Interesai ir bažnyčia religinės sektos
5 (100%) 1 vote

Interesai ir bažnyčia religinės sektos

Įvadas 3

1. Naujieji religiniai judėjimai 4

1.1. Beieškant apibrėžimo 4

1.2. Politinė naujųjų religinių judėjimų veikla pasaulyje 5

2. Interesų grupės 5

3. Naujųjų religinių judėjimų teisinis reglamentavimas 6

4. Naujųjų religinių judėjimų veikla: interesų grupės? 7

4.1. Naujieji religiniai judėjimai ir valstybės institucijos 7

4.2. Naujieji religiniai judėjimai ir partijos 9

4.3. Naujųjų religinių judėjimų poveikis visuomenės nuomonei 10

Išvados 11

Išnašos 12

Naudotos literatūros sąrašas 14

Įvadas

Visuomenės ir politinės sistemos perėjimas iš totalitarizmo Lietuvoje

išryškino naujas, kitoniškas arba neįprastas religingumo formas. Lietuva

pasirinko gana liberalų religijų pripažinimo ir veiklos reglamentavimo

modelį, ir, be kelių tradicinių religijų, tai įgalino organizuotis ir

veikti kelias dešimtis įvairių kitų bažnyčių bei religinių judėjimų.

Naujieji religiniai judėjimai dažnai yra visiškai skirtingi savo pobūdžiu

ir veiklos tikslais, tačiau aptariant jų poveikį visuomenei, pagrįstas

klausimas yra apie šių judėjimų veiklą politinėje arenoje arba stengiantis

daryti įtaką politiniams sprendimams.

Kitaip sakant, vienas iš požiūrių į religinių grupių veiklą Lietuvoje būtų

jų kaip interesų grupių nagrinėjimas. Šiuo darbu ir bus siekiama

išsiaiškinti, ar (ir jei taip, tai kiek) pagrįsta laikyti naujuosius

religinius judėjimus interesų grupėmis ir kokie tuomet yra šių interesų

grupių įtakos būdai. Tai leistų suformuluoti hipotezę, jog bent kai kurios

netradicinės religinės grupės Lietuvoje veikia ar siekia veikti politikos

formavimą (ir įgyvendinimą) kaip interesų grupės. Prieš imantis šios

analizės, šiame darbe bus pateiktas bendras religinių judėjimų apibrėžimas,

jų veiklos apibūdinimas, taip pat interesų grupių apibrėžimas ir išskirti

jų įtakos modeliai.

Vis dėlto aptariama tema yra itin specifinė. Visų pirma, kyla informacijos

ir jos patikimumo problema. Sistemizuotos ir neutralios kokybinės

informacijos apie religinių grupių veiklą yra gana nedaug. Žinant autorių

religinę priklausomybę arba bendras nuostatas religinių mažumų atžvilgiu,

galima abejoti ir esamos informacijos patikimumu. Iki šiol, kaip bus

aptarta žemiau, dar nėra vienos valstybinės institucijos, kuri kauptų

duomenis ir koordinuotų su religinėmis grupėmis ir judėjimais susijusią

kitų valstybės institucijų veiklą. Tam tikrą informaciją renka atitinkamos

valstybės institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas, tačiau

tik tais atvejais, kai įtariama, jog ši veikla gali būti pavojinga

valstybei. Tokia informacija, dažniausiai turinti operatyvinį pobūdį, yra

neprieinama. Kiekybiniai rodikliai, kita vertus, yra prieinami, tačiau

savaime nedaug pasako apie religinių grupių ir judėjimų įtaką.

Antra, pats tyrimo objekto pobūdis kelia abejonių, ar visos netradicinės

religinės grupės gali turėti politinių interesų ir juolab siekti jų

įgyvendinimo tais pačiais kanalais kaip ir tradicinės interesų grupės.

Tolesnis nagrinėjimas turėtų patvirtinti šias abejones. Pagrindinis su

valstybe susijęs religinių grupių interesas paprastai yra jų vienokia ar

kitokia registracija valstybės institucijose. Kaip bus nurodyta šiame

darbe, dėl liberalios registravimo tvarkos pasiekti šį tikslą Lietuvoje

nėra labai sudėtinga ir be ypatingesnių poveikio priemonių iš religinių

grupių pusės. Užtat įsiregistravusios, bent dalis aptariamų judėjimų,

bažnyčių bei religinių grupių nebeturi interesų palaikyti bet kokių ryšių

su valstybės įstaigomis, taigi nagrinėti jas kaip tradicines interesų

grupes gana problemiška. Žinoma, esti atvejų, kai religinės grupės renkasi

ir politinio poveikio priemones. Kita vertus, su šiomis grupėmis susijusių

sprendimų priėmimui valstybės institucijose įtaką gali daryti viešoji

nuomonė, tačiau šis netiesioginis poveikio kanalas Lietuvoje yra labiau

prieinamas kaip tik ne netradicinėms religinėms grupės, bet į jas neigiamai

reguojantiems veikėjams.

Pagaliau, prieš imantis apibrėžimų ir analizės, derėtų aptarti termino

„sektos“ vartojimą. Iki šiol įvade šio žodžio nebuvo minima, jį pakeitė

terminai „netradicinės“, „naujosios“ religinės grupės“, „judėjimai“ ir

„bažnyčios“. Taip yra dėl termino „sektos“ konotacijų. Lotyniškas terminas

secta, reiškiantis „kryptį“, „doktriną“ ar „mokyklą“ laikui bėgant ėmė

įgauti neigiamą prasmę. Tarptautinių žodžių žodyne taip apibūdinamos

religinės bendruomenės, grupės, kurios yra atskilusios nuo viešpataujančios

bažnyčios, tikybos arba žmonių grupės, kurios yra atsiskyrusios nuo kitų ir

turi savo įsitikinimus bei interesus. Tačiau kasdieninėje kalboje sekta

asocijuojama su „blogiu, šėtoniškumu, finansiniu reketu, išnaudoja ir

prievartauja savo narius kontroliuodama jų protą, įsivėlusi į
prievartos

veiksmus ir politines intrigas, o jos nariai yra linkę į savižudybes“1.

Anaiptol ne visi netradiciniai religiniai judėjimai pasižymi šiomis

savybėmis, todėl korektiškiau (nors ir su tam tikromis išlygomis2) yra

vartoti terminą „naujieji religiniai, dvasiniai arba ezoteriniai

judėjimai“. 1986 m. Vatikano pranešimas „Apie sektas, kultus ir naujus

religinius judėjimus“ prašoma kuo rečiau vartoti sektos sąvoką, ypač

kalbant apie krikščioniškus judėjimus. Toliau šiame darbe bus linkstama

vartoti terminą „naujieji religiniai judėjimai“ (NRJ).

1. Naujieji religiniai judėjimai

1.1. Beieškant apibrėžimo

Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1999 m. birželio 22 d. priimta

rekomendacija nurodo, kad nėra būtina apibrėžti, kas sudaro sektą ar

nuspręsti, kas yra religija3. Bet koks apibrėžimas, akivaizdu, yra

savavališkas, o sektų atveju apibrėžimai svyruoja nuo vertybiškai

neutralių, bet pernelyg abstrakčių iki konkrečių, tačiau religiškai

tendencingų. Vienas iš sektų apibrėžimų yra „žmonių grupė, neseniai

išnirusi dvasiniuose vandenyse“, kurią galima apibūdinti arba pagal lyderį,

arba pagal religines koncepcijas, arba pagal ypatingą elgesio formą, arba

pagal šių aspektų kombinaciją“4. Dar vienas apibrėžimo variantas yra

„religinį ar mistinį pagrindą turinti grupė, kurios nariai gyvena

bendruomenėje ir patiria vieno ar daugiau asmenų psichologinę įtaką5.

Dažniausiai siūloma vietoj sektos ar naujojo religinio judėjimo apibrėžimo

išskirti pagrindines jų ypatybes: izoliaciją nuo išorinio pasaulio,

nepriklausomybę nuo visuomeninių organizacijų bei institucijų ir

nonkomformizmą, atskirą pasaulėžiūrą, ideologiją, akseologiją, griežtą

hierarchinę struktūrą, centralizaciją, autoritetingo vadovo buvimą, narių

atsidavimą, lojalumą, fanatizmą ir didelį religingumą. Atskirai paimti, šie

bruožai nėra pakankami, tačiau tam tikras jų kompleksas leidžia atskirti

sektas. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1992 m. pranešime skiriami

sektos ir kitų religinių grupių bruožai: „Religija paprastai pasirenkama

laisvu apsisprendimu, turint visą informaciją, laisvai priimant žinomas

tikėjimo normas, o žmonės, stojantys į kai kurias sektas įstojimo momentu

gali būti laisvi, bet neinformuoti, o kai gauna visą informaciją,

dažniausiai būna praradę laisvę“6. Pagal kitų autorių pateikiamus

kriterijus sektą apibūdina trys bruožai: ji turi gyvą lyderį, pasižymintį

ypatingu dvasiniu autoritetu, galintį keisti grupės doktriną, jai būdingas

dualistinis požiūris į pasaulį ir atsiribojimas nuo išorinio pasaulio

(informacijos filtravimas)7.

Sektos gali būti apibūdinamos kaip naujieji religiniai judėjimai, tačiau ne

kiekvienas NRJ yra sekta. Imant bendriau, galima išskirti kai kurias

daugeliui naujųjų religinių judėjimų būdingas ypatybes. Jie prasideda nuo

nedidelių, asmeninėmis pažintimis pagrįstų grupių. Ypatingą vaidmenį juose

vaidina „pirmosios kartos atsivertėliai“ — entuziastingi ir „žinantys

tiesą“. Narystė šiuose judėjimuose paprastai sunkiai prognozuojama — iš

anksto negalima spėti, kurie visuomenės sluoksniai ar darbo rinkos

sektoriai bus labiau linkę prie jų prisijungti. Bene svarbiausias bruožas

yra charizmatiniai lyderiai, kurių nevaržo taisyklės ar tradicija. Taip pat

— dualistinis pasaulėvaizdis, suponuojantis gero ir blogo „mūsų“ ir „jų“

priešpriešą. Naujieji religiniai judėjimai paprastai patiria atvirkščią

dualistinį visuomenės požiūrį, kai su jais elgiamasi įtariai,

antagonistiškai ir su baime8.

Kai kurie autoriai daro išvadą, kad šitaip apibūdinamos, sektos iš principo

negali būti krikščioniškos. Kuo daugiau krikščioniškų bruožų jos turi,

teigiama, tuo sektantiški bruožai labiau atmiršta, ir priešingai, noras

stiprinti sektos ypatybes veda link doktrinos koregavimo ir asmens laisvės

apribojimo9. Dinaminis aspektas apskritai svarbus nagrinėjant naujuosius

religinius judėjimus jau vien dėl besikeičiančios jų demografinės sudėties.

„Naujieji“ religiniai judėjimai, virstantys paprastais, ima nebepritraukti

naujų narių, o dauguma naujų narių yra nebe atėję iš kitur, o judėjimui

priklausančių asmenų vaikai. Naujųjų komunikacijų prieinamumas keičia ir

judėjimų pobūdį — vertikali organizacija paprastai turi tendencijų virsti

horizontalia. Dichotominį pasaulėvaizdį keičia priklausomybė įvairesniems

socialiniams tinklams (net jei uždarumas ir išlieka, laikui bėgant

religinio judėjimo nariai bent jau yra priversti skirti dėmesio savo

vaikams). Religinis judėjimas „apsipranta“ visuomeninėje ir teologinėje

aplinkoje. Todėl bendros naujųjų religinių judėjimų raidos tendencijos yra

nuo religingumo (religiosity) link dvasingumo (spirituality)10.

1.2. Politinė naujųjų religinių judėjimų veikla pasaulyje

Į mėginimus dalyvauti politikoje ar veikti politinių sprendimų
yra

įsitraukusios tik nedaugelis religinių grupių. Pasak profesorės Ailyn

Barker (Eileen Barker), likusios siekia pakeisti pasaulį kitais, labiau su

jų prigimtimi susijusiais būdais. Politiškai aktyviausia pripažįstama

scientologų bažnyčia. Įvairiose pasaulio valstybėse, nors neregistruojamas

ir dažnai išvis draudžiamas dėl destruktyvaus pobūdžio (1984 m. Europos

Taryba pripažino jį destruktyviu kultu), šis judėjimas siekia turėti savo

narių įvairių valstybės institucijų bei strateginių objektų vadovybėje.

Tačiau aktyviausiai scientologai reiškiasi teismuose ir ypač siuntinėdami

savo literatūrą. Tokios kvazipolitinės veiklos tikslas yra ne tiek

konkrečių interesų įgyvendinimas, kiek mėginimas daryti poveikį visuomenės

nuomonei.

Kai kurie naujieji religiniai judėjimai yra susiję su Jungtinių Tautų

institucijomis, ypač per labdaros programas. Be to, Japonijoje labai

įtakinga yra trečioji pagal dydį pasaulyje pranašo Muno (Moon)

Susivienijimo bažnyčios atšaka, turinti savo atstovų „Comeito“ bloke. Šios

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1591 žodžiai iš 5278 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.