Interesų grupės
5 (100%) 1 vote

Interesų grupės

Turinys

1. Įvadas 2

2. Interesų grupių sąvoka, jų klasifikavimas 3

3. Teigiamas požiūris į interesų grupių vaidmenį demokratijoje 5

4. Neigiamas požiūris į interesų grupių vaidmenį demokratijoje 7

5. Išvados 8

6. Literatūra 9

1. Įvadas

Pasirinkau šią temą vedama tam tikro intereso. Savo studijų programą Lietuvos teisės universitete rinkausi siekdama visapusiškai susipažinti su teisės ir valdymo mokslų disciplinomis. Mano suvokimas apie politikos mokslą, iki pradedant jį studijuoti išsamiau, buvo paprastų mąstymų apie žmonių gyvenimą valstybėje lygmenyje. Studijuojant politologijos literatūrą, ryškėjo suvokimas apie daugelį dalykų. Sukaupta gyvenimo bei veiklos patirtis padėjo formuoti suvokimą apie valstybę kaip apie vieningą teritorinį organizmą. Aš, kaip ir kiekvienas mūsų valstybės individas, turiu tam tikrų siekių ir lūkesčių. Vienus iš jų galime įgyvendinti patys, kitus – tik veikdami išvien tam tikroje socialinėje grupėje.

Grupės formuojasi pagal vieningus interesus labai įvairiai nuo pat civilizacijos pradžios. Nuo atskirų individų padėties ir elgesio, veiklos ir sąveikos valstybės viduje priklauso valstybės vystymasis bei raida. Šiuolaikinėje besivystančioje valstybėje persipina atskirų žmonių siekiai ir piliečių grupių bei visos visuomenės interesai. Interesų grupės yra ta struktūra, kuri išreiškia arba išskiria socialiai reikšmingus poreikius ir reikalavimus iš įvairiausių interesų sekos visuomenėje.

Kaip galima būtų apibūdinti šiuolaikinę valstybę? Moderni valstybė formavosi religinių konfliktų ir politinių pakitimų, kurie vyko pereinant iš viduramžių į naujuosius laikus metu. Valstybę pradėta apibūdinti tokiomis sąvokomis kaip suverenitetas, nepriklausomybė, atstovavimas, legitimumas. Tokia valstybės samprata yra Europos intelektualinės tradicijos rezultatas. Modernią valstybę nuo tradicinės skiria nauja suvereniteto (aukščiausių valdžios galių šaltinio) samprata, kuri susiejo politinę valdžią ir valdymą.

Mano pasirinkta tema glaudžiai susijusi su demokratiniu šiuolaikinės valstybės politiniu režimu. „Pagrindiniai demokratinio valdymo požymiai yra: žmonių suverenumas; vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant; daugumos valdžia; pagrindinių žmogaus teisių garantija; laisvi ir nešališki rinkimai; visų lygybė prieš įstatymą; teisminis asmens teisių užtikrinimas; konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas; visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas; tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas“. Tiek mūsų šalyje, tiek kitose pasaulio kampeliuose, atskirais visuomenės vystymosi etapais demokratijos supratimas buvo labai skirtingas. Pateikdama savo apibendrinimus pasirinkta tema, remsiuosi pliuralistinės ir korporatyvistinės demokratijos teorijomis, nes manau, kad būtent jų pagalba galima atskleisti grupinių interesų sąveiką politikos procese.

2. Interesų grupių sąvoka, jų klasifikavimas

Taigi, bendriausiai galima būtų apibūdinti demokratija kaip tokią valstybės formą, kurioje valdžia yra kilusi iš pačios tautos per reguliariai bei laisvai rengiamus visuotinius rinkimus ir taip atsiradusi valdžia rūpinasi visų piliečių laisvės ir ūkinės gerovės užtikrinimu. Demokratinė valstybė yra piliečių teisių saugotoja. Ji leidžia sugyventi visiems be vienas kito prievartavimo. Demokratijos bei liberalizmo ir individualizmo suderinimas pliuralistinėje demokratijos teorijoje išryškina tokias vertybes, kaip mažumų teisės, demokratinės individualiosios žmogaus teisės, grupinių interesų pripažinimas ir gynimas.

Sociologija įrodo, kad individas formuoja savo idėjas, vertybes ir motyvus būtent grupės viduje arba sąveikoje tarp grupių. Savo gyvenime žmonės tenkina pačius įvairiausius poreikius: biologinius ir materialinius (literatūroje jie įvardijami kaip pirminiai), socialinius, dvasinius, politinius (tokie įvardijami kaip aukštesnio lygmens). Paprastai, patenkinus pirminius, gyvybiškai žmonėms būtinus poreikius, tampa gyvybiškai būtini ir tokie poreikiai kaip pilietinių teisių ir laisvių poreikis, asmens garbės ir orumo apsaugos poreikis, teisingumo poreikis. Taip pat tampa labai svarbiu poreikis turėti galimybę įgyvendinti savo interesus per valdžios struktūras arba per tam tikslui sukurtas nevyriausybines organizacijas bei poreikis valdyti. Interesai, kaip ir poreikiai, gali būti ir privatūs, būdingi atskiriems individams, ir grupiniai, ir bendražmogiški. Tuomet, kai savo poreikiams patenkinti visuomeninio gyvenimo subjektams tenka įtakoti valstybę, interesai tampa politiniais, kuriems dažniausiai būdingas glaudus bendražmogiškų ir grupinių vertybių bei asmeninių vertybių ir interesų junginys.

Štai taip, per skirtingą politinių veiksmų poveikį atskiroms gyventojų grupėms, interesų grupių vietą demokratinėje politikoje apibrėžė G. A. Almond: „Vieni piliečiai moka mažesnius, o kiti didesnius mokesčius, vieni individai šaukiami į karinę tarnybą, o kiti nuo jos atleidžiami, vienoms gyventojų grupėms švietimo, sveikatos apsaugos ir panašūs poreikiai yra daugiau subsidijuojami nei kitoms. Apskritai, valdžios politika gali patenkinti atskirų visuomenės grupių poreikius, viltis ir atlikti jų vertybes, arba
nepatenkinti poreikių ir neatlikti jų puoselėjamas vertybes. Piliečių susirūpinimo politinių veiksmų rezultatais išraiška yra grupių pagal interesus kūrimas.“

Dauguma politologų pateikia maždaug tokį interesų grupės sąvokos apibrėžimą:

interesų grupė – tai organizuota individų, pripažįstančių tuos pačius tikslus ir siekiančių daryti įtaką įvairių lygių valdžios politikai, struktūra, kuri nesiekia laimėti daugumos vietų atstovaujamoje valdžioje tiesiogiai.

Taigi, politinės partijos nėra vienintelis demokratinės valstybės piliečių politinių siekių įgyvendinimo įrankis. Jeigu vyriausybė laikosi demokratijos principų ir netrukdo reikštis žmonių saviveiklai, tai ir kitos visuomenę sudarančios socialinės grupės ir organizacijos gali daryti pastebimą, o kartais ir lemiamą įtaką vyriausybės politikai. Interesų grupės nesiekia tiesiogiai kontroliuoti viešosios valdžios. Tačiau iš interesų grupių gali laipsniškai gimti politinės partijos. Daugelio Vakarų Europos socialdemokratinių partijų ištakos yra profesinės sąjungos, kurios pirmiausia yra interesų organizacijos. Interesų grupių pavyzdžiai galėtų būti įvairūs verslininkų susivienijimai, moterų, žemdirbių, profesinės ir dar kitokios sąjungos, kurios paprastai susikuria ne tiesioginiam politiniam veiksmui, kaip kad partijos, o ginti ir atstovauti specifiniams tų žmonių grupių interesams.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 943 žodžiai iš 2693 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.