Intelektas2
5 (100%) 1 vote

Intelektas2

1121

Turinys:

Įvadas 3.

Apibrėžimas 4.

Intelekto struktūra 5.

Intelekto rūšys 6.

Aplinkos ir genų įtaka intelektui 7.

Intelektas ir sugebėjimai 8.

Išvados 9.

Naudota literatūra 10.

Įvadas

Šiais laikais, kai tautos gyvena informatyviose visuomenėse, išgirstas žodis–intelektas dažniausiai būtų sutiktas kaip: ‘oi,tikrai žinau, kas tai. Arba, nemažai esu girdėjęs apie tai ir t.t.’ Tačiau paklaustas atsakyti išsamiau, žmogus sutrinka. Vienas pradeda šnekėti apie protinius sugebėjimus, kitas apie kažkada jam pačiam atliktus intelekto testus, trečias apskritai nebežinotų ką pasakyti. Tačiau šių žmonių dėl jų nežinojimo kaltinti nederėtų, nes intelektas yra labai subtilus ir sunkiai paaiškinamas dalykas mažai apie jį girdėjusiam asmeniui. Iš tiesų, šiais laikais, atsirado galimybė išmatuoti intelektą, t.y. nustatyti individų intelekto skirtumus, išsiaškinti kokiems dalykams individai yra gabūs. Pasaulyje yra labai daug susirūpinusių tėvelių dėl savo atžalų, kuriems nelabai sekasi mokykloje. Žinoma, yra ir tokių vaikų, kuriais tėvai negali atsidžiaugti, nes jiems sekasi viskas – ir bendravimas naujų draugų apsuptyje, ir mokslo srityje, ir net gyvenime rodos jiems visada šypsosi laimė. Šiuo atveju aplinka turi didelę reikšmę, nes būna ir taip, jog dideli talentai neturi galimybės atsiskleisti, jeigu aplinka yra tam netinkama. Taigi, intelektas yra labai svarbus žmogaus psichinės veiklos elementas, žinojimas apie jo galimybes gali nulemti sėkmę vienoje ar kitoje srityje: mokykloje, darbe, ar asmeniniame gyvenime.

Šiame referate bandysime įsigilinti į intelekto apibrėžimą, jo struktūrą, bandysime atskleisti intelekto ryšį su žmogaus sugebėjimais, taip pat pasvarstysime ar intelektas įgimtas, ar vis tik įgytas su žmogaus gyvenama patirtimi.

Apibrėžimas

Tai kas gi yra INTELEKTAS? Savais žodžiais tai būtų galima apibūdinti kaip–sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti naujoves, galėjimas pasimokyti iš patirties. Tačiau tai tik labai bendras ir nelabai tikslus intelekto apibūdinimas. Tikslesnį intelekto apibrėžimą mums pateikia terminų žodynėlis, kuriame teigiama, jog intelektas – tai individo sugebėjimas spręsti problemas, remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka (o ne mokantis mokykloje ar kitais formaliais būdais). Dažnai laikomas vienu bendruoju intelektu (bendruoju faktoriumi), arba bendraisias gabumais, bet yra skiriami ir specialieji gabumai (kalbiniai, matematiniai, erdviniai). Intelektas paaiškina, kodel kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir tais pačiais mokytojais iškyla daug sunkumų. Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. Nėra vienodų žmonių, taigi nėra ir vienodų iškilusių problemų spendimo būdų. Tie, kurie elgiasi protingai, o tai apsprendžia intelektinė elgsena, tie labiau sugeba laviruoti įvairiose gyvenimo situacijose, spręsti sudėtingus ir elementarius klausimus, prisitaikyti visuomenėje, priimti teikiamas naujoves ir jomis pasinaudoti, gyventi prasmingą ir turiningą gyvenimą, mokėti juo džiaugtis ir stengtis pasiimti viską , ką jis suteikia žmogui per trumpą jo egzistavimo laikotarpį. Negaliu nepaminėti dviejų puikių psichologų minties, kurią palaiko daugelis intelekto žinovų. Jie teigia, kad intelektas nėra kas kita, kaip gebėjimas “tikslingai ir adaptyviai elgtis” (1982, p.3). Tai suvokęs individas gali pasiekti labai didelių aukštumų savo gyvenime.

Dabar jau išsiaiškinome , kas yra intelektas, tačiau dar neatsakėme į daugybę klausimų, susijusiųsu intelekto ryšiu su sugebėjimais, jo struktūra, taip pat, ar intelektas yra įgimtas ar įgytas.

Intelekto struktūra

Visi žinome, kad visi žmonės turi tik jam būdingų gabumų ar sugebėjimų. Galbūt jie nėra labai išskirtiniai, tačiau savitų skirtumų vis tik esama. Vieni yra gabūs matematikai, kiti pasiekia dideles aukštumas sportuojant, treti tampa garsiais muzikantais ar dainininkais, dar kiti–gabūs šokiui ar dailei. Taigi, kyla klausimas: ar intelektas yra vientisas darinys, ar vistik intelektas yra ne vienas bendras gebėjimas, o skirtingų gebėjimų rinkinys? Kiekvienas individas savaip geba adaptuotis skirtingoje veikloje. Vienam nauja kliūtis gyvenime–tik eilinė situacija, kitam–daug vargo ir galvos skausmo sukelianti užduotis. Todėl kalbėti apie intelektą, kaip apie vientisą objektą būtų tikrai klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus skirtingą situaciją suvokia skirtingai, ir skirtingai ją sprendžia.

Garsus psichologas Torstaunas, statistinių metodų pagalba, 1938 m. ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis. Jis išskyrė 7 tokias potencijas:

• gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;

• verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;

• verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;

• erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje
įvairius daiktus ir objektus;

• atmintis;

• gebėjimas mąstyti;

• suvokimo greitis.

Šias potencijas sujungus į vieną, gausime ne ką kitą, kaip intelekto struktūrą. Šios dalys nėra visiškai atsietos viena nuo kitos, vienos yra labiau išlavėjusios, kitos–mažiau. Ima aiškėti, kodėl vieni žmonės gyvenime vienokius klausimus sprendžia lengviau, negu tai daro kiti. Daug kas priklauso nuo intelekto struktūros sudedamųjų dalių. Kiekvieno žmogaus ji vis kitokia.

Intelekto rūšys

Kalbant apie intelekto struktūrą, labai artima tema – intelekto rūšys, kurių yra išskiriamos septynios. Jas surinko ir aprašė Howardas Gardneris savo teorijoje (1983m.) Šias rūšis galime išskirti ne tik remiantis tradicine psichometrine anlize (testais), bet ir neurologiniu bei kitais aspektais.

1. Kalbinis intelektas. Jį dažnai vadiname verbaliniu intelektu. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.

2. Muzikinis intelektas. Tai sugebėjimas išgauti ritmą, melediją ar tembrą ir gėrėtis jais: polinkis save išreikšti per muziką. Jo apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ar Lenono genialumas, eilinių mažų vaikų muzikiniai gabumai lavinami pagal Sudzuki metodą

3. Loginis matematinis intelektas.Tai jautrumas ir sugebėjimas išskirti logines sąvokas, skaitmenis; gebėjimas ilgai ir pagrįstai argumentuoti teiginius, reiškinius ir kt. Ši intelekto forma reikalinga tiek algebroje, tiek aritmetikoje, tiek simbolių logikoje.

4. Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas aiškiai suvokti aplinką ir ją transformuoti į tam tikras logines. Jį aiškiai matome architektų ar inžinierių , kurie demonstruoja unikalius erdvinius gabumus, veikloje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1055 žodžiai iš 2100 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.