Interesų grupių įtaka politinės darbotvarkės formavimui
5 (100%) 1 vote

Interesų grupių įtaka politinės darbotvarkės formavimui

Įvadas 3

Interesų grupės 4

Interesų grupių vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje 4

Interesų gupių ir vyriausybės sąveika 5

Pliuralizmas 5

Korporatyvizmas 8

Interesų grupių įtakos kanalai 9

Interesų grupių vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje 10

Interesų grupių neigiamos veiklos bruožai 10

Išvados 11

Literatūros sąrašas: 12

Įvadas

Šiuolaikiniame demokratiniame pasaulyje be valdžios institucijų valstybės valdymą netiesiogiai turi koordinuoti piliečiai (tai tikrosios demokratijos esmė), kurie aktyviai dalyvaudami valstybės politiniame gyvenime (rinkimuose, referendumuose ir t.t.) t.y. suvokdami savo vaidmenį politiniuose procesuose stengiasi išsikovoti sau palankių sprendimų priėmimą. Dėl paprasto naudos siekimo jie nori būti išgirsti, pastebimi, o jų prašymai tinkamai apsvarstomi ir įvertinami. Be abejo minėtų tikslų vedini jie suvokia, kad lengviausia tai pasiekiama buriantis į tam tikras grupes ir taip vieningai bandant pagrįsti savo reikalavimų logiškumą ir racionalumą. Pasaulinėse viesuomenėse tai ne naujas reiškinys, o tos grupės kaip žinome vadinamos interesų, spaudimo, lobistų grupėmis.

Šiuom savo rašto darbu sieksiu detaliai išnagrinėti interesų grupių įtaką valstybių politikos sprendimų priėmimo procese ir atskleisti jų sąveikos su valstybės institusijomis būdus, taip pat išsiaiškinti, kaip interesų grupės neturėdamos tiesioginio priėjimo prie vyriausybės darbotvarkės formavimo vis dėl to sugeba savo naudai paveikti šių institucijų darbą.

Rašydamas šį darbą pagrinde rėmiausi plačiai žinomų tiek užsienio, tiek Lietuvos politologų parašytomis knygomis, kuriuose aprašomas politikos foramavimo procesas, jo dalyviai, jų užduotys ir galios, todėl mano rašto darbo pobūdis bus teoriškas, jame nebus negrinėjami konkretūs atvejai ir pavyzdžiai, bet tai, mano nuomone, nemažina darbo vertės, kadangi tai suteiks jam išsamumo ir nubrėš aiškius nagrinėjamos problemos rėmus.

Interesų grupės

Šiuolaikinėje demokratijoje pagrindinė jungtis tarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės yra ne tik partijos, bet ir didelį vaidmenį joje atliekančios interesų grupės. Pastarąsias su partijomis vienija siekis įtakoti vyriausybę norint įgyvendinti tam tikrus savo tikslus. Tiksliausias interesų grupių apibrėžimas būtų:

“Organizuotos piliečių grupės, kurios siekia, kad vyriausybė laikytųsi joms palankios politikos.” Iš dalies partijų ir interesų grupių tikslai sutampa, tačiau esminis skirtumas yra tas, kad pastarųjų pagrindinis funkcionavimo būdas nėra kova dėl valdžios, t.y. siekis sudaryti vyriausybę. Interesų grupių veiklos priežastis pagal G.Vitkų – ginti ir atstovauti žmonių interesus. Būtent jos apsaugo politiką nuo virtimo vien profesionalių politikų veiklos sritimi ir suteikia galimybę visiems suinteresuotiems įtakoti vyriausybės sprendimus, tvarkant bendruosius valstybės reikalus.

Taigi interesų grupės, kaip ir politinės partijos, yra moderniosios visuomenės produktas. Jų gimimas reflektavo atstovaujamosios demokratijos ir industrinės visuomenės kompleksiškumo augimą. Politikos moksle bendriausia prasme interesų grupės vadinamos organizacijos, kurios yra autonomiškos nuo vyriausybės ir politinių partijų ir vienokiu ar kitokiu būdu siekia daryti įtaką vyriausybės politikai.

Interesų grupių vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje

Interesų grupių veiklos būtinumas yra grindžiamas tuo, jog jos užtikrina piliečių žodžio, minties laisves, ir šiuo būdu sugeba formuoti politiką. Remiantis E.Lindblom’u ir J. Woodhouse, interesų grupių vaidmenį galima apibrėžti taip:

Piliečių valios aiškinimas ir artikuliavimas. (“Interesų grupės […] sukuria informacijos mainus tarp paprastų piliečių ir labiau kompetetingų valdovų bei personalo. Jos yra taip pat naudingos ir galbūt net būtinos, nes politikos formavimo procesą praturtina įvairiausiais požiūriais, faktine informacija bei idėjomis.”)

Realistiškos darbotvarkės sudarymas. (Daugelyje šalių interesų grupės padeda partijoms suformuoti programas ar ideologijas.)

Valdymo priežiūra. (Interesų grupės prižiūri ar teisingai veikia vyriausybė, ir ar nepažeidžia jų interesų, tuo pačiu siūlydamos kokios problemos turi būti nagrinėjamos.)

Sąveika, kaip problemų sprendimo būdas. Bendradarbiaujant yra greičiau pasiekiamas kompromisas, todėl sprendimui priimti interesų grupės veikia kartu su biurokratija, kuriai įstatymų leidžiamoji valdžia pateikia įvairiausius įstatymų svarstymus.

Taipogi, manyčiau, kad interesų grupių sistemą galima vertinti, kaip vieną svarbiausių balanso ir atsvaros mechanizmų, labai žymiai apribojančių politinių ir ekonominių elitų dominavimo galimybes valstybės valdyme.

Interesų gupių ir vyriausybės sąveika

Interesų grupėms siekniant savų klausimų įtraukimo į politinę dienotvrakę patikimiausias kelias – stengtis rasti bendradarbiavimo su vyriausybe būdų, bet savaime aišku nėra taip paprasta įgyvendinti. Nes grupių ir vyriausybės sąveika yra nuolat kintanti. Tarp grupių vyksta nuolatinė konkurencija, kur stiprios grupės dominuoja, eliminuodamos silpnesniųjų įtaką. Valstybė reguliuoja šiuos konfliktus, siekdama palaikyti
socialinę-politinę pusiausvyrą. Valstybės valdymo aparatas ir institucijos, pasak A.Bentley, tėra grupių kovos išraiška, o politiniai institutai keičiasi keičiantis grupių pusiausvyrai.

Iki XXa. devintojo dešimtmečio buvo įsitvirtinusi nuomonė, kad egzistuoja du interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai: pliuralistinis ir korporatyvistinis.

Pliuralizmas

Tai tokia valstybėje nusistovėjusi interesų grupių veiklos sistema, kai visi įvairiausių interesų žmonės gali laisvai susiorganizuoti ir tarpusavyje konkuruoti dėl savo įtakos vyriausybei. Vyriausybė savo ruožtu yra atvira įvairiausių grupių įtakai bei spaudimui. Ji nuolat stengiasi balansuoti ir rinktis iš įvairių konkuruojančių grupių siūlomų sprendimų variantų. Galima sakyti, kad vyriausybė atsiduria tarsi savotiškoje įvairių interesų grupių keliamų pasiūlymų rinkoje. Ir tik ta interesų grupė, kuri laisvos konkurencijos sąlygomis įstengia labiau paveikti vyriausybę, laimi vienu ar kitu konkrečiu atveju. Todėl pliuralizmo sąlygomis kiekviena interesų grupė gali pasikliauti tik savo turimomis įtakos galimybėmis, nes nė viena iš jų neturi privilegijuotos padėties.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 932 žodžiai iš 2888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.