Investavimo galimybės Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Investavimo galimybės Lietuvoje

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Kas yra investavimas, investicija, investuotojas?……………………………………………………………………….4

2. Penki pradedančiojo investuotojo žingsniai……………………………………………………………………………….5

3. Lietuvos Respublikoje galima investuoti šiais būdais:

3.1. Investavimas steigiant ūkio subjektą, įsigyjant Lietuvos Respublikoje įregistruoto ūkio

subjekto kapitalą ar jo dalį…………………………………………………………………………………………………….6

3.2. Investavimas įsigyjant visų rūšių vertybinius popierius……………………………………………………….7

3.3 Investavimas sukuriant, įsigyjant ilgalaikį turtą arba didinant jo vertę…………………………………..8

3.4. Investavimas skolinant lėšas bankams………………………………………………………………………………9

4. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje:

4.1. Pagrindinės sąvokos………………………………………………………………………………………………………10

4.2. TUI sandara………………………………………………………………………………………..………..….………..10

5. Investicinė aplinka Lietuvoje…………………………………………………………………………………………………10

6. Globalizacijos įtaka Lietuvoje……………………………………………………………………………………………….11

7. Tiesioginių užsienio investicijų analizė…………………………………………………………………………………..11

8. Užsienio investuotojai Lietuvoje……………………………………………………………………………………………12

9.Reikalavimai užsienio kapitalo įmonėms Lietuvoje…………………………………………………………………..13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………………..14

Naudotų informacijos šaltinių sąrašas…………………………………………………………………………………………15

Įvadas

„Kad uždirbtum pragyvenimui, reikia dirbti. Bet kad praturtėtum, reikia sugalvoti ką nors kita“ (A. Karas)

„Yra tūkstantis būdų prarasti pinigus ir tik du – jų įsigyti: dirbate už pinigus arba pinigai dirba už jus“ (B. Baruchas)

Gerėjant žmonių pragyvenimo lygiui, atsiranda vis daugiau „laisvų“ lėšų, kurios nepanaudojamos tenkinant būtinuosius poreikius. Šias lėšas galima panaudoti su tikslu uždirbti daugiau pinigų. Šis procesas yra investavimas– nesudėtingas ir efektyvus būdas, nepriklausomai nuo pajamų ir gyvenimo būdo, siekti ilgalaikių ar trumpalaikių finansinių tikslų ir įgyvendinti svajones bei norus. Nesvarbu, kas esate ir kiek uždirbate – pasinaudoję investavimo siūlomomis galimybėmis turimus pinigus be jokių pastangų galite „užauginti“ ir leisti savo reikmėms.

Būkime atviri patys sau – dauguma iš mūsų skundžiamės, jog nuolat trūksta pinigų dėl to, kad: darbdaviai mažai moka, didelė mokesčių našta, viskas labai brangu ir t.t.. Tačiau, kaip bebūtų keista, Lietuvos Vertybinių popierių komisijos skelbiamais duomenimis net virš 60 procentų Lietuvos gyventojų turi atliekamų pinigų po būtinųjų mėnesinių išlaidų, tik jų taupymo ir investavimo įgūdžiai yra silpni.

Rašydami šį darbą siekėme išsiaiškinti:

• Kas yra investicija, investuotojas?

• Kokiais būdais galima Lietuvos Respublikoje investuoti?

• Susipažinti su tiesioginėmis užsienio investicijomis Lietuvoje, įvertinti jų poveikį mūsų šaliai;

• Apžvelgti užsienio investicijų raidą per paskutiniuosius metus.

1. Kas yra investavimas, investicija, investuotojas?

Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kai uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau, negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis.

Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus- bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju- jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas (angl. investing). Tie, kas nori daugiau vartoti dabar, turi būti pasiryžę ateityje grąžinti daugiau, negu pasiskolino.

Terminas „investicijos“ kilęs iš lotyniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdėti“. Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių lėšų atidėjimą tam tikram laikotarpiui, greta atidėtų lėšų siekiant gauti kompensaciją už lėšų atidėjimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir lėšų atgavimo ateityje riziką.

Investuotojas (angl. investor) yra tas
subjektas (įmonė, fizinis asmuo, valstybė ir pan.), kuris investuoja lėšas į kokį nors investicijų objektą, tikėdamasis uždirbti. Lietuvos Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme suformuluotas toks investuotojo apibrėžimas: „investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių“. Anksčiau žodis „investor“ į lietuvių kalbą buvo mėginamas versti kaip „investorius“, „investitorius“, tačiau dabar Lietuvos finansų rinkoje tarp profesionalų beveik išimtinai vartojamas terminas „investuotojas“.

Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didelės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra racionalūs, jie teikia pirmenybę apibrėžtumui. Jie yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Be didelės rizikos investuotojas negali tikėtis didesnio pelno. Be didesnio pelno lūkesčių investuotojas neprisiims didesnės rizikos.

Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson taip skirsto investuojančius asmenis:

• vengėjai- jie labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio, ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes;

• nutrūktgalviai yra priešingybė vengėjams ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo;

• nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai;

• skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti.

Visose šalyse investavimo procesą, procedūras ir skaidrumą reguliuoja vertybinių popierių rinkos reguliavimo institucijos (Centrinis bankas, Vertybinių popierių komisija ir kt.) ir įstatymai.

Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes:

• strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui. Galėdamas kontroliuoti bendrovę, strateginis investuotojas tikisi gauti didesnį pelną, negu būdamas paprastu akcininku. Strateginiai investuotojai taip at aktyvūs privatizuojant valstybines įmones;

• „portfeliniai“ investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos įmonių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicinio portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai;

• smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.

Pagal investavimo prerogatyvas sąlyginai investuotojus galima suskirstyti į dvi rūšis:

1) investuotojus, kurie:

• nori laikyti investicijas ilg1 laikotarpį, paprastai mažiausiai metus;

• prisiima ribotą riziką, ir paprastai perka patikimus finansinius instrumentus;

• siekia gauti pelną iš dividendų, palūkanų bei kapitalo prieaugio;

• tikisi atitinkamo rizikai atlygio;

• pirkimo arba pardavimo sprendimai atliekami po nuodugnios analizes;

• paprastai naudojasi savo pinigais, o ne skolinasi.

2) spekuliantus, kurie:

• nori laikyti investicijas trumpą laiką, paprastai keletą dienų, savaičių, mėnesių;

• prisiima didelę riziką, dažnai perka labiau nepastovius ir nelabai patikimus finansinius instrumentus;

• siekia gauti pelną iš greitų kainų pokyčių;

• už didelę riziką tikisi didelio pelno;

• pirkimo arba pardavimo sprendimas dažnai priimamas remiantis gandais, intuicija, rinkos analize;

• pinigus investicijoms dažnai skolinasi. (19)

2. Penki pradedančiojo investuotojo žingsniai

Investavimas yra puikus būdas užsidirbti pinigų, tačiau su viena sąlyga – jei išmanote bent pagrindinius jo principus. Priešingu atveju jūsų lėšos atiteks kam nors kitam – deja, tokios šio pasaulio taisyklės. Štai penki svarbiausi žingsniai, kuriuos privalo atsiminti kiekvienas pradedantis investuotojas.

I žingsnis: ar turite tikslą? Ko siekiate investuodami? Tai svarbiausias klausimas šiame versle. Neturėdami aiškaus tikslo negalėsite nieko planuoti, ir galiausiai tik sėkmė lems, ar jūsų investicija duos rezultatų. Turėdami aiškų tikslą, galite tęsti ir suplanuoti, kaip jį pasieksite.

Čia svarbūs trys dalykai: kiek laiko turite investicijoms, kokio investicijų prieaugio pageidaujate ir, galiausiai, koks rizikos lygis jums yra priimtinas.

II žingsnis: kur galima investuoti? Variantų, kur galite padėti savo pinigus, yra daugybė. Norėdami pasirinkti geriausią, turite žinoti visų jų privalumus ir trūkumus.

III žingsnis: nedėkite visų
vieną pintinę. Net patys geriausi planai gali nuvilti, todėl Jums būtinai reikia turėti „investicijų portfelį“, o ne tik vieną ar dvi investicijas. Toks investicijų išskaidymas vadinamas diversifikavimu; teisingai diversifikavę būsite tikri, kad ištikus blogiausiam scenarijui Jūs prarasite ne visus, o tik dalį savo pinigų.

Teisingas diversifikavimas nėra paprasčiausias pinigų „išmėtymas“ po skirtingus finansinius instrumentus; visų pirma, tai yra investicijų padalijimas tarp skirtingo rizikingumo investicijų.

Paprastai jaunesniems žmonėms rekomenduojama didžiąją investicijų dalį sudaryti iš akcijų ir akcijų fondų, o vyresniems žmonėms labiau rekomenduojami mažesnio rizikingumo instrumentai – indėliai banke, obligacijos ir pinigų rinkos fondai. Tokios rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir labiausiai susiję su laiko horizontu – jaunesni žmonės paprastai turi daugiau laiko pasiekti savo investavimo tikslus, taip pat jie dažniausiai turi darbą ir pajamų, taigi galės „išgyventi“ investicijų vertės sumažėjimo periodus, kurių investuojant akcijų rinkoje tikrai nepavyks išvengti.

Turbūt lengviausias ir saugiausias būdas diversifikuoti savo investicijas yra pirkti investicinių fondų, kurie jau yra diversifikuoti, vienetus; be to, Jūs galite įsigyti kelių fondų, pagal skirtingas strategijas investuojančių skirtingose rinkose, vienetų. Taip pat geras sprendimas yra pasirinkti kurią nors investiciją pagrindine ir pasirūpinti papildomomis investicijomis, atsveriančiomis riziką. Pagrindine investicija verta pasirinkti labai gerai diversifikuotą fondą ir papildomai pridėti kelias individualias investicijas. Indekso fondas idealiai tinka būti pagrindine diversifikuota investicija.

IV žingsnis: mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis… Galbūt niekada netapsite profesionaliu investuotoju, tačiau išmanyti bent investavimo pagrindus būtina. Skirkite bent šiek tiek laiko susipažinti su investicijų istorija ir jų rizika. Jei apsisprendėte investuoti, supraskite tai, ką darote. Juk sunkiai dirbate tūkstančius valandų; būtų tikra kvailystė išmesti uždirbtus pinigus, laiką ir pastangas padarant kokią nors kvailą investiciją, apie kurią Jūs ničnieko nesuprantate. Deja, taip atsitinka labai dažnai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1543 žodžiai iš 5033 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.