Interesai ir bažnyčia religinės sektos1
5 (100%) 1 vote

Interesai ir bažnyčia religinės sektos1

Interesai ir bažnyčia: religinės sektos

Vykintas Pugačiauskas, 2000

Įvadas

Visuomenės ir politinės sistemos perėjimas iš totalitarizmo Lietuvoje išryškino naujas, kitoniškas arba neįprastas religingumo formas. Lietuva pasirinko gana liberalų religijų pripažinimo ir veiklos reglamentavimo modelį, ir, be kelių tradicinių religijų, tai įgalino organizuotis ir veikti kelias dešimtis įvairių kitų bažnyčių bei religinių judėjimų. Naujieji religiniai judėjimai dažnai yra visiškai skirtingi savo pobūdžiu ir veiklos tikslais, tačiau aptariant jų poveikį visuomenei, pagrįstas klausimas yra apie šių judėjimų veiklą politinėje arenoje arba stengiantis daryti įtaką politiniams sprendimams.

Kitaip sakant, vienas iš požiūrių į religinių grupių veiklą Lietuvoje būtų jų kaip interesų grupių nagrinėjimas. Šiuo darbu ir bus siekiama išsiaiškinti, ar (ir jei taip, tai kiek) pagrįsta laikyti naujuosius religinius judėjimus interesų grupėmis ir kokie tuomet yra šių interesų grupių įtakos būdai. Tai leistų suformuluoti hipotezę, jog bent kai kurios netradicinės religinės grupės Lietuvoje veikia ar siekia veikti politikos formavimą (ir įgyvendinimą) kaip interesų grupės. Prieš imantis šios analizės, šiame darbe bus pateiktas bendras religinių judėjimų apibrėžimas, jų veiklos apibūdinimas, taip pat interesų grupių apibrėžimas ir išskirti jų įtakos modeliai.

Vis dėlto aptariama tema yra itin specifinė. Visų pirma, kyla informacijos ir jos patikimumo problema. Sistemizuotos ir neutralios kokybinės informacijos apie religinių grupių veiklą yra gana nedaug. Žinant autorių religinę priklausomybę arba bendras nuostatas religinių mažumų atžvilgiu, galima abejoti ir esamos informacijos patikimumu. Iki šiol, kaip bus aptarta žemiau, dar nėra vienos valstybinės institucijos, kuri kauptų duomenis ir koordinuotų su religinėmis grupėmis ir judėjimais susijusią kitų valstybės institucijų veiklą. Tam tikrą informaciją renka atitinkamos valstybės institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas, tačiau tik tais atvejais, kai įtariama, jog ši veikla gali būti pavojinga valstybei. Tokia informacija, dažniausiai turinti operatyvinį pobūdį, yra neprieinama. Kiekybiniai rodikliai, kita vertus, yra prieinami, tačiau savaime nedaug pasako apie religinių grupių ir judėjimų įtaką.

Antra, pats tyrimo objekto pobūdis kelia abejonių, ar visos netradicinės religinės grupės gali turėti politinių interesų ir juolab siekti jų įgyvendinimo tais pačiais kanalais kaip ir tradicinės interesų grupės. Tolesnis nagrinėjimas turėtų patvirtinti šias abejones. Pagrindinis su valstybe susijęs religinių grupių interesas paprastai yra jų vienokia ar kitokia registracija valstybės institucijose. Kaip bus nurodyta šiame darbe, dėl liberalios registravimo tvarkos pasiekti šį tikslą Lietuvoje nėra labai sudėtinga ir be ypatingesnių poveikio priemonių iš religinių grupių pusės. Užtat įsiregistravusios, bent dalis aptariamų judėjimų, bažnyčių bei religinių grupių nebeturi interesų palaikyti bet kokių ryšių su valstybės įstaigomis, taigi nagrinėti jas kaip tradicines interesų grupes gana problemiška. Žinoma, esti atvejų, kai religinės grupės renkasi ir politinio poveikio priemones. Kita vertus, su šiomis grupėmis susijusių sprendimų priėmimui valstybės institucijose įtaką gali daryti viešoji nuomonė, tačiau šis netiesioginis poveikio kanalas Lietuvoje yra labiau prieinamas kaip tik ne netradicinėms religinėms grupės, bet į jas neigiamai reguojantiems veikėjams.

Pagaliau, prieš imantis apibrėžimų ir analizės, derėtų aptarti termino „sektos“ vartojimą. Iki šiol įvade šio žodžio nebuvo minima, jį pakeitė terminai „netradicinės“, „naujosios“ religinės grupės“, „judėjimai“ ir „bažnyčios“. Taip yra dėl termino „sektos“ konotacijų. Lotyniškas terminas secta, reiškiantis „kryptį“, „doktriną“ ar „mokyklą“ laikui bėgant ėmė įgauti neigiamą prasmę. Tarptautinių žodžių žodyne taip apibūdinamos religinės bendruomenės, grupės, kurios yra atskilusios nuo viešpataujančios bažnyčios, tikybos arba žmonių grupės, kurios yra atsiskyrusios nuo kitų ir turi savo įsitikinimus bei interesus. Tačiau kasdieninėje kalboje sekta asocijuojama su „blogiu, šėtoniškumu, finansiniu reketu, išnaudoja ir prievartauja savo narius kontroliuodama jų protą, įsivėlusi į prievartos veiksmus ir politines intrigas, o jos nariai yra linkę į savižudybes“1. Anaiptol ne visi netradiciniai religiniai judėjimai pasižymi šiomis savybėmis, todėl korektiškiau (nors ir su tam tikromis išlygomis2) yra vartoti terminą „naujieji religiniai, dvasiniai arba ezoteriniai judėjimai“. 1986 m. Vatikano pranešimas „Apie sektas, kultus ir naujus religinius judėjimus“ prašoma kuo rečiau vartoti sektos sąvoką, ypač kalbant apie krikščioniškus judėjimus. Toliau šiame darbe bus linkstama vartoti terminą „naujieji religiniai judėjimai“ (NRJ).

1. Naujieji religiniai judėjimai

1.1. Beieškant apibrėžimo

Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1999 m. birželio 22 d. priimta rekomendacija nurodo, kad nėra būtina apibrėžti, kas sudaro sektą ar nuspręsti, kas yra religija3. Bet koks apibrėžimas, akivaizdu, yra savavališkas, o sektų atveju
apibrėžimai svyruoja nuo vertybiškai neutralių, bet pernelyg abstrakčių iki konkrečių, tačiau religiškai tendencingų. Vienas iš sektų apibrėžimų yra „žmonių grupė, neseniai išnirusi dvasiniuose vandenyse“, kurią galima apibūdinti arba pagal lyderį, arba pagal religines koncepcijas, arba pagal ypatingą elgesio formą, arba pagal šių aspektų kombinaciją“4. Dar vienas apibrėžimo variantas yra „religinį ar mistinį pagrindą turinti grupė, kurios nariai gyvena bendruomenėje ir patiria vieno ar daugiau asmenų psichologinę įtaką5.

Dažniausiai siūloma vietoj sektos ar naujojo religinio judėjimo apibrėžimo išskirti pagrindines jų ypatybes: izoliaciją nuo išorinio pasaulio, nepriklausomybę nuo visuomeninių organizacijų bei institucijų ir nonkomformizmą, atskirą pasaulėžiūrą, ideologiją, akseologiją, griežtą hierarchinę struktūrą, centralizaciją, autoritetingo vadovo buvimą, narių atsidavimą, lojalumą, fanatizmą ir didelį religingumą. Atskirai paimti, šie bruožai nėra pakankami, tačiau tam tikras jų kompleksas leidžia atskirti sektas. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos 1992 m. pranešime skiriami sektos ir kitų religinių grupių bruožai: „Religija paprastai pasirenkama laisvu apsisprendimu, turint visą informaciją, laisvai priimant žinomas tikėjimo normas, o žmonės, stojantys į kai kurias sektas įstojimo momentu gali būti laisvi, bet neinformuoti, o kai gauna visą informaciją, dažniausiai būna praradę laisvę“6. Pagal kitų autorių pateikiamus kriterijus sektą apibūdina trys bruožai: ji turi gyvą lyderį, pasižymintį ypatingu dvasiniu autoritetu, galintį keisti grupės doktriną, jai būdingas dualistinis požiūris į pasaulį ir atsiribojimas nuo išorinio pasaulio (informacijos filtravimas)7.

Sektos gali būti apibūdinamos kaip naujieji religiniai judėjimai, tačiau ne kiekvienas NRJ yra sekta. Imant bendriau, galima išskirti kai kurias daugeliui naujųjų religinių judėjimų būdingas ypatybes. Jie prasideda nuo nedidelių, asmeninėmis pažintimis pagrįstų grupių. Ypatingą vaidmenį juose vaidina „pirmosios kartos atsivertėliai“ — entuziastingi ir „žinantys tiesą“. Narystė šiuose judėjimuose paprastai sunkiai prognozuojama — iš anksto negalima spėti, kurie visuomenės sluoksniai ar darbo rinkos sektoriai bus labiau linkę prie jų prisijungti. Bene svarbiausias bruožas yra charizmatiniai lyderiai, kurių nevaržo taisyklės ar tradicija. Taip pat — dualistinis pasaulėvaizdis, suponuojantis gero ir blogo „mūsų“ ir „jų“ priešpriešą. Naujieji religiniai judėjimai paprastai patiria atvirkščią dualistinį visuomenės požiūrį, kai su jais elgiamasi įtariai, antagonistiškai ir su baime8.

Kai kurie autoriai daro išvadą, kad šitaip apibūdinamos, sektos iš principo negali būti krikščioniškos. Kuo daugiau krikščioniškų bruožų jos turi, teigiama, tuo sektantiški bruožai labiau atmiršta, ir priešingai, noras stiprinti sektos ypatybes veda link doktrinos koregavimo ir asmens laisvės apribojimo9. Dinaminis aspektas apskritai svarbus nagrinėjant naujuosius religinius judėjimus jau vien dėl besikeičiančios jų demografinės sudėties. „Naujieji“ religiniai judėjimai, virstantys paprastais, ima nebepritraukti naujų narių, o dauguma naujų narių yra nebe atėję iš kitur, o judėjimui priklausančių asmenų vaikai. Naujųjų komunikacijų prieinamumas keičia ir judėjimų pobūdį — vertikali organizacija paprastai turi tendencijų virsti horizontalia. Dichotominį pasaulėvaizdį keičia priklausomybė įvairesniems socialiniams tinklams (net jei uždarumas ir išlieka, laikui bėgant religinio judėjimo nariai bent jau yra priversti skirti dėmesio savo vaikams). Religinis judėjimas „apsipranta“ visuomeninėje ir teologinėje aplinkoje. Todėl bendros naujųjų religinių judėjimų raidos tendencijos yra nuo religingumo (religiosity) link dvasingumo (spirituality)10.

1.2. Politinė naujųjų religinių judėjimų veikla pasaulyje

Į mėginimus dalyvauti politikoje ar veikti politinių sprendimų priėmimą yra įsitraukusios tik nedaugelis religinių grupių. Pasak profesorės Ailyn Barker (Eileen Barker), likusios siekia pakeisti pasaulį kitais, labiau su jų prigimtimi susijusiais būdais. Politiškai aktyviausia pripažįstama scientologų bažnyčia. Įvairiose pasaulio valstybėse, nors neregistruojamas ir dažnai išvis draudžiamas dėl destruktyvaus pobūdžio (1984 m. Europos Taryba pripažino jį destruktyviu kultu), šis judėjimas siekia turėti savo narių įvairių valstybės institucijų bei strateginių objektų vadovybėje. Tačiau aktyviausiai scientologai reiškiasi teismuose ir ypač siuntinėdami savo literatūrą. Tokios kvazipolitinės veiklos tikslas yra ne tiek konkrečių interesų įgyvendinimas, kiek mėginimas daryti poveikį visuomenės nuomonei.

Kai kurie naujieji religiniai judėjimai yra susiję su Jungtinių Tautų institucijomis, ypač per labdaros programas. Be to, Japonijoje labai įtakinga yra trečioji pagal dydį pasaulyje pranašo Muno (Moon) Susivienijimo bažnyčios atšaka, turinti savo atstovų „Comeito“ bloke. Šios bažnyčios politinė veikla pastebėta taip pat tėvynėje — Pietų Korėjoje, Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Transcendentinės meditacijos judėjimas Didžiojoje Britanijoje įkūrė
Prigimtinių teisių partiją, tačiau būdama visiškai nepopuliari, ji neturi jokios politinės įtakos. Pagaliau, specifinę politinę įtaką savo nariams daro tokie judėjimai kaip amišai (amish) ir Jehovos liudytojai, skatinantys izoliaciją ir nedalyvavimą politiniuose procesuose.

2. Interesų grupės

Vienas iš daugelio interesų grupių apibrėžimų yra „organizacijos, turinčios tam tikros autonomijos nuo vyriausybės ar politinių partijų ir mėginančios daryti įtaką viešajai politikai“11. Esminis teorinis interesų grupių apibrėžimo elementas yra sąlyga, kad interesų grupės pačios nesiekia dalyvauti rinkimuose12. Viena iš daugelio interesų grupių klasifikacijų yra pagal jų organizacijos ir narystės pobūdį bendruomeninių—asociacinių grupių skalėje, kur arčiausiai bendruomeninio poliaus yra tradicinės (genčių, kastų, tautinės) grupės, toliau — institucinės (kariuomenė, biurokratija, bažnyčia), protekcinės (profsąjungos, darbdavių organizacijos) ir galiausiai propagavimo (promotional), arba tikslinės grupės (ekologinės, antipornografinės).

Interesų grupių poveikio priemonės priklauso nuo grupės pobūdžio, jos išteklių, narių bei tikslų, tad gali būti įvairios. Bendra yra tai, kad dažniau siekiama daryti įtaką politikos formavimui, o ne jos įgyvendinimui. Net ir religinės interesų grupės tam tikrais atvejais gali kelti iš esmės politinius reikalavimus13 arba teikti ieškinius teismams14. Vienas iš interesų grupių poveikio modelių yra trijų metodų skyrimas: (1) tiesioginis bendravimas su vyriausybe, (2) netiesioginė įtaka per partijas ir (3) netiesioginė įtaka per viešąją nuomonę15. Interesų grupėms taip pat prieinamos ir kitos politinės išraiškos priemonės — protestai, tiesioginės akcijos ir prievartos naudojimas, tačiau šių priemonių gausa nurodo tam tikrą interesų grupių ir politinės sistemos nebrandumą arba, Semiuelio Hantingtono (Samuel Huntington) terminais, „pretoriškumą“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1851 žodžiai iš 6081 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.