INTERNETINĖ ŽINIASKLAIDA
Naujų informacinių technologijų skvarba Lietuvos žiniasklaidoje,
Sparčiai tobulėjančios informacijos ir komunikacijos technologijos vis giliau skverbiasi į visas visuomenės gyvenimo sritis, kuriasi informacinė visuomenė. Išsilavinę, imlūs naujovėms žinių visuomenės nariai skatina žiniasklaidą dirbti kokybiškiau, juolab, kad naujų technologijų dėka jie gali tiesiogiai susisiekti su informacijos šaltiniais ir mesti iššūkį žiniasklaidai, kaip informacijos perdavimo proceso tarpininkei. Tačiau naujų informacinių technologijų dėka didėjant informacijos pertekliui, sustiprėja žiniasklaidos, kaip informacijos filtro, vaidmuo.
Informacija ir žinios tampa svarbiausiais naujos visuomenės resursais, o informacijai kaupti, apdoroti ir platinti naudojamos informacinės technologijos. Todėl akivaizdžiausių naujų technologijų taikymo pasekmių laukiama srityse, kurios tiesiogiai susiję su informacijos turinio gamyba, platinimu ir vartojimu. Tokia yra žiniasklaida.
Interneto suteikiamos technologinės galimybės „siūlo“ daug įvairesnius informacijos rinkimo, pateikimo, skleidimo būdus už bet kurią kitą informacinę technologiją. Pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais kol kas įmanoma tik perduoti / nusiųsti tekstinę ar audio informaciją, o internete galima pateikti vaizdo, garso, teksto derinį, per hipernuorodas patekti į papildomus informacijos šaltinius, dalyvauti diskusijų forumuose/pokalbių kambariuose ir panašiai.
Interaktyvumas – viena svarbiausių internetinės aplinkos savybių, tiesiogiai veikiančių žurnalistiką. Jis sąlygoja informacijos pasikeitimą, dvipusę komunikaciją ir unikalų daugybinį („daugelis – daugeliui“) komunikacijos modelį.
Kaip naujovės (ir naujos informacinės technologijos) plinta ir įsisavinamos visuomenėje, nagrinėja naujovių paplitimo teorija, kurios pradininkas – Stanfordo profesorius Everettas Rogersas. Ši teorija tiria kaip naujos idėjos pateikiamos, įvertinamos, priimamos (arba ne) ir vėl pervertinamos galutiniam sprendimui. Teorija tiria kanalus, kuriais pasklinda naujos idėjos ar žinios apie naujas technologijas, žinojimo ir sprendimo priėmimo pakopas, naujovės plitimo proceso veiksnius, potencialių technologijos vartotojų charakteristikas.
Naujos informacinės technologijos keičia žiniasklaidos turinį, žurnalisto profesiją ir darbo procesą, žiniasklaidos organizacijų struktūrą bei santykius su tikslinėmis publikomis. Lietuvos žiniasklaida vis labiau suvokia naujų informacinių technologijų privalumus ir pradeda jais naudotis platesniu mastu.
Lietuvos žiniasklaidos elektroninės svetainės interaktyvėja. Per 2000-2002 metų laikotarpį daugiau interaktyvių savybių abipusės komunikacijos požiūriu įgijo daugiau nei 55 proc. tirtų žiniasklaidos svetainių. Pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos organizacijų tinklapių interaktyvumas abipusės komunikacijos prasme jau pasiekė užsienio žiniasklaidos organizacijų elektroninių portalų lygį.
Lietuviškos žiniasklaidos svetainių turinys keičiasi skaitytojo / vartotojo naudai. Tai liudija per dvejus metus išryškėjusios naujos žiniasklaidos organizacijų paslaugos (pavyzdžiui, WAP galimybė, naujienų elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis siuntimas).
Lietuvos žurnalistai noriai priima naujas technologijas savo darbui ir pritaria, kad internetas palengvino ir pagerino jų darbo kokybę. Jie naudojasi ne tik internetu, elektroniniu paštu, mobiliaisiais telefonais, bet ir pradeda naudotis greito apsikeitimo žinutėmis programomis.
Pastebima tendencija, kad kinta ir žiniasklaidos organizacijos struktūra – tradicinis žiniasklaidos leidinys (pavyzdžiui, laikraštis) ir internetinis tos pačios organizacijos kūrinys papildo vienas kitą išsamesne informacija ir tam tikromis paslaugomis taip tarsi susijungdami į bendrą organizacinę sistemą (pavyzdžiui, „Verslo žinių“ organizacija).
Pagal R. Fidlerio klasifikaciją, naujų informacinių technologijų „prigijimas“ Lietuvos žiniasklaidoje pasiekė antrą etapą, kuris susijęs su platesniais naujų technologijų taikymais, kuriamos naujos versijos, ieškoma naujų modelių. Prasideda masinis naujų informacinių technologijų panaudojimas informacijai rinkti, publikuoti ir platinti.
Globalių ir lokalių veiksnių įtaka interneto žiniasklaidos projektams Lietuvoje,
Internetas – globali technologija, neturinti geografinių ribų. XXI amžiaus pradžioje pats internetas tapo žiniasklaidos priemone, todėl šiandien būtina analizuoti veiksnius lemiančius interneto leidinių sėkmingą išlikimą tarptautiniame tinkle. Šios naujos technologijos dėka atsirado ketvirtoji žiniasklaidos rūšis – internetinė žiniasklaida. Nuo 1990 m., kuomet hipertekstas buvo pritaikytas informacijos vaizdavimui kompiuteriuose, žiniasklaidos pokyčiai mokslininkams kelia daugybę neįmenamų klausimų, kurių ieškoma nuodugniose teorinėse diskusijose ir empiriniuose tyrimuose.
Globalus tinklas visuomenės nariams suteikė naujas galimybes, kurios leido visiems nevaržomai rašyti ir publikuoti tekstus. Mokslininkai išskiria pagrindines interneto technologines savybes, tiesiogiai veikiančias internetinę žiniasklaidą – tai interaktyvumas, hipertekstas ir daugialypė terpė. Šios savybės iš esmės pakeitė tradicinį žurnalistikos suvokimą. Interaktyvumo dėka atsirado dvikryptis informacijos judėjimas,
pakeitęs klasikinį C. Shannon komunikacijos modelį. Hipertekstas iš esmės pakeitė linijinį rašymo stilių ir nuoseklų teksto skaitymą, o daugialypė terpė pateikė galimybę laisvai pasirinkti informacijos formatą.
Lietuvoje interneto žiniasklaidai tiesioginį poveikį daro globalūs (tarptautinė politika, tinklo etika) ir lokalūs veiksniai (LR įstatymai, reglamentuojantys internetą, šalies ekonomika).
Tenka pripažinti, kad kol kas internete leidžiama tai, kas neleidžiama tradicinėje žiniasklaidoje, nors šios žiniasklaidos rūšys priskiriamos tai pačiai kategorijai. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, galinčios kontroliuoti šią sritį. LR Visuomenės informavimo įstatyme apie internetinę žiniasklaidą net neužsimenama. Išvada labai paprasta – internetinė žurnalistika teisiniu aspektu neegzistuoja. Internetą kontroliuoti yra kur kas sudėtingiau, negu tradicines žiniasklaidos priemones, tačiau reglamentuoti turinio reguliavimą būtina. Europoje šiuo klausimu susirūpinta dar 1996 m., kai buvo paskelbtas Europos komisijos pranešimas dėl neteisėto ir žalingo interneto turinio. Lietuvos įstatymų leidėjai kol kas visai neskuba, nors Lietuvos pasirengimo ES narystei plane numatyta, kad šįmet turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas dėl interneto turinio kontrolės. Situacija greitu laiku pasikeis, tik ar įstatymai „protingai“ reguliuos interneto turinį, ar po pusmečio nereikės įvedinėti įstatymo pataisų. Į šiuos klausimus kol kas gali atsakyti tik laikas.