Intelektas2
5 (100%) 1 vote

Intelektas2

Turinys:

Įvadas 3.

Apibrėžimas 4.

Intelekto struktūra 5.

Intelekto rūšys 6.

Aplinkos ir genų įtaka intelektui 7.

Intelektas ir sugebėjimai 8.

Išvados 9.

Naudota literatūra 10.

Įvadas

Šiais laikais, kai tautos gyvena informatyviose visuomenėse, išgirstas žodis–intelektas dažniausiai būtų sutiktas kaip: ‘oi,tikrai žinau, kas tai. Arba, nemažai esu girdėjęs apie tai ir t.t.’ Tačiau paklaustas atsakyti išsamiau, žmogus sutrinka. Vienas pradeda šnekėti apie protinius sugebėjimus, kitas apie kažkada jam pačiam atliktus intelekto testus, trečias apskritai nebežinotų ką pasakyti. Tačiau šių žmonių dėl jų nežinojimo kaltinti nederėtų, nes intelektas yra labai subtilus ir sunkiai paaiškinamas dalykas mažai apie jį girdėjusiam asmeniui. Iš tiesų, šiais laikais, atsirado galimybė išmatuoti intelektą, t.y. nustatyti individų intelekto skirtumus, išsiaškinti kokiems dalykams individai yra gabūs. Pasaulyje yra labai daug susirūpinusių tėvelių dėl savo atžalų, kuriems nelabai sekasi mokykloje. Žinoma, yra ir tokių vaikų, kuriais tėvai negali atsidžiaugti, nes jiems sekasi viskas – ir bendravimas naujų draugų apsuptyje, ir mokslo srityje, ir net gyvenime rodos jiems visada šypsosi laimė. Šiuo atveju aplinka turi didelę reikšmę, nes būna ir taip, jog dideli talentai neturi galimybės atsiskleisti, jeigu aplinka yra tam netinkama. Taigi, intelektas yra labai svarbus žmogaus psichinės veiklos elementas, žinojimas apie jo galimybes gali nulemti sėkmę vienoje ar kitoje srityje: mokykloje, darbe, ar asmeniniame gyvenime.

Šiame referate bandysime įsigilinti į intelekto apibrėžimą, jo struktūrą, bandysime atskleisti intelekto ryšį su žmogaus sugebėjimais, taip pat pasvarstysime ar intelektas įgimtas, ar vis tik įgytas su žmogaus gyvenama patirtimi.

Apibrėžimas

Tai kas gi yra INTELEKTAS? Savais žodžiais tai būtų galima apibūdinti kaip–sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti naujoves, galėjimas pasimokyti iš patirties. Tačiau tai tik labai bendras ir nelabai tikslus intelekto apibūdinimas. Tikslesnį intelekto apibrėžimą mums pateikia terminų žodynėlis, kuriame teigiama, jog intelektas – tai individo sugebėjimas spręsti problemas, remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka (o ne mokantis mokykloje ar kitais formaliais būdais). Dažnai laikomas vienu bendruoju intelektu (bendruoju faktoriumi), arba bendraisias gabumais, bet yra skiriami ir specialieji gabumai (kalbiniai, matematiniai, erdviniai). Intelektas paaiškina, kodel kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir tais pačiais mokytojais iškyla daug sunkumų. Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. Nėra vienodų žmonių, taigi nėra ir vienodų iškilusių problemų spendimo būdų. Tie, kurie elgiasi protingai, o tai apsprendžia intelektinė elgsena, tie labiau sugeba laviruoti įvairiose gyvenimo situacijose, spręsti sudėtingus ir elementarius klausimus, prisitaikyti visuomenėje, priimti teikiamas naujoves ir jomis pasinaudoti, gyventi prasmingą ir turiningą gyvenimą, mokėti juo džiaugtis ir stengtis pasiimti viską , ką jis suteikia žmogui per trumpą jo egzistavimo laikotarpį. Negaliu nepaminėti dviejų puikių psichologų minties, kurią palaiko daugelis intelekto žinovų. Jie teigia, kad intelektas nėra kas kita, kaip gebėjimas “tikslingai ir adaptyviai elgtis” (1982, p.3). Tai suvokęs individas gali pasiekti labai didelių aukštumų savo gyvenime.

Dabar jau išsiaiškinome , kas yra intelektas, tačiau dar neatsakėme į daugybę klausimų, susijusiųsu intelekto ryšiu su sugebėjimais, jo struktūra, taip pat, ar intelektas yra įgimtas ar įgytas.

Intelekto struktūra

Visi žinome, kad visi žmonės turi tik jam būdingų gabumų ar sugebėjimų. Galbūt jie nėra labai išskirtiniai, tačiau savitų skirtumų vis tik esama. Vieni yra gabūs matematikai, kiti pasiekia dideles aukštumas sportuojant, treti tampa garsiais muzikantais ar dainininkais, dar kiti–gabūs šokiui ar dailei. Taigi, kyla klausimas: ar intelektas yra vientisas darinys, ar vistik intelektas yra ne vienas bendras gebėjimas, o skirtingų gebėjimų rinkinys? Kiekvienas individas savaip geba adaptuotis skirtingoje veikloje. Vienam nauja kliūtis gyvenime–tik eilinė situacija, kitam–daug vargo ir galvos skausmo sukelianti užduotis. Todėl kalbėti apie intelektą, kaip apie vientisą objektą būtų tikrai klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus skirtingą situaciją suvokia skirtingai, ir skirtingai ją sprendžia.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 726 žodžiai iš 2100 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.