Intelektas intelekto samprata intelekto teorijos
5 (100%) 1 vote

Intelektas intelekto samprata intelekto teorijos

11213141

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Referatas

INTELEKTAS. INTELEKTO SAMPRATA. INTELEKTO TEORIJOS.

Dėst. J. Laurinavičiutė

Vilnius

2003

TURINIS

1. ĮVADAS

2. INTELEKTO APIBRĖŽIMAS

3. SU PROTU NESUSIJĘ INTELEKTO KOMPONENTAI

4. INTELEKTO STRUKTŪRA

5. INTELEKTO MATAVIMAS

6. INTELEKTO TESTAS

6.1 IQ PASISKIRSTYMO KREIVĖ

7. KAIP ATSKIRTI INTELEKTĄ NUO MOKYMOSI REZULTATŲ

7.1 TESTO TURINYS

7.2 TESTO RODIKLIAI

8. INTELEKTŲ ĮVAIROVĖ

9. IR DAR… NAUJAUSI FAKTAI APIE INTELEKTĄ

10. IŠVADA

11. PRIEDAS – TESTAI

12. LITERATŪROS SARAŠASĮVADAS

Žmonių sugebėjimas spręsti

problemas yra jų vienintelis

ginklas nuo aplinkinio

pasaulio klastos.

( Erwinas Brecheris)

Žmogui yra būdinga siekti spręsti iškilusias problemas bei veržtis į sėkmę. Kad šios pastangos būtų vaisingos, reikia žinių ir protinių sugebėjimų. Pirmoji sąlyga aiški : kuo daugiau mokaisi ir įsidėmi, tuo daugiau išmanai. Kitaip yra su intelektu plačiąja prasme. Tai diskutuojama tema, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad paveldėjimas šioje srityje turi lemiamą reikšmę. Kad išvengtume neaiškumų, žodį intelektas derėtų vartoti įgimto protinio pajėgumo prasme.

INTELEKTO APIBRĖŽIMAS

Kiekvienas žino, kas yra intelektas. Tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina, kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų.

Žodį intelektas sumanė romėnų politinis veikėjas Ciceronas. Intelektas – tai ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.

SU PROTU NESUSIJĘ INTELEKTO

KOMPONENTAI

Intelektas yra ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti. Jam būdinga ir nemaža su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai sugebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, charakteris, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija, regos aštrumas. Dėl šių bruožų labiau nesutariame nei dėl intelekto komponentų, atitinkančių proto požymius, bet daugelis mokslininkų galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia.

Įprasta skirti intelektą, arba bendruosius protinius sugebėjimus, nuo kitų gabumų ir sugebėjimų. Todėl daugelis gabumų – meniniai, komerciniai, sportiniai, muzikiniai, mechaniniai – iš dalies atsidūrė už ribų to, ką paprastai apibrėžiame kaip intelektą. Kita vertus, kai kas įrodinėja, kad intelekto apibrėžimas, neapimantis, pavyzdžiui, sportinių ar muzikinių gabumų, yra per siauras. Tuo tarpu mes naudojame tradicinį intelekto apibrėžimą. Bet reikia nepamiršti, kad šis apibrėžimas visko neaprėpia, jame praleidžiama daug svarbių gabumų, sugebėjimų, mokėjimų bei galimybių.

INTELEKTO STRUKTŪRA

Daugelis psichologų mano egzistuojant bendruosius protinius gabumus bei sugebėjimus (b) paprasčiausiai todėl, kad tarp visų pažinimo sugebėjimų testo yra teigiama koreliacija. Tai tinka visiems protinių gabumų ir sugebėjimų testams, nepaisant to, ar jie skiriasi turiniu (verbalinis, matemetinis, erdvinis), ar mąstymo operacijomis (analizė, sintezė, palyginimas, atsiminimas, skyrimas). Tuo pačiu tyrėjai nustatė, kad protinių gabumų ir sugebėjimų testus galima sujungti į grupes, tarp kurių yra didelė koreliacija. Šios susijusių testų grupės sudaro grupinius faktorius. Pavyzdžiui, tarp panašumo, supratimo, žoduno testų ir daugelio kitų su kalba susijusių testų yra didelė tarpusavio koreliacija. Jie jungiami į grupę ir sudaro verbalinį intelekto faktorių. Tyrėjai aiškiai nustatė verbalinius, matematinius ir erdvinius grupinius faktorius.

INTELEKTO MATAVIMAS

Mes matuojame intelektą testais. Testuose yra užduotys bei klausimai, į kuriuos asmuo turi atsakyti. Klausimai suskirstyti į grupes – kuo tuoliau, tuo sudėtingesni. Daugelyje intelekto testų derinami skirtingi intelekto matavimo būdai, ir testai yra sudaryti iš tam tikro kiekio subtestų.

Šiuose testuose paprastai žymimi teisingi ir klaidingi atsakymai ir už juos suteikiamas tam tikras taškų skaičius. Visi taškai sudedami ir gautoji suma yra pradiniai balai. Po to pradiniai balai paprastai verčiami į prasmingesnius standartinius balus ir interpretuojami pagal testo normas.

INTELEKTO TESTAS

Pirmasis intelekto testas buvo sukurtas 1905 metais Prancūzijoje. Jo autoriai buvo A. Binet ir T. Simonas. Testą sudarė 30 gana paprastų užduočių, nes jis buvo skirtas išsiaiškinti, kurie vaikai atsilieka mokydamiesi. Čia duomenys atskleidė tik labai paviršutiniškas blogo vaiko mokymosi priežastis. Vokiečių psichologas Williamas Sternas šiems testams pritaikė garsųjį intelekto koeficientą, aiba IQ. IQ – tai asmens protinis amžius, padalytas iš jo chronologinio amžiaus ir, kad nebūtų trupmenos , padaugintas iš 100:

IQ = protinis amžius / chronologinis amžius x

100

Taigi tipiško vaiko, kurio protinis ir chronologinis amžius sutampa, IQ yra 100. O aštuonerių metų vaiko, kuris atsako į klausimus kaip tipiškas dešimties metų vaikas, IQ yra125.

Dauguma dabar naudojamų intelekto testų IQ nebeskaičiuojamas. Pradinė IQ formulė neblogai tinka vaikams, bet netinka suaugusiems: argi keturiasdešimtmečio, kuris atlieka testą taip, kaip vidutinis dvidešimtmetis, IQ tik 50? Akivaizdu, jog čia ne viskas gerai. Todėl dabar intelekto testais nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamojo rezultatą lyginant su vidutinišku tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatu. 100 yra laikoma vidurkiu. Maždaug dviejų trečdalių žmonių protinių gebėjimų įverčiai yra tarp 85 ir 115. nors intelekto koeficientas nebeskaičiuojamas, bet kasdienėje kalboje IQ terminas dar vartuojamas, kaip „intelekto testo įverčio“ santrumpa.

Išaiškinta, jog aukštą IQ rodiklį dažniau turi turtingieji nei beturčiai, daugiau baltieji, nei juodaodžiai; Rytų Azijos gyventojai dažniau pasirodė esą aukštesnio intelekto už europiečius. Tyrinėtojams buvo įdomu, kodėl tokie geri IQ rodiklai Rytų Azijoje. Pasirodė, jog šių šalių auklėjime neegzistuoja teiginys „negalių“: jei vaikas ko nesupranta ar nesugeba atlikti, jis privalo stengtis tol, kol padarys kaip reikiant. Taip ugdomas vaiko atkaklumas siekti žinių, tobulinti savo sugebėjimus.

IQ PASISKIRSTYMO KREIVĖ.

Stanford – Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį, IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu; virš 130 – labai aukštu; žemiau nei 70, rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo.

IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti, kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas. Šioje kreivėje nuo 0 iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę“. Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę – 1; sunkiai atsilikę – 2; vidutiniškai atsilikę – 3; šiek tiek atsilikę – 4. nuo 70 iki 90 – riba tarp atsilikimo ir normos: 5 – normalūs, 6 – normalūs, bet prislopinti. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas, pažymėtas skaičiumi 7. intervalas tarp 110 iki 120 (8) – gabūs; tarp 120 iki 130 – labai gabūs; o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką.

Stanford – Binet teste buvo matuojami ketturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas, abstraktus – vizualinis protavimas, kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis.

KAIP ATSKIRTI INTELEKTĄ

NUO MOKYMOSI REZULTATŲ

Flynno duomenys kalba apie tai, kad intelekto testų rezultatai menkai koreliuoja su tikruoju intelektu. Nuo seno manoma, kad intelektas yra kažkas, ką nulemia vidiniai veiksniai; mokymosi rezultatai yra susiję su tuo, kas įgyta, išmokta. Atrodo, kad intelektas, esant „normaliai“ aplinkai, paprasčiausiai vystosi pagal iš anksto numatytą modelį. Vadinasi, tarsi negalime patobulinti šio vystymosi, bent jau taip rodo praeities tyrimų interpretacijos. Mokymosi rezultatai yra aktyvaus mokymosi proceso, kurį skatina mokymo ir auklėjimo veikla, galutinis produktas. Remdamiesi testo turiniu ir testo rodikliais, išsiaiškinsime skirtumus tarp šių dvejų sąvokų.

TESTO TURINYS. Kai kurių intelekto testų tam tikra turinio dalis yra panaši į mokymosi rezultatų testus. Taigi tam tikra prasme intelekto testai yra mokymosi rezultatų testai, tik specifiniai. Intelekto testai matuoja pažinimo sugebėjimų lygį, o tų sugebėjimų „moko“ visa aplinka – šeima, namai, masinės informacijos priemonės (knygų, laikraščių skaitymas, televizijos žiūrėjimas), kaimynai ir giminės, muziejai, bažnyčia ir taip pat mokykla.

Intelekto testo užduotys tuo labiau įvairuoja, kuo daugiau jos yra priderintos prie mokyklos mokymo reikalavimų. Kai kurie užduočių tipai yra labai panašūs į įvairiuose mokyklos klasėse formuojamų sugebėjimų ir įgūdžių tipus.

Intelekto testai skiriasi nuo mokyko rezultatų testų tik tuo, kad jie matuoja ne viską ir ne vien tik tai, ko mokoma mokykloje. Šis skiriamasis požymis nereiškia „viskas“ arba „nieko“. Šie dviejų tipų testai nesiskiria kokybiškai, t.y. nėra taip, kad vieni matuotų kažkokią paslaptingą, biologiškai paveldėtą savybę, o kiti – įgytus mokėjimus. Intelekto testai yra mokymosi rezultatų testai ta prasme, kad tai yra testai tų žinių, mokėjimų ir sugebėjimų, kurių įgyjimas yra individo informacinės sąveikos so jo gyvenamąja kultūrine aplinka rezultatas.

TESTO RODIKLIAI. Antroji susirūpinimo dėl intelekto ir mokymosi rezultatų priežastis yra didelė koreliacija tarp grupinių intelekto testų ir mokymosi rezultatų testų. Kelley (1927) nustatė, kad, nekintant amžiui, dviejų intelekto testų sutapimas yra apie 95%, intelekto testų ir mokymosi rezultatų testų rinkinių – apie 90%, intelekto testų ir skaitymo testų – apie 92%, intelekto yestų ir aritmetinių testų – apie 88%. Toliau vertinant, gauti tokie pat aukšti rodikliai. Williamas Colemanas ir E.E. Curetonas nustatė, kad gerai žinomo intelekto testo ir gerai žinomo mokymosi rezultatų testo sutapimas yra 95%. Taigi dažniausiai intelekto testai ir bendrųjų mokymosi rezultatų testai lemia tą patį sprendimą dėl tikėtinos sėkmės.

Intelekto
pranašesni tuo, kad užima mažiau laiko. Tai svarbu daugeliui mokinių. Tačiau mokymosi rezultatų testai turi kitą privalumą – mažiau tikėtina, kad juos galima bus aiškinti fatališkai, t.y. teigti, jog paveldėjimas yra lemiamas veiksnys ir vargu ar ką galima pakeisti. Žemi mokymosi rezultatų testo balai skatina ką nors keisti. Žemi intelekto testų balai verčia susitaikyti su esama padėtimi.

INTELEKTŲ IVAIROVĖ

Howardas Gardneris (1983) išplėtojo psichometrinius koreliacijų tarp įvairių testų tyrimus. Jis iškėlė klausimą, kaip galėtume nusakyti intelekto struktūrą, atsižvelgdami į:

 Intelekto aprašymus literatūroje;

 Žmonių, kurių pažeistos smegenys, neurologinių tyrimų duomenys;

 Vunderkindų, autistinių žmonių, kvaišų mokslininkų, nesugebančių mokytis vaikų genialumo arba sutrikimų apibūdinimus;

 Antropologinius duomenis apie įvairių kultūrų, rasių ar genčių, įvairių epochų žmonių ir jų veiklos skirtybes.

Gardneris išanalizavovisus šiuos duomenis. Kai tik koks nors sugebėjimas būdavo paminėtas kelių autorių darbuose, jis įtraukdavo tą sugebėjimą į savo intelekto apibūdinimą.

Kalbinis intelektas. Jį dažnai vadiname verbaliniu intelektu. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.

Muzikinis intelektas. Jo apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ar Lenono genialumas, eilinių mažų vaikų muzikiniai gabumai, lavinami pagal Sudzuki metodą.

Loginis matematinis intelektas. Jo kraštutiniai variantai – matematiko genialumas arba didelių energijų fizikos ar molekulinės biologijos teorijų ilgos išvedžiojimų grandinės. Ši intelekto forma reikalinga tiek aritmetikoje, tiek algebroje, tiek simbolių logikoje.

Erdvinis intelektas. Jį aiškiai matome architektų ar inžinierių, kurie demonstruoja unikalius erdvinius gabumus, veikloje. Jis nustatytas, remiantis Rodino (Rodeno) ir kitų skulptorių arba Picasso (Pikaso) ir kitų dailininkų biografijomis. Jis matuojamas testais, per kuriuos žmogus ieško paslėptų figūrų arba mintyse keičia objektų padėtį erdvėje ir apibūdina gaunamus pakitimus.

Kūniškasis kinestezinis intelektas. Šiuo intelektu pasižymi sportininkai, šokėjai ir žonglieriai. Tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas.

Vidinis asmeniškasis (intrapersonalinis) intelektas. Tai yra žinių apie save forma, kuria dažnai pasižymi religingi žmonės ir žmonės, turintys ypatingą nuovoką apie savo jausmus, valdantys savo kūno funkcijas.

Tarpasmeninis (interpersonalines) intelektas. Ši intelekto forma, dažnai vadinama socialiniu intelektu, – tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis mūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais, mokykloje ar klube, su kaimynais.

Pasak H. Gardnerio, kiekvienam žmogui būdingos 7-os išvardytos intelekto galių. Ir nerastume po saule dviejų individų, kurių tos galios būtų identiškai, vienodų proporcijų. Tai lemia skirtingas paveldimumas, aplinkos poveikis, bendravimo patirčių įvairovė. Mokslinikas teigė, kad švietimo sistemos yra nepritaikytos, nepasirengusios išnaudoti ir ugdyti visas intelekto galias, ir tai esanti pagrindinė problema. Jis tvirtina, kad vienmatiškai matuojant žmogaus intelektą iškreipiamas realybės vaizdas bei neatspindimos tikrosios žmogaus intelekto galimybės. Galime ir toliau ignoruoti savo skirtingumus ir apsimetinėti, kad visi esame vienodi, – taip metų metais elgėsi dauguma švietimo sistemų. Arba galime savo švietimą keisti ir maksimaliai išnaudoti skirtingumus, – rašo H. Gardneris.

IR DAR… NAUJAUSI FAKTAI APIE INTELEKTĄ

 IQ turi įtakos mokyklos lankymas. Pasirodo, mokyklos lankymas gali padidinti IQ. Tiksliau – padėti jam nesumažėti. Kuo ilgiau moksleivis lanko mokyklą, tuo didesnė tikimybė, kad jo intelektas, palyginti su nebaigusiųjų mokyklos intelektu, bus didesnis.IQ turi įtakos ir vasaros atostogos.

 Gimimo eiliškumas neturi įtakos IQ. Mintis , kad gimimo eiliškumas turi poveikį asmenybei ir intelektui, nėra nauja. Pirmagimiai esą protingesni negu vėliau gimę vaikai, tikimasi, kad jie taps lyderiais. Pasirodo, nuomonė, kad didelėse šeimose auga žemo IQ vaikai, yra nepagrįsta. Tyrimai rodo, jog neretai daugiavaikes šeimas kuria žemesnio intelekto tėvai.gabūs žmonės iš tikrųjų linkę kurti mažas šeimas, bet šeimos dydis neturi įtakos gabumams.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2155 žodžiai iš 4304 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.