Intelektas
5 (100%) 1 vote

Intelektas

11

TURINYS

ĮVADAS 2

1. INTELEKTO SUPRATIMAS 3

2. AR INTELEKTAS PRIKLAUSO NUO KULTŪROS? 5

4. INTELEKTO ĮVERTINIMAS 6

LITERATŪRA 7

ĮVADAS

Intelektas (lot. intellectus – suvokimas, prasmė) arba protas – gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają. Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą. Pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka.

Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis ir matematiniai, loginiai gebėjimai.

Mintis, kad kiekvienam žmogui būdingi tam tikri bendrieji pro¬tiniai gebėjimai (intelektas) ir kad juos galima išmatuoti bei kieky¬biškai išreikšti skaičiais (IQ įverčiais), sukėlė labai karštą psicho¬logų ginčą. Mokyklų tarybos, teismai ir mokslininkai svarsto, ar tai¬kytini ir ar nešališki yra intelekto testai, skirti asmens proto gebėji¬mams įvertinti ir palyginti su kitų žmonių gebėjimais, išreiškiamais skaičiais. Ar galima, remiantis šiais testais, vertinti žmones pri¬imant į konkrečią mokyklą ar konkretų darbą? Jeigu taip, kaip tuo¬met galima įvertinti intelektą? Kas yra intelektas? Kiek jis priklau¬so nuo prigimties (paveldėjimo), kiek jam įtakos daro ugdymas (ap¬linka)? Ar intelekto testai gali padėti žmonėms atskleisti savo galimybes? O gal tai galingas, diskriminuojantis ginklas, kuris dangstomas mokslu?

Dabar pasaulyje žmonių intelektas sparčiai auga. Amerikiečiai apskaičiavo, kad per 60 metų jų intelektas išaugo 30 balų. Šio proceso kol kas niekas negali paaiškinti. Mokykla čia niekuo dėta: sparčiai didėja net darželinukų intelekto koeficientas. Televizoriai ir kompiuteriai nėra proto treniruokliai: didelius sugebėjimus demonstruoja ir tie, kurie nežiūri televizoriaus. O štai rusai per kelerius metus „įkrito į balą“: vidutinis jų IK rodiklis mažėja. Pavyzdžiui, šiandien tik vieno iš 20 moksleivių intelekto koeficientas didesnis kaip 130 balų, o 150 balų aukštumą pasiekia tik vienas iš šimto.

1. INTELEKTO SUPRATIMAS

INTELEKTAS – tai integrinė žmogaus savybė, atspindinti sugebėjimą protingai veikti. Daugelis šio fenomeno tyrinėtojų mano, kad pagrindinis intelekto bruožas yra:

SUGEBĖJIMAS GREITAI SUSIGAUDYTI NAUJOJE SITUACIJOJE

Nemažiau svarbūs ir kiti jo komponentai:

• Erudicija – žinojimas apie viską po truputį ir apie truputį – viską

• Sugebėjimas logiškai mąstyti

• Mokėjimas suprasti žmones

INTELEKTAS – TAI PADORUMAS IR JUMORO JAUSMAS

Beveik visi intelekto žinovai sutaria, kad intelektas – tai ne koks „daiktas“ arba „dalykas“. Kai apie kieno nors IQ kalbame taip, tar¬si tai būtų pastovus ir objektyviai tikras bruožas, pavyzdžiui, kaip aukštis, darome protavimo klaidą, kuri vadinama sudaiktinimu, o tai reiškia, kad abstrakti, nemedžiaginė sąvoka imama suvokti taip, tarsi ji būtų tikras, konkretus daiktas. Sudaiktinti, vadinasi, sugal¬voti sąvoką, ją pavadinti, o paskui save įtikinti, kad toks dalykas iš tikrųjų yra pasaulyje. Kai kas nors pasako: „Jos IQ 120″, jie su¬daiktina IQ, įsivaizduoja IQ kaip daiktą, kurį žmogus turi – o juk tai tik kartą gautas tam tikro atlikto testo įvertis.

Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės ge¬riau už kitus atlieka pažintines užduotis. Robertas Sternbergas ir Williamas Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą (1982, p.3) rašo, kad dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą „tikslingai ir adaptyviai elgtis“. Intelektinė elgsena rodo gebėji¬mą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant. Tie, kurie elgiasi protingai, susidoroja su ke¬liamais reikalavimais ir pasiekia savo tikslus.

Nepaisant bendro sutarimo dėl sąvokos, lieka trys ginčytini klausimai. Pirma, ar intelektui turi įtakos asmens kultūra, ar inte¬lektas – tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas? Ant¬ra, ar intelektas yra vienas bendrasis gebėjimas ar keletas skirtingų gebėjimų? Trečia, ar galime matuoti intelektą kaip smegenų atlie¬kamo informacijos apdorojimo greitį?

Išryškėjo dar ir kitas požiūris į intelektą. Klausiama, jei pro¬tas yra susijęs su smegenų veikla, ar nebūtų galima atskleisti in¬telekto skirtumų atskleidžiant tam tikrus išmatuojamus smegenų veiklos skirtumus. Ar žmonių, skirtingai atliekančių intelekto tes¬tus, rezultatų nebūtų galima sieti su jų pagrindiniais gebėjimais apdoroti informaciją?

Šį naują požiūrį pradėjo plėtoti Robertas Sternbergas (Dorsey, 1987). Pirmuosius savo intelekto tyrimus jis pradėjo būdamas sep¬tintokas, kai savo klasės draugams duodavo intelekto testų ir pa¬rengė mokėjimų testavimo projektą. Vienas iš jo kasmetinių leidi¬nių citavo jį patį: „Intelektas yra klaidingiausiai suprantamas as¬menybės bruožas.“ Po dešimtmečio ir dar vėliau jis intelekto esmę ėmė aiškinti, tirdamas, kokiais informacijos apdorojimo būdais naudojasi žmonės, atlikdami intelekto testus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 782 žodžiai iš 1492 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.