KLAIPĖDOS UNIVERISTETAS
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Julijus Brazauskas,
dieninio mokymo skyriaus
1 kurso 7 grupės studentas
Referatas
INTELEKTAS
Darbo vadovas:
Doc. dr. M. Rugevičius
KLAIPĖDA,
2003
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….
……………………………3
1. INTELEKTO SAMPRATA, ESMĖ, STRUKTŪRA……………………..4
2. INTELEKTO MATAVIMAS,
TESTAI……………………………………….7
3. INTELEKTĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI………………………………..9
IŠVADOS……………………………………………………………
……………………..11
LITERATŪRA…………………………………………………………
…………………12
ĮVADAS
Intelektas – viena iš pedagoginės psichologijos kruopščiausiai
tyrinėtų, reikšmingiausių ir problemiškiausių asmenybės savybių. Tai labai
svarbus dalykas, apie kurį turi žinoti tėvai, mokytojai, visi, kam rūpi
asmenybės raida, visuomenės tobulėjimas.
Intelektas koreliuoja su sėkme moksle, profesinėje veikloje. Šeima,
tėvai gali paskatinti intelekto vystymąsi. Pirmiausia būtina suvokti, kas
yra intelektas,kas jį lemia, kas skatina jo tobulėjimą. Svarbu suprasti,
kaip galima padaryti pedagoginį poveikį,ypač ankstyvuoju intelekto
vystymosi laikotarpiu.
Intelektas-sėkmingo mokymosi ir kūrybinės veiklos sąlyga. Jis įgalina
individą lengvai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, padeda spręsti
eilinius uždavinius, adaptyviai veikti ir elgtis.
Intelektas įtakoja sugebėjimą perdirbti turimą patirtį, spręsti
naujus, originalius teorinius uždavinius, įžvelgti tikrovės veiksnių ryšius
,dėsnius bei dėsningumus (kūrybinė intelekto funkcija).
Išmokus intelektą suvokti, kaip tam tikrų procesų seką, galima
rūpintis jo lavinimu.Vadovaudamiesi šiuolaikinėmis informacijos perdirbimo,
intelekto koncepcijomis, menkus bendruosius sugebėjimus (protinius) galime
vertinti ne kaip netinkančią prielaidą, bet kaip veiklos modelį,kurį galima
tobulinti.
Šio darbo tikslas: apžvelgti intelekto sampratą, esmę, struktūrą,
intelekto matavimą, testus, intelektą įtakojančius veiksnius.
1. INTELEKTO SAMPRATA, ESMĖ IR STRUKTŪRA
Nuo XIX a. pabaigos, kai pradėta tyrinėti intelektą, psichologai ilgą
laiką nesutarė, ką reikėtų laikyti intelektu. Dažniausiai mokslinėje
literatūroje intelekto sąvoka apibrėžiama taip:
intelektas(lot. intellectus – suvokimas, prasmė) – protas,
pažintiniai žmogaus sugebėjimai ( 6, 216 );
intelektualas (lot. intellectualis – protinis) – išsilavinęs, didelio
intelekto žmogus.
Pedagoginėje literatūroje intelektas įvardijamas, kaip sugebėjimų
visuma, sąlygojanti asmenybės mąstymo kokybę .
Filosofai (I. Kantas) teigė, kad tikrovės pažinimas prasideda nuo
pojūčių, pereina į intelektą ir baigiasi protu, aukščiausiu pažinimo lygiu.
G. Hėgelis intelektą laikė “baigtinių dalykų mąstymu“ ( 4, 75 ).
Psichologijoje akcentuojama, kad intelektas yra sumanumas,
protingumas , sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti įvairius
dalykus, gebėjimas pasimokyti iš patirties ( 2, 49 ).
W. K. Estes (1982) teigia, kad intelektas yra individo adaptacinė
veikla, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai ir
kurios kryptys priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų. Taigi,
intelektas „nėra organizmo viduje egzistuojanti visuma, o yra veiklos
savybė“ (1, 50).
Intelektas – ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei
išmokti. Jam būdinga ir nemaža su protavimu susijusių požymių – emociniai,
socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Dalyje intelekto
apibrėžimų kalbama apie gebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai
reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi.
Intelektas – tai individo gebėjimas operuoti vaizdais ar
abstrakcijomis kalboje, skaičiuose bei erdvėje ir laike, leidžiantis
sėkmingai susidoroti su daugeliu sudėtingų ir (remiantis specialiais
įgūdžiais) net labai specifinių užduočių. Intelekto sąvoka apima tiek
mąstymo procesą, reikalingą problemoms spręsti, tiek šio proceso rezultatus
( 1, 140 ).
Beveik visi intelektą tyrinėjantys mokslininkai pažymi, kad
intelektas nėra koks „daiktas“, intelektas – tai abstrakti , nemedžiaginė
sąvoka ( 5, 371 ).
Intelektas yra ypač sklandus susidorojimas su bet kokia iškilusia
situacija ( 5,
372).
Intelektas – sėkmingas prisitaikymas prie aplinkos, svarbiausi
pažinimo gebėjimai, kurie padeda žmonėms spręsti problemas ir sėkmingai
veikti bet kokioje aplinkoje.
Sugebėjimais (intelektu) suprantama visuma asmenybės savybių,
nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę ( 3, 150 ).
Anot H. Gardner, yra keletas intelekto rūšių:
• Kalbinis intelektas (sugebėjimai naudoti žodžius,atlikti verbalinę
analizę,gerai įsisamoninti sudėtingą verbalinę medžiagą, suprasti
metaforas);
• Muzikinis intelektas (jautrumas ritmui, melodijai ir t. t.);
• Loginis matematinis intelektas;
• Erdvinis intelektas (matuojamas testais, per kuriuos žmogus ieško
paslėptų figūrų arba mintyse keisdamas objektų erdvinę padėtį
apibūdina gaunamus pakitimus);
• Kūniškasis kinestezinis intelektas (beveik tobulas savo kūno
suvokimas ir valdymas);
• Vidinis asmeniškasis intelektas (savų jausmų supratimas , savo kūno
funkcijų valdymas);
• Tarpasmeninis intelektas (sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis
užuominomis savoje socialinėje aplinkoje).
Šį sąrašą H. Gardner papildydavo, kai tik koks nors sugebėjimas būdavo
aprašytas kelių autorių darbuose. Teorijos autoriaus nuomone, kiekvienas