Interesų grupės prancūzijoje ir jav
5 (100%) 1 vote

Interesų grupės prancūzijoje ir jav

Turinys

Įvadas 3

1. JAV ir Prancūzijos politinė sistema 4

2. Interesų grupės bendrąją prasme 6

3. Interesų grupės Prancūzijoje 9

4. Interesų grupės JAV 13

Išvados 18

Literatūros sąrašas: 19Įvadas

Demokratinė sistema yra palankiausia egzistuoti ir klestėti interesų grupėms, kurios yra apibūdinamos kaip organizuotos individų grupės, suvienytos bendrų interesų ir siekiančių daryti įtaką viešajai politikai. Jos nesiekia politinės ar valstybinės valdžios, pagrindinis tikslas yra paveikti esamą valdžią, kad priimtų joms palankius sprendimus.

Šiame darbe bus aptartos Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų interesų grupės. JAV garsėja apskritai visų interesų grupių aktyvumu, gausa, o Prancūzija – profesinėmis sąjungomis, kurios kartais net aršiai kovoja dėl geresnės padėties. Interesų grupių Prancūzijoje yra nemažai, tačiau jų įtaka nėra labai stipri, o darbininkų grupės Prancūzijoje tradiciškai yra mažos savo narių skaičiumi, bet gali sukviesti nepriklausančius profsąjungai darbuotojus į demonstracijas, kurie suinteresuoti esamos problemos sprendimu.

Amerikoje interesų grupių įtaka tokia svarbi, kad neretai manoma, kad jos gali ne tik konkuruoti su politinėmis partijomis, bet ir apskritiai užimti jų vietą [12]. Prireikus kiekvienas suinteresuotas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis atrastų jam atstovaujančią grupę.

Socialinį nepasitenkinimą lengviau išreikšti priklausant grupei, kurią vienija bendri interesai, nei individualiai. Vienas asmuo dažniausiai nieko negali padaryti. Todėl esant galimybei (o visos demokratinės, kai kada ir griežtesnių režimų valstybės leidžia burtis į grupes) žmonės jungiasi į grupes, juos jungia tos pačios socialinės problemos. Interesų grupėms labai svarbu, kad juos palaikytų kuo daugiau žmonių. Masiškas problemos akcentavimas labaiu paveikia valdžios atstovus nei pavieniai, reti reikalavimai pakeisti sprendimus, įstatymus ar nuostatas.

Interesų grupėms teisėtai paveikti valdžią padeda lobistai, kurių veikla yra legali bei įtvirtinta įstatymais. Lobizmas yra labiausiai paplites interesų veiklos būdas.

Interesų grupės yra lanksčios, puikiai prisitaikančios ir efektyvios institucijos. Manoma, kad interesų grupių įtaka Amerikoje yra tiek svarbi, kad jos gali ne tik konkuruoti su politinėmis partijomis, bet net ir užimti jų vietą.

Darbo tikslas:

Susipažinti ir supažindinti su interesų grupių veikla JAV ir Prancūzijoje.

Darbo uždaviniai:

1. Pristatyti abiejų valstybių politines padėtis

2. Aptarti interesų grupes bendrąją prasme

3. Pristatyti interesų grupių veiklas JAV ir Prancūzijoje

4. Aptarti lobizmą kaip tarpininką tarp valdžios ir interesų grupių

1. JAV ir Prancūzijos politinė sistema

Norint palyginti interesų grupių sistemas skirtingose valstybėse reiktų apžvelgti tų valstybių politikos ir valdžios struktūrų skirtumus, nors jie ir nėra pagrindinis tyrimų objektas. Apibendrintai galima teigti, kad reikšmingiausi yra trys veiksniai: valdžios pasidalijimas šalyje; politinių partijų galia; politinės sistemos centralizacijos arba fragmentacijos lygis.

Šiandieninė Prancūzija yra žinoma kaip liberali demokratija, turinti stiprią prezidentinę valdžia. Vyriausybė – vykdomosios valdžios institucija, jai atstovauja politinės partijos ar partijų koalicijos daugumai parlamente. Įstatymų leidyba priklauso Nacionalinei asamblėjai, kurioje dirba 5 metų kadencijai išrinkti deputatai, dalis įstatmų leidžiamosios valdžios priklauso Senatui. [7]

JAV valdžia susideda iš vykdomosios valdžios – atsakingas prezidentas, įstatymų leidžiamosios valdžios – Kongreso ir teisminės valdžios – Aukščiausiasis teismo. Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai.

Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – Respublikonai ir Demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus. Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. [3, 33p]

Politinių partijų galia Parancūzijoje yra pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis politikos formavimo galios struktūrą. Tokiose sistemose partijos palaikymas dažnai yra būtina sąlyga, kad tam tikras klausimas, paprastai iš ekonominės ar socialinės politikos srities, butų įtrauktas į politinę darbotvarkę. Šiose sistemose kai kurios ekonominės, socialinės ir ideologinės grupės jungiasi su pagrindinėmis politinėmis partijomis: pavyzdžiui, verslo atstovai – su konservatoriais, darbininkai – su socialistinėmis ar liberaliomis partijomis, ir didžiausias lobistinis darbas vykdomas partijų konferencijose ir posėdžiuose [3, 33p]. Prancūzijoje, kaip ir kiekvienoje šalyje egzistuojančios interesų grupės stengiasi tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaka politinėms partijoms, valdžios institucijoms. Jos kovoja už
savo bei grupės narių teises, kartais savo protestus rodydami įvairiomis protesto akcijomis. Pagrindinė Prancūzijos opozicinė partija yra Socialistų partija.

Kiek Prancūzijoje, tiek JAV didžiąją dalį sprendimų, veikiančių interesų grupes, priima ne politikai, bet biurokratai ar valstybės tarnautojai. Tai sąlygoja priimamų sprendimų pobūdis – dauguma jų yra susiję su kasdieniškais, nereikšmingais dalykais, pavyzdžiui, darbo licencijų išdavimo taisyklės, gamyklų darbo saugumo bei darbuotojų sveikatos apsaugos taisyklės ir kita [3, 33p]. Biurokratai interesų grupėms yra svarbūs visose šalyse, tačiau kuo labiau visuomenė išsivysčiusi, tuo didesnę reikšmę biurokratija įgyja kaip interesų grupių veiklos objektas bei lemiamas jų sėkmės veiksnys.

Vienas svarbiausių struktūrinių politikos ir valdžios sistemos bruožų, veikiančių interesų grupių strategiją ir taktiką, yra politikos formavimo proceso centralizacijos laipsnis.

Prancūzija – labai centralizuotos valdžios struktūra. [2, 337p.]. Tokioje sistemoje įmanomas korporatyvinis ar neokorporatyvinis politikos formavimo procesas, kai spręsdama pagrindinius ekonominius ir socialinius klausimus vyriausybė pirmenybę teikia svarbiausioms lobistine veikla užsiimančioms viršūnių asociacijoms. O susiskaidžiusi Jungtinių Valstijų federalinio ir valstijų lygmens valdžios struktūra, kur neokorporatyviniai susitarimai neįmanomi, suteikia interesų grupėms geresnę prieigą prie valdžios bei išplečia jų strategijos ir taktikos galimybes. Tolesniuose skyriuose atskirai bus plačiau apžvelgiamos interesų grupės JAV bei Prancūzijoje.

2. Interesų grupės bendrąja prasme

Svarbų vaidmenį politinėse sistemose, ypač demokratinėse, vaidina interesų grupės, kurios yra organizuotos piliečių grupės, siekiančios, kad valstybė vykdytų tam tikrą politiką konkrečioje srityje. Nors demokratijos teorija daugiau kalba apie individo teises, realiame gyvenime politinė valdžia apskritai ir tuo labiau valstybinė valdžia, labiau skaitosi ir turi skaitytis pirmiausia su didelių grupių – inteligentijos, darbininkų, fermerių, verslininkų interesais. Politika pyksta pagrindinai grupių lygyje, o jos dalyviai yra ne tik politinės partijos, judėjimai ir valstybinės institucijos, bet ir siauresnės interesų grupės. [12]

Pačioje interesų grupių susikūrimo pradžioje niekas netikėjo ir net nemanė, kad šios grupės gali siekti valdžios. Pagal teoriją taip ir neturėtų būti, visa interesų grupių veikla turi būti tik tam, kad būtų pakeisti sprendimai į joms palankius. Dažnai interesų grupės yra identiškos judėjimams ir organizacijoms, tačiau daugelis interesų grupių skiriasi nuo organizacijos tuo, kad yra labiau homogeniškos ir kartu mažiau struktūruotos. Svarbiausia, interesų grupių pagrindinis tikslas yra tai, kad valstybinė valdžia, priimdama sprendimus, kaip galima daugiau atsižvelgtų į jų poreikius ir spręstų joms rūpimas problemas [1]. Tokioms interesų grupėms politika yra priemonė kitiems bendriems tikslams pasiekti.[10] Bet šiuolaikinėje valstybėje interesų grupės šiek tiek išsikreipė, kai kuriais atvejais nebeliko idėjos, atsirado valdžios siekis, todėl tų interesų grupių tikslas ir yra valdžia, politika yra ir priemonė, ir tikslas saviems tikslams užtikrinti.[10].

Interesų grupės dažniausiai veikia per lobistus, kurie yra tarpininkai tarp interesantų ir valdžios atstovų. Lobizmas yra legali priemonė norimiems tikslams pasiekti, pakeisti valdžios sprendimus. Lobizmas užkerta kelią korupcijai, bent jau stipriai išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse. Demokratinėse šalyse ir interesų grupių yra daugiausiai, nes toks valdymo būdas skatina interesų grupių buvimą, jiems suteikta laisvė reikšti savo nuomones bei idėjas.[10]

Interesų grupės demokratinėse šalyse yra svarbiausia pilietinės visuomenės institucija. Jų būna įvairaus tipo. Dažnai susiformuoja taip vadinamos anoniminės (bevardės) grupės. Jos neturi organizacinės struktūros, dažnai ir vadų, mažai koordinuoja savo veiklą, kurioje neretai panaudojama jėga. Daugumoje atvejų tai minia, siekianti įvykdyti kokį nors veiksmą. Tokios grupės 1968 m. Veikė Amerikoje juodųjų ir Prancūzijoje studentų maištų laikotarpyje. [12] Aišku, šiuo metu jėga nėra dažnai naudojama įtakoti valdžios atstovams, aršiausios priemonės yra streikai, demonstracijos, kelių blokados (kaip Prancūzijos fermeriai). Grupių protestai yra labai svarbūs interesų išreiškimui [9] Dažnai interesų grupės yra vienos specialybės darbininkai, kaip gaisrininkai, policininkai, mokytojai, kurie nepatenkiti esama valdžia, nepatenkinti jų daromais sprendimais, nes tai nekeičia į gerą jų padėties, tai yra atlyginimų mažumas, jų neišmokėjimas ir panašiai.

Neasociacinių grupių išskirtinis bruožas yra tai, kad jos nėra organizuotos ir nesiekia kokio nors konkretaus tikslo. Tai tam tikra kategorija žmonių, kuriuos kiti išskiria kaip grupę. Tai gali būti autoritetingų konkrečios vietovės žmonių grupė, su kuria valdžios atstovai gali tartis iškilusiu klausimu, arba respondentų kategorija viešosios nuomonės tyrime, kada jie sugrupuojami kaip studentai, fermeriai, pagyvenę žmonės. Sakoma, kad jų nuomonė išreiškia grupės nuomonę [12].

Institucinės grupės yra formalios
tokios kaip armija, universitetai. Panašaus tipo institucijos gali pradėti funkcionuoti kaip suinteresuotos grupės, kai pradeda kelti reikalavimus, kartais tam tikslui pasisamdydamos profesionalų lobistą [12].

Asociacinės grupės specialiai sukuriamos politiniais tikslais – nuolat ginti savo narių interesus, demokratinėse šalyse jos sudaro pagrindinę interesų grupių masę [12i].

Interesų grupės savo veikloje naudoja platų priemonių „arsenalą“ ir įvairią taktiką.

Vakarų šalyse labai paplitęs lobizmas. Visos svarbesnės grupės stengiasi turėti savo lobistą valdžios organuose, ypač parlamentiniuose (JAV – Kongrese). Lobistai – kompetentingi žmonės, kurie gerai žino savo atstovaujamos interesų grupės problemas, moka įtikinančiai išaiškinti jų reikalavimus valdžios sferose ir, svarbiausia, gerai orientuojasi valdžios „kolidoriuose“, pažįsta parlamento narius, žino su kuo ir kaip reikia kalbėti. Dažniausiai toks poreikis iškyla, kai svarstomas biudžetas arba įstatymų projektai, kurie liečia interesų grupes. [12]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1692 žodžiai iš 5565 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.