Intelektas jo išmatavimas
5 (100%) 1 vote

Intelektas jo išmatavimas

112131

TurinysTurinys 2

ĮVADAS 3

1. Intelekto samprata 4

1.1. Intelekto sąvokos kilmė 4

1.2. Intelekto apibrėžimų įvairovė 5

2. Kaip matuojamas intelektas? 6

3. Intelekto testai 7

3.1. Daugiaprofilinė asmenybės apklausa 7

3.2. Asmenybės tipo ir profesinio kryptingumo ryšio testas 8

3.3. Pažintinių interesų tyrimas 9

3.4. Tyrimas „Profesinė motyvacija“ 10

3.5. Testas lyderio savybėms išaiškinti 11

IŠVADOS 13

Literatūra 14

ĮVADAS

Gyvenant sudėtingame ir dinamiškame XXI amžiuje žmonėms reikia

gebėjimo peržengti regimybės ribas, atverti žmogaus psichikos gelmes. Vis

labiau įsitvirtina nuostata, kad žmogiškasis veiksnys, t.y. individo

intelektinės, emocinės, asmenybės savybės, profesinė bei socialinė

kompetencija vaidina labai svarbų vaidmenį, netgi lemia jo sėkmę arba

nesėkmę konkrečioje gyvenimo situacijoje ar profesinėje veikloje. Todėl

žmonės nori žinoti savo galimybes, jų dėmesį patraukia tiek jų pačių, tiek

kitų žmonių vidinio gyvenimo ypatumai, individualybė. Geriau pažinti save

ir kitus padeda įvairios psichodiagnostinės procedūros, tarp jų ir

psichologinis testavimas, kuris apima ir intelekto testavimą. Psichologinio

tyrimo procedūrų metu gautos žinios ne tik padeda suprasti, kas jau įvyko

tiriamojo gyvenime, bet ir numatyti galimas asmenybės raidos perspektyvas,

lengviau įveikti įvairias kliūtis, kurios gali kilti siekiant užsibrėžto

tikslo.

Testavimas padeda ne tik nustatyti profesinį asmenybės kryptingumą ir

tinkamumą, bet ir numatyti žmogaus galimybes, jo profesinio tobulėjimo

perspektyvas. Vienokie ar kitokie testai gali padėti geriau pažinti

konsultuojamą žmogų, suprasti jo problemas, rasti tinkamiausią sprendimą.

Testų rezultatai labai naudingi ir pačiam besikonsultuojančiajam, nes

leidžia geriau pažinti save, keisti savo asmenybę ir elgesį.

Gerai žinoma, kad kvalifikuotai ir profesionaliai tirti asmenybės

savybes, įvertinti testų rezultatus gali tik psichologai ar

psichodiagnostikos specialistai. Tačiau ir nebūdami psichodiagnostikos

profesionalais, save ir kitus geriau pažinti stengiasi daugelis iš mūsų.

Tai ypač svarbu tiems, kurie savo profesinėje veikloje nuolat bendrauja su

žmonėmis ar jiems vadovauja (įmonių, organizacijų vadovams; personalo

vadybos specialistams, socialiniams ir aptarnavimo sferos, viešųjų ryšių,

reklamos ir pan. darbuotojams), taip pat tiems, kam patikėtas jaunimo

mokymas ir ugdymas. Tik gerai pažįstant ugdytinius galima tikėtis mokymo ir

auklėjimo sėkmės.

Siekiant daugiau sužinoti apie save ir kitus, norint pažinti savo ir

kitų žmonių psichologines ypatybes, neretai griebiamasi psichologinių

testų. Vieni iš jų – intelekto testai. Rasti įvairių testų nesunku, nes

daug jų skelbiama populiariojoje spaudoje, nemažai leidžiama specialių

testų rinkinių. Deja, daugelis jų stokoja teorinio ir metodinio pagrįstumo,

neretai yra skirti tiktai pramogai. Kaip bebūtų, studijuojant vadybą,

kiekvienam svarbu susipažinti tiek su psichologiniais testais bandrai, tiek

su viena jų rūšimi – intelekto testais. Todėl šio darbo tikslas – atsakyti

į tokius klausimus:

• Kas yra intelektas (sąvokos kilmė, apibrėžimų įvairovė)?

• Kaip yra vertinamas intelektas?

• Kokie intelekto testai galėtų būti pritaikyti vadyboje?

1. Intelekto samprata

Viena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yra

intelektas. Kasdieniniai stebėjimai rodo, kad žmonės skiriasi įvairių

problemų (buitinių, profesinių, situacinių ir pan.) sprendimo greičiu ir

kokybe. Taip pat praktika sudaro sąlygas pastebėti, kad proto (kitaip

intelektinių galimybių) atžvilgiu žmonės tarpusavyje labai skiriasi nuo

protinio atsilikimo iki itin aukšto intelekto. Šio skirtumo priežastys

žmoniją domina nuo senųjų amžių.

1.1. Intelekto sąvokos kilmė

Teigiama, jog intelekto samprata palaipsniui apaugo vis nauju mąstymo

ir pažinimo turiniu, kuris atspindėjo vieno ar kito laikotarpio

pasaulėžiūros, interesų lauką. Tačiau paradoksalu yra tai, jog tiek Rytų,

tiek Vakarų civilizacijų kūrimosi pradžioje iškeltas sūkis „pažink save“ nė

kiek ne mažiau aktualus ir dabarties žmogui.

Archainis žmogus gyveno darnoje su gamta ir jautėsi neatsiejama jos

dalis. Pamažu trūkinėjant vientisam mitologiniam pasaulėvaizdžiui ir

atsirandant filosofinio mąstymo užuomazgoms, mitologijai būdingą vaizdinį

pasaulio suvokimą pakeitė sąvokų kalba. Intelekto sąvokos gimimą lėmė

žmogaus savimonės susiformavimas, savęs išskyrimas iš kitų gyvų būtybių,

savo ypatingumo suvokimas.

Į tarptautinę vartoseną įaugusio lotyniško žodžio intellectus

(suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami M.T. Ciceronui, garsiam

romėnų oratoriui, stilistui, politikui (I a.pr.Kr.). Tačiau pati sąvoka

senesnė, randama jau senovės graikų filosofų raštuose (V-IV a. pr. Kr.),

neabejotinai jos būta ir Senovės Rytų civilizacijų pasaulėžiūrose.

Intelekto ir proto
perskyra bene aiškiausiai apčiuopiama žvilgterėjus,

kaip šias sąvokas suvokė I.Kant ir G.V.F.Hegel – dvi ryškiausios vokiečių

filosofijos asmenybės. Pasak I.Kant, intelektas (verstand) kyla iš to

paties šaltinio kaip ir juslumas. Tai yra sugebėjimas mąstyti jutiminio

stebėjimo objektą, kurti vaizdinius ir sąvokas, spręsti, formuoti

taisykles. Kitaip sakant, intelektui yra būtina patyrimo (empirinė)

medžiaga. Jis yra bejėgis prieš besąlygiškus dalykus (pvz., laisvę, valią,

Dievą), neteikiančius juslėms jokių duomenų apie save. Aukštesniu

pažintiniu gebėjimu už intelektą I.Kant laikė protą. Protas visiems

intelekto veiksmams suteikia būtiną sisteminį vientisumą, jis siekia

pažinti daiktus pačius savaime, tačiau to padaryti nesugeba. G.V.F.Hegel

filosofijoje intelektas taip pat yra žemesnysis pažintinis gebėjimas,

samprotavimas, veikiąs formaliosios logikos ribose, t.y. operuojantis

mintimis pagal formaliosios logikos dėsnius. O protas – tai potencija, kuri

plėtojasi pati iš savęs, operuoja priešybėmis ir jų vienybėmis, galėdama

apsieiti be juslinės patyrimo medžiagos ir veikti nesiremdama jokiais

baigtiniais daiktais. Iš esmės tai yra Dievas, absoliuti idėja, pasaulinė

dvasia.

1.2. Intelekto apibrėžimų įvairovė

Lotyniškai intellectus (gr. nus) – pažinimas, supratimas, protas.

Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Aristotelis aiškino, kad

protas (gr. ratio) atsiranda tik ką nors stengiantis pažinti. E.Kant,

priešingai, intelektu (vok. verstand) vadino sugebėjimą kurti sąvokas, o

protu (vok. vermunft) – kurti metafizines idėjas. Pasak G.V.Hegel,

intelektas yra aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida.

J.Piaget žodžiais, intelekto operacijos psichikoje yra interiorizuoti

subjekto veiksmai. Jos koordinuojąsi tarp savęs ir sudaro paslankias

vientisas struktūras, kurioms būdinga grįžtamumas ir atvirkštumas. Kai šios

operacijos susiformavusios, žmogus tuo pat metu gali suvokti tiesioginį ir

jam atvirkštinį veiksmą. A.Binet intelektą siejo su dėmesiu. Jo teigimu,

skirtingus intelekto lygius lemia skirtingas dėmesys.

Intelektas ir protas nuo seno arba neskiriami, vartojami kaip

sinonimai, arba intelektas traktuojamas kaip sudėtinė proto dalis. Tokiu

būdu nėra tikslios intelekto definicijos, visų pripažinto jo apibrėžimo.

V.P.Zinčenko teigia, jog yra per 70 intelekto apibrėžimų, tarpusavyje

besiskiriančių, kartais net prieštaraujančių vienas kitam. Keletas jų:

• intelektas – integralinė subjekto protinių galimybių visuma;

• intelektas – tai kiekvienam žmogui būdingas psichofiziologinis

mechanizmas, kuris veikia nuolat ir yra sąlyga informacijai gauti,

apdoroti ir panaudoti;

• intelektas – mąstymo sugebėjimas, racionalaus pažinimo sugebėjimas;

• intelektas (angl. intelligence) – protas, sugebėjimas mokytis ir

išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius;

• intelektas – sugebėjimas spręsti naujas užduotis veiksmingiausiu būdu

ir per trumpiausia laiką;

• intelektas – psichinė savybė, pasireiškianti sąlygiškai pastoviu, tam

individui būdingu užduoties atlikimo efektyvumu;Pačia bendriausia prasme psichologams intelektas yra:

• sugebėjimas operuoti abstrakčiais simboliais ir ženklais (C.Spearman,

L.Terman);

• sugebėjimas adekvačiai prisitaikyti prie naujų situacijų (A.Binet,

W.Stern) arba mokytis (I.Woodrow, D.Steik, J.Dunkanson);

• sugebėjimas perdirbti informaciją sprendžiant problemas (J.P.Guilford,

W.Estess).Kasdienybėje žmogaus intelektas siejamas su jo sumanumu, protingumu,

sugebėjimu spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti iš

patirties.

2. Kaip matuojamas intelektas?

Laikui bėgant mokslininkai pastebėjo, kad tiriant žmogaus intelektą,

iškyla nemažai problemų. Kiekviena tauta pasižymi savita kultūra ir

papročiais. Pavyzdžiui vakarietis, pamatęs pistoletą, iš karto pasakytų,

kas tai per daiktas, o kitos tautybės atstovas, kuris naudojasi tik lanku

ir ietimi, niekaip nesusidorotų su užduotimi. Skirtingose kultūrose

nevienodai suprantamas ir pats intelektas. Pavyzdžiui, vakariečiams ir kai

kurioms Afrikos gentims buvo pateikiamos įvairių pozų kačių ir šunų

(valgantys, miegantys, žaidžiantys ir t.t.) statulėlės. Tiriamiesiems

reikėjo jas sugrupuoti. Vakariečiai, žinoma, statulėles grupavo pagal

klases: šunis ir kates atskirai. Tuo tarpu afrikiečiai jas grupavo pagal

funkciją: valgančių gyvūnų grupė, žaidžiančių gyvūnų grupė ir t.t. Mes

galime manyti, kad mūsiškis grupavimo būdas yra neginčijamai

intelektualesnis. Afrikiečiai mano kitaip. Kai jų paprašė sugrupuoti

statulėles taip, kaip tai daro „kvaili žmonės“, jie sugrupavo jas taip,

kaip vakariečiai.

Pirmosios idėjos, kaip matuoti intelektą, pasirodė jau XVIIa.

pabaigoje. Vokiečių-austrų kilmės gydytojas F.J.Gall tvirtino, kad galvos

paviršiuje esantys iškilimai daug ką
apie žmogaus sugebėjimus.

F.J.Gall manė, jog žmogaus sugebėjimai slypi skirtingose smegenų vietose,

todėl tobulėjant vieniems ar kitiems žmogaus gabumams, atitinkamai didėja

ir iškilimai tam tikrose galvos vietose.

Vėliau, XIXa. pabaigoje, psichines žmogaus savybes buvo mėginta

įvertinti matuojant reakcijos greitį ir atminties apimtį. 1890 metais

sukurti J.McCattell testai matavo judesių greitį, spalvų įvardijimo laiką,

raidžių, įsimenamų vieną kartą jas perskaičius, kiekį ir panašius

sugebėjimus.

Vokiečių psichologui W.Stern kilo paprasta, bet ir šiandien dar

plačiai taikoma idėja: jis pasiūlė intelektą išreiškiančią formulę. Taigi

1912 metais atsirado ir dabar dar labai populiari intelekto koeficiento

sąvoka.

IQ – tai protinio ir biologinio amžiaus santykis, padaugintas iš 100.

Kai protinis ir biologinis amžiai sutampa, tai yra vaikas atlieka tiek

užduočių, kiek vidutiniškai atlieka jo amžiaus grupės vaikai, intelekto

koeficientas lygus 100. Pavyzdžiui, jeigu vaiko atliktos užduotys atitinka

6 metų amžiaus vidurkį, o jam iš tikrųjų yra penkeri metai, tai jo IQ yra

120.

3. Intelekto testai

Tai nėra žinių testai. Tai – mąstymo, logikos testai. Dėl to tai nėra

visapusiškas žmogaus protingumo įvertinimas. Nes logika dar ne viskas. Kai

kurie labai protingi žmonės neturi stipraus loginio mąstymo, bet pasižymi

kitokiomis protinėmis galiomis.

Psichologas ir žurnalistas D.Goleman 1995 m. išleido knygą „Emotional

Intelligence“. Vienos iš labiausiai perkamų knygų autorius tvirtina, jog ne

loginis sugebėjimas ir ne sugebėjimas „virškinti“ skaičius neša sėkmę

gyvenime. Priešingai, kaip žmonėms seksis gyvenime priklauso nuo jų jausmų.

Jausminis intelektas padeda suprasti ir valdyti savo jausmus, rasti

argumentus ir bendrauti su žmonėmis. Ypač didelį vaidmenį jausminis

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1752 žodžiai iš 3484 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.