Intelektas1
5 (100%) 1 vote

Intelektas1

1121

TURINYS

ĮVADAS

I. Intelektas…………………………………………………………………4

1.1 Intelekto istorinė raida………………………………………………5

1.2 Aplinkos ir paveldėjimo įtaka intelektui……………………..6

1.3 Santykis tarp intelekto ir sugebėjimų………………………….7

1.4 Intelekto struktūra……………………………………………………8

1.5 Intelekto matavimas ir vertinimas………………………………9

1.6 Intelekto koeficientas IQ…………………………………………..9

IŠVADA




ĮVADAS

Šiame darbe mes nagrinėsime intelekto ir sugebėjimų santykį, ieškosime skirtumų ir panašumų. Aptarsime intelekto istorinę raidą, jo progresavimą natūraliame gyvenime. Išnagrinėsime intelekto matavimo ir vertinimo galimybes. Sužinosime testų realią naudą ir žąlą ,taip pat koeficiento IQ patikimumą . Nagrinėsime intelekto pritaikymo galimybes praktinėje veikloje, jo kintamumo priežastis ,lavinimo mechanizmus, atliktų tyrimų ir gautų rezultatų išvadas ,taip pat aplinkos ir paveldėjimo įtaką intelektui .Šio darbo tikslas išanalizuoti ir susisteminti intelekto sudėtines dalis ,ištirti jų vertinimo ir matavimo ypatumus, įvertinti testų patikimumą .Sužinosime intelekto atsiradimo priežastis, kur naudojama ši sąvoka, kokią įtaką intelektas daro mokymosi, profesinėje asmeninėje srityje. Ar intelektas reikalingas tikslams pasiekti, o gal tai mokslo žinių įvertinimo sąvoka? Mokslininkų sakoma ne lavinamas intelektas nyksta, sužinosime kaip sustabdyti tą procesą ,ar amžius turi tam įtakos. Taip pat sužinosime kaip intelektas keičia požiūrį į gyvenimą ,siekiamus tikslus, bendravimą…Išanalizuosime kokią reikšmę intelektui turi gabumai ir talentai. Kiekvienas turi tam tikrą(bendrą) intelektą kuris susidaro paprastai gyvenant ( semiantis darbo patirties , mokantis iš savo klaidų, sprendžiant kasdienes problemas)Taigi ištirsime intelekto ypatumus, aptarsime skirtingas mokslininkų ir psichologų nuomones bei padarytas jų išvadas.

1 INTELEKTAS

Tai gebėjimas išspręsti sudėtingas problema, keičiantis aplinkai ir reikalavimams.(Jörg B. Theilacker 2004m.13).Intelektas turi daug išraiškos formų, tai gebėjimas kovoti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais, bei savų reikalavimų iškėlimas ir jų įvykdymas pasitelkiant protinėmis galimybėmis. Ar intelektas paveldėjimas ar įgyjamas ginčijamasi iki šiol, tačiau pagal atliktus tyrimus nustatyta kad intelektas yra daugmaž išlavinamoji savybė.(Jorg B.Theilacker 2004m.,20) Taip pat intelektas nepriklauso nuo žmogaus lyties. Jam turi įtakos aplinka, švietimas ir auklėjimas. Intelektiniai sugebėjimai priklauso nuo žmogaus mokymosi, įtempto darbo ir valios pastangų. Intelektui įtakos turi tautiniai, rasiniai skirtumai, kultūros samprata. Žinoma ir tai jog intelektą reikia skatinti, lavinti, ir kad jis kinta .Jo kitimui įtakos turi asmens amžiaus progresas bei mokymosi pastangos.. Taip pat įtakos intelekto formavimuisi turi ir charakterio bruožai darbštumas, kantrybė, ištvermė… Intelektas reikalingas racionaliam mąstymui, tikslingai veiklai, efektyviems santykiams su aplinka . Nustatyta jog sparčiausiai intelektas auga pirmus dešimt metų tai sudaro 80% viso būsimo intelekto. Vėliau intelektas auga tik palaipsniui , o 26-rių metų sulaukusio žmogaus protinis išsivystymas pasiekia aukščiausią lygmenį. 80- ties sulaukusio žmogaus intelektas pasiekia žemiausią lygį . Intelektas atsiskleidžia tik žmogaus veikloje. „Prielaida jam formuotis yra gebėjimai, t.y. paveldėtos ar įgimtos anatominės, fiziologinės ir psichinės savybės“(J.Lapė 2003m., 200).Pagal P .Vekslerį tarp 25m. ir 50m. vyksta koncervacija, stabilizacija, prasideda regresas. Be veiklos ir mokymosi neįmanomas sugebėjimų lavėjimas, kartais su sugebėjimais formuojasi egoizmas, individualizmas ir išpuikimas , tai priklauso nuo įdiegto auklėjimo, kultūros sampratos, supančios aplinkos, bei paveldėjimo. Ankščiau intelektas buvo laikomas gabumu, dabar jį vadina mąstymu. Todėl intelektas priskiriamas prie protinių sugebėjimų ( greitas ir efektyvus orientavimasis aplinkoje, problemų pastebėjimas ,suvokimas, išsprendimas). Tačiau intelektas yra lavinamoji savybė jis lavėja lavinant sugebėjimus tokius kaip: bendravimo, matematinius, muzikinius, erdvės supratimo ir kt. Ne lavinant ši protinė savybė nyksta ,sulaukus brandaus amžiaus būna sunku išspręsti paprastas buitines problemas. Todėl turime savo sugebėjimus treniruoti (lavinti)visą gyvenimą nepriklausomai nuo amžiaus.

1.1 INTELEKTO ISTORINĖ RAIDA

„Naujų laikų intelekto ir jo matavimo koncepcijos atsirado XXa. pradžioje .XIX a. paskutiniame dešimtmetyje prancūzų psichologas A.Binet (Binė) ėmėsi padėti Paryžiaus mokykloms, kuriems mokiniams reikia ypatingo mokymo“.(N.L. Gage 1994m.,49)Tai paskatino Binet sudaryti testus kuriuose atsispindėtų mokinių psichiniai sugebėjimai. Šiuose testuose įvardinti psichiniai procesai –
atmintis, vaizduotė, dėmesys, supratimas. Tuos psichinius procesus dabar mes laikome intelekto požymiais. Gerai sudarytas testas padėjo nustatyti (atskirti )gabius mokinius nuo negabių. Laikui bėgant kito ir intelekto apibrėžimas, tam įtakos turėjo visuomenė ir švietimas. „Pirmojoje XX a. pusėje tūkstančiai IQ testų buvo pateikti didelėms reprezentacinėms vaikų bei suaugusiųjų grupėms.“(N.L.Gage 1994m.,52) Šiems testams būdinga normalus balų pasiskirstymas. T.y. remiantis gautais rezultatais nubraižoma varpo pavidalo kreivė, kuri nusako tam tikrų užduočių sugebėjimus. Tačiau bandant nustatyti įvairių tautybių bei socialinių sluoksnių žmonių intelekto lygį buvo susiduriama su šališkumu. „Taigi testo šališkumo aiškinimas grindžiamas galvojimu, kad intelekto testų turinys ir procedūra labiau priimtini palankesnėje padėtyje esančiom grupėm“(N.LGage 1994m.,79) „XX a.6-ajame dešimtmetyje buvo dedama daug pastangų sudaryti „kultūros požiūriu bešališkus „intelekto testus, kuriems nebūdingas nuokrypis į vidurines klases. Davisas ir Eellsas (Eells,1953) sudarė ir standartizavo testą.(N.L.Gage 1994m.,80). Binet ir jo bendradarbis Teodore Simonas nustatė jog vienų vaikų raida greitesnė kitų lėtesnė, bandant tai nustatyti atsirado dabar vadinamas protinis amžius. Tai reiškia kad 9-rių metų vaiko protinis amžius lygus 9-iems. Taigi jie kūrė protines užduotis kurios parodydavo mokinių sugebėjimus .Mirus Binet profesorius Termanas pakoregavo Binet testą : suskirstė ir pritaikė testą atskirom amžiaus grupėm. Pavadino Stanfordo-Binet testu –taip vadinamas ir dabar. Jis buvo naudojamas Amerikoje karo armijos naujokams, imigrantams įvertinti. Termanas nustatė jog testų rezultatai rodo ne tik protinius sugebėjimus, bet ir išsimokslinimą bei pažintį su kultūrą. Galtonas- vienas iš pirmųjų tyrinėtojų iškėlė idėją, kad protinius sugebėjimus galima įvertinti kiekybiškai. Taip pat jis sukūrė keletą statistinių metodų kuriais iki šiol naudojamasi, metodų tikslas atskirti gabius vaikus nuo negabių. Sukurti testiniai metodai padeda mokiniams apsispręsti pasirenkant mokslo pakraipą, o mokytojams sudarinėjant mokymosi medžiagą.

1.2 APLINKOS IR PAVELDĖJIMO ĮTAKA INTELEKTUI

Norint tai sužinoti buvo atliekami tyrimai kurio tikslas nustatyti kaip aplinka, šeimos socialinės ir ekonominės sąlygos veikia vaiko psichiką. Taip pat koks genetikos panašumas tarp tėvų ir vaikų. Buvo ištirti :kartu ir atskirai auginti homozigotiniai dvyniai, kartu ir atskirai auginti tos pačios lyties heterozigotiniai dvyniai, kartu ir atskirai auginti paprasti broliai ir seserys, globėjai ir augintiniai, kartu ir atskirai auginti ne giminės. Iš gautų rezultatų buvo padarytos išvados jog genetinis panašumas lemia panašų IQ. Tačiau ar intelektas įgimtas ar paveldėtas ginčijamasi iki šiol. Nes nėra įrodyta paveldėjimo ir aplinkos poveikio. Paveldėjimas ir aplinka būtini normaliam žmogaus vystymuisi. Buvo ištirti atskirų tautų bei rasių žmonės skirtinguose aplinkose. Intelekto balų skirtumus tarp tautybių lemia atrankinė migracija, aplinkos įtaka ir testų šališkumas. Atrankinės migracijos teorija teigia, kad gabesnieji žmonės patenka į pranašesnes socialines klases, profesijas ir bendruomenes. Wolfas nustatė, kad bendrosioms intelekto savybėms yra reikšmingos (B.S.Bloom,1964,p.78)tokios aplinkos savybės: tėvų spaudimas, padedantis susidaryt sėkmingo mokymosi motyvaciją, tėvų spaudimas skatinantis kalbos lavinimą, tėvų sudaromos bendrosios mokymosi progos šeimoje ir už jos ribų. Žinome jog toje pačioje šeimoje auginami vaikai skiriasi, tačiau tiksliai nežinoma kiek įtakos turi supanti aplinka. Taip pat aišku, kad skurdi aplinka slopina intelektą, vaikai vėliau išmoksta sėdėti, vaikščioti, kalbėti .Turtingoje aplinkoje vaikai turi galimybę įgyti gerą išsilavinimą, įsigyti tinkamas knygas. Skurdžiai gyvenantys vaikai neturi jau kūdikystėje elementarių žaislų kurie supažindintu juos su supančia aplinka , lavintų protą . Taigi aplinka turi ne mažą įtaką intelektui, bei jo kitimui, nes aplinka formuoja mūsų patirtį, o patirtis reikalinga intelekto formavimuisi.







1.3 SANTYKIS TARP INTELEKTO IR SUGEBĖJIMŲ

Mes visi turime skirtingų sugebėjimų įvairioms gyvenimo situacijoms. Sugebėjimai klasifikuojami į bendruosius ir specialiuosius Bendrieji tai tokie sugebėjimai kurie padeda žmogui pasiekti gerų rezultatų kiekvienoje veikloje. Specialieji tai sugebėjimai kurioje nors srityje. Jie dar skirstomi į percepcinius (erdvinių santykių suvokimas) ,psichomotorinius (susiję su judesiais), intelektinius(protiniai sugebėjimai). Pasak tarybinių psichologų (B.Teplovo, V. Kruteckio ir kt.) specialieji ir praktiški sugebėjimai yra glaudžiai susiję su bendraisiais sugebėjimais: juo labiau išlavėję bendrieji sugebėjimai, tuo lengviau formuojasi ir specialieji bei praktiškieji.(Bendroji psichologija 1986m. 269). Sugebėjimas gerai mokintis,
rezultatų darbe, asmeninėje veikloje tai gabumai, talentai, bet ne intelektas .Sugebėjimai atsiskleidžia įvairiame amžiuje tai priklauso nuo mokymosi, bei veiklos srities. Vienoje srityje sugebantis save atskleisti žmogus ,gali būti visiškai „nemokša“ kitoje srityje. Tačiau tai tik sugebėjimai, intelektas tai protinis savęs realizavimas įvairiose srityse, įvairių problemų sprendimas. Tačiau be žinių, įgūdžių, gabumų nebus ir intelekto. Gebėjimai- gera klausa padeda geriau išgirsti garsus, regėjimas ir atmintis palengvina užrašų, brėžinių įsiminimą. Žinios ir įgūdžiai- padeda išmokti naujus veiksmus, juos panaudoti įvairiomis sąlygomis. Intelektiniams testams išspręsti reikia gabumų, praktinių įgūdžių. „Tarybiniai psichologai nurodo, kad iš tikrųjų testai atskleidžia ne intelektinius žmogaus sugebėjimus, o jo įgytas žinias, mokėjimus, susidarytus įgūdžius. Pastarųjų kaip buvo parodyta ankščiau negalima painioti su sugebėjimas.“(Bendroji psichologija 1986m.271) Intelektiniai sugebėjimai matuojami kiekybiškai, kad būtu galima pritaikyti kiekvienam moksleiviui individualias užduotis atitinkančias jo protinius sugebėjimus, taip pat padėti renkantis profesiją ar specialybę. Charlesas Spearmanas(1863-1945) padėjo plėtoti faktorių analizę(statistinį metodą) , bendrąjį intelektą pavadino g veiksniu. Bendrasis intelektas tai keletas skirtingų sugebėjimų kuriuos turi kiekvienas žmogus. Anot Spearmano (David.G.Myers2000m.,374) nuo bendrojo veiksnio priklauso mūsų protinga elgsena. Taigi intelekto ugdymui turi įtakos daugiau ar mažiau visi žmogaus sugebėjimai, tačiau matuojami ir vertinami tik protiniai sugebėjimai. Galime sakyti jog sugebėjimai yra intelekto sudėtinės dalys.

Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 1665 žodžiai iš 2727 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.