 TESTO RODIKLIAI

8. INTELEKTŲ ĮVAIROVĖ

9. IR DAR… NAUJAUSI FAKTAI APIE INTELEKTĄ

10. IŠVADA

11. PRIEDAS – TESTAI

12. LITERATŪROS SARAŠASĮVADAS

Žmonių sugebėjimas spręsti

problemas yra jų vienintelis

ginklas nuo aplinkinio

pasaulio klastos.

( Erwinas Brecheris)

Žmogui yra būdinga siekti spręsti iškilusias problemas bei veržtis į sėkmę. Kad šios pastangos būtų vaisingos, reikia žinių ir protinių sugebėjimų. Pirmoji sąlyga aiški : kuo daugiau mokaisi ir įsidėmi, tuo daugiau išmanai. Kitaip yra su intelektu plačiąja prasme. Tai diskutuojama tema, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad paveldėjimas šioje srityje turi lemiamą reikšmę. Kad išvengtume neaiškumų, žodį intelektas derėtų vartoti įgimto protinio pajėgumo prasme.

INTELEKTO APIBRĖŽIMAS

Kiekvienas žino, kas yra intelektas. Tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina, kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų.

Žodį intelektas sumanė romėnų politinis veikėjas Ciceronas. Intelektas – tai ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.

SU PROTU NESUSIJĘ INTELEKTO

KOMPONENTAI

Intelektas yra ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti. Jam būdinga ir nemaža su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai sugebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, charakteris, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija, regos aštrumas. Dėl šių bruožų labiau nesutariame nei dėl intelekto komponentų, atitinkančių proto požymius, bet daugelis mokslininkų galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia.

Įprasta skirti intelektą, arba bendruosius protinius sugebėjimus, nuo kitų gabumų ir sugebėjimų. Todėl daugelis gabumų – meniniai, komerciniai, sportiniai, muzikiniai, mechaniniai – iš dalies atsidūrė už ribų to, ką paprastai apibrėžiame kaip intelektą. Kita vertus, kai kas įrodinėja, kad intelekto apibrėžimas, neapimantis, pavyzdžiui, sportinių ar muzikinių gabumų, yra per siauras. Tuo tarpu mes naudojame tradicinį intelekto apibrėžimą. Bet reikia nepamiršti, kad šis apibrėžimas visko neaprėpia, jame praleidžiama daug svarbių gabumų, sugebėjimų, mokėjimų bei galimybių.

INTELEKTO STRUKTŪRA

Daugelis psichologų mano egzistuojant bendruosius protinius gabumus bei sugebėjimus (b) paprasčiausiai todėl, kad tarp visų pažinimo sugebėjimų testo yra teigiama koreliacija. Tai tinka visiems protinių gabumų ir sugebėjimų testams, nepaisant to, ar jie skiriasi turiniu (verbalinis, matemetinis, erdvinis), ar mąstymo operacijomis (analizė, sintezė, palyginimas, atsiminimas, skyrimas). Tuo pačiu tyrėjai nustatė, kad protinių gabumų ir sugebėjimų testus galima sujungti į grupes, tarp kurių yra didelė koreliacija. Šios susijusių testų grupės sudaro grupinius faktorius. Pavyzdžiui, tarp panašumo, supratimo, žoduno testų ir daugelio kitų su kalba susijusių testų yra didelė tarpusavio koreliacija. Jie jungiami į grupę ir sudaro verbalinį intelekto faktorių. Tyrėjai aiškiai nustatė verbalinius, matematinius ir erdvinius grupinius faktorius.

INTELEKTO MATAVIMAS

Mes matuojame intelektą testais. Testuose yra užduotys bei klausimai, į kuriuos asmuo turi atsakyti. Klausimai suskirstyti į grupes – kuo tuoliau, tuo sudėtingesni. Daugelyje intelekto testų derinami skirtingi intelekto matavimo būdai, ir testai yra sudaryti iš tam tikro kiekio subtestų.

Šiuose testuose paprastai žymimi teisingi ir klaidingi atsakymai ir už juos suteikiamas tam tikras taškų skaičius. Visi taškai sudedami ir gautoji suma yra pradiniai balai. Po to pradiniai balai paprastai verčiami į prasmingesnius standartinius balus ir interpretuojami pagal testo normas.

INTELEKTO TESTAS

Pirmasis intelekto testas buvo sukurtas 1905 metais Prancūzijoje. Jo autoriai buvo A. Binet ir T. Simonas. Testą sudarė 30 gana paprastų užduočių, nes jis buvo skirtas išsiaiškinti, kurie vaikai atsilieka mokydamiesi. Čia duomenys atskleidė tik labai paviršutiniškas blogo vaiko mokymosi priežastis. Vokiečių psichologas Williamas Sternas šiems testams pritaikė garsųjį intelekto koeficientą, aiba IQ. IQ – tai asmens protinis amžius, padalytas iš jo chronologinio amžiaus ir, kad nebūtų trupmenos , padaugintas iš 100:

IQ = protinis amžius / chronologinis amžius x

100

Taigi tipiško vaiko, kurio protinis ir chronologinis amžius sutampa, IQ yra 100. O aštuonerių metų vaiko, kuris atsako į klausimus kaip tipiškas dešimties metų vaikas, IQ yra125.

Dauguma dabar naudojamų intelekto testų IQ nebeskaičiuojamas. Pradinė IQ formulė neblogai tinka vaikams, bet netinka suaugusiems: argi keturiasdešimtmečio, kuris atlieka testą taip, kaip vidutinis dvidešimtmetis, IQ tik 50? Akivaizdu, jog čia ne viskas gerai. Todėl dabar intelekto testais nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamojo rezultatą lyginant su vidutinišku tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatu. 100 yra laikoma vidurkiu. Maždaug dviejų trečdalių žmonių protinių gebėjimų įverčiai yra tarp 85 ir 115. nors intelekto koeficientas nebeskaičiuojamas, bet kasdienėje kalboje IQ terminas dar vartuojamas, kaip „intelekto testo įverčio“ santrumpa.

Išaiškinta, jog aukštą IQ rodiklį dažniau turi turtingieji nei beturčiai, daugiau baltieji, nei juodaodžiai; Rytų Azijos gyventojai dažniau pasirodė esą aukštesnio intelekto už europiečius. Tyrinėtojams buvo įdomu, kodėl tokie geri IQ rodiklai Rytų Azijoje. Pasirodė, jog šių šalių auklėjime neegzistuoja teiginys „negalių“: jei vaikas ko nesupranta ar nesugeba atlikti, jis privalo stengtis tol, kol padarys kaip reikiant. Taip ugdomas vaiko atkaklumas siekti žinių, tobulinti savo sugebėjimus.

IQ PASISKIRSTYMO KREIVĖ.

Stanford – Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį, IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu; virš 130 – labai aukštu; žemiau nei 70, rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo.

IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti, kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas. Šioje kreivėje nuo 0 iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę“. Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę – 1; sunkiai atsilikę – 2; vidutiniškai atsilikę – 3; šiek tiek atsilikę – 4. nuo 70 iki 90 – riba tarp atsilikimo ir normos: 5 – normalūs, 6 – normalūs, bet prislopinti. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas, pažymėtas skaičiumi 7. intervalas tarp 110 iki 120 (8) – gabūs; tarp 120 iki 130 – labai gabūs; o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką.

Stanford – Binet teste buvo matuojami ketturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas, abstraktus – vizualinis protavimas, kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis.

KAIP ATSKIRTI INTELEKTĄ

NUO MOKYMOSI REZULTATŲ

Flynno duomenys kalba apie tai, kad intelekto testų rezultatai menkai koreliuoja su tikruoju intelektu. Nuo seno manoma, kad intelektas yra kažkas, ką nulemia vidiniai veiksniai; mokymosi rezultatai yra susiję su tuo, kas įgyta, išmokta. Atrodo, kad intelektas, esant „normaliai“ aplinkai, paprasčiausiai vystosi pagal iš anksto numatytą modelį. Vadinasi, tarsi negalime patobulinti šio vystymosi, bent jau taip rodo praeities tyrimų interpretacijos. Mokymosi rezultatai yra aktyvaus mokymosi proceso, kurį skatina mokymo ir auklėjimo veikla, galutinis produktas. Remdamiesi testo turiniu ir testo rodikliais, išsiaiškinsime skirtumus tarp šių dvejų sąvokų.

TESTO TURINYS. Kai kurių intelekto testų tam tikra turinio dalis yra panaši į mokymosi rezultatų testus. Taigi tam tikra prasme intelekto testai yra mokymosi rezultatų testai, tik specifiniai. Intelekto testai matuoja pažinimo sugebėjimų lygį, o tų sugebėjimų „moko“ visa aplinka – šeima, namai, masinės informacijos priemonės (knygų, laikraščių skaitymas, televizijos žiūrėjimas), kaimynai ir giminės, muziejai, bažnyčia ir taip pat mokykla.

Intelekto testo užduotys tuo labiau įvairuoja, kuo daugiau jos yra priderintos prie mokyklos mokymo reikalavimų. Kai kurie užduočių tipai yra labai panašūs į įvairiuose mokyklos klasėse formuojamų sugebėjimų ir įgūdžių tipus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 4304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.