Investicijų apskaita
5 (100%) 1 vote

Investicijų apskaita

INVESTICIJŲ APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………….3

1. INVESTICIJOS…………………………………………………………………………..4

1. 1. Pagrindinės

sąvokos……………………………………………………………

…………………………..4

1. 2. Investicijų ekonominė esmė ir

formos…………………………………………………………….

…5

2. INVESTICINIŲ PROJEKTŲ

SAMPRATA…………………………………………………………..

..8

2. 1. Projektų

tipai……………………………………………………………..

…………………………………..8

2. 2. Investicinio projekto

valdymas…………………………………………………………..

……………10

3. ATSKIRI KAPITALO RINKOS VYSTYMOSI

ASPEKTAI……………………………………10

3. 1. Užsienio investuotojų

vaidmuo……………………………………………………………

…………..10

3. 2. Globalizacijos

įtaka……………………………………………………………..

…………………………12

3. 3. Vietiniai investuotojai – ar jie dalyvauja

rinkoje?………………………………………………12

3. 4. Ateities perspektyvos – ar galimas efektyvių politikų

įgyvendinimas?………………….14

3. 5.

Investuotojai………………………………………………………

………………………………………….14

3. 6.

Įmonės…………………………………………………………….

……………………………………………17

3. 7. Institucijų

atnaujinimas……………………………………………………….

………………………….17

4. INVESTICIJOS Į KITAS

ĮMONES…………………………………………………………….

…………19

4. 1. Pripažinimo

kriterijai…………………………………………………………

…………………………..19

4. 2. Įvertinimas ir

apskaita…………………………………………………………..

………………………..19

4. 3. Informacijos atskleidimas metinėje finansinėje

atskaitomybėje……………………………20

5. INVESTICIJOS Į ŽMONES IR ŽMOGIŠKUOSIUS

IŠTEKLIUS…………………………….22

5. 1. Investavimas į

sveikatą…………………………………………………………..

………………………22

5. 2. Investavimas į

švietimą…………………………………………………………..

………………………23

5. 3. Investavimas į gyventojų

kokybę…………………………………………………………….

……….23

IŠVADOS……………………………………………………………

…………………………………………………27

LITERATŪRA…………………………………………………………

…………………………………………….29

PRIEDAI……………………………………………………………

………………………………………………….30

ĮVADAS

Šiame darbe investicijos apibendrinamos kaip išlaidos, perkant tokius

finansinius vertybinius popierius kaip obligacijos ir akcijos, tai

finansinės investicijos. Į vertybinius popierius investuoja atskiri žmonės,

firmos ir finansų įstaigos, tikėdamiesi gauti pajamų procentais ir

dividendais arba padidinus vertybinių popierių vertę.

Taip pat investicijas galima apibendrinti kaip kapitaliniai įdėjiniai

perkant materialųjį turtą ar įrenginius ar akcijas, t.y. materialieji arba

tikrieji įdėjiniai. Ekonomikos analizėje terminas investicijos dažniausiai

vartojamas materialinio investavimo prasme. Materialusis investavimas

sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybos pajėgumą, o

finansinis investavimas – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas iš

vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą.

Norint investuoti, reikia iš anksto žinoti esamo vartojimo apimtį.

Investicijų išlaidos yra visuminės paklausos dalis ir
injekcija į

nacionalinių pajamų apyvartą. Analizuojant nacionalines pajamas,

investicijos yra laikomos garantu socialinių vertybių, kuriamų vyriausybės

pastangomis, ir todėl tokios investicijos laikomos vyriausybės išlaidų

dalimi.

Darbo tikslas – išsiaiškinti investicijų esmę ir panaudojimo būdus.

Darbo uždaviniai:

• apibrėžti investicijų sąvoką ir jų ekonominę esmę;

• išanalizuoti investicinių projektų svarbą;

• išnagrinėti investuotojų vaidmenį;

• apibendrinti investicijų į kitas įmones kriterijus;

• išnagrinėti požiūrį į investavimą į žmones.Metodologija:

• mokslinė literatūra;

• spauda ir internetas.

1. INVESTICIJOS

1.1. Pagrindinės sąvokosPagal Šilinską (2003), investicija reiškia bet kurios rūšies turtą,

investuotą vieno iš investitoriaus tam tikroje teritorijoje su sąlyga,

kad investicija atliekama pagal tos teritorijos įstatymus ir ypač, bet ne

visada, apima:

• kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitas turtines teises, tokias kaip

hipoteka, užstatas ar turto areštas, ir kitas panašaus pobūdžio

teises;

• akcijas, dalis bendrovėse (pajai), obligacijas bei bet kurias kitas

dalyvavimo bendrovėse formas;

• pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė

ar į bet kurią veiklą pagal kontraktą, turintį ekonominę vertę, taip

pat su investicija susijusias paskolas;

• intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių

ženklus, techninius procesus, know-how ir bet kurias panašias teises;

• koncesijas pagal viešąją teisę, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių

žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar eksplotavimui, taip pat visas kitas

teises, suteiktas įstatymu, kontraktu ar valdžios atstovų sprendimu.

Pajamos reiškia iš investicijų gautas sumas, o ypač, bet ne visada,

apima: pelną, palūkanas, kapitalo apyvartos pajamas, dividendus, autorinius

honorarus ir kitus mokėjimus.

Investitorius LR atžvilgiu apima:

• fizinius asmenis, kurie yra LR piliečiai pagal LR įstaymus, asmenis be

pilietybės, nuolat gyvenančius LR teritorijoje;

• bet kurį ūkio subjektą, įsteigtą pagal LR įstatymus bei įregistruotą

LR teritorijoje pagal galiojančius įstatymus;

• bet kurį ūkio subjektą, įsteigtą bet kurios trečios šalies pagal tos

šalies įstatymus, kontroliuojamą tiesiogiai ar ne LR piliečio ar LR

ūkio subjekto, turinčio atstovybę Lietuvoje.

Investitorius kitos šalies atžvilgiu apima:

• fizinius asmenis, turinčius tos šalies pilietybę pagal tos šalies

įstatymus;

• juridinius asmenis, įsteigtus pagal tos šalies įstatymus.

1. 2. Investicijų ekonominė esmė ir formos

Pagal Valužį (1996), ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisingas

vystymasis bei konkurentabilumo gerinimas didele dalimi priklauso nuo

investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Klausimų

ratas, apimantis kompanijos investicinę veiklą, pareikalauja pakankamai

gilios analizės ir praktiškai priimtų valdymo spendimų tam, kad būtų galima

efektyviai nukreipti bei formuoti kompanijos investicijų portfelio

ekonominį efektyvumą. Atskirų ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla

žymia dalimi charakterizuojama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis.

Terimas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio

“įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu

paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad

kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako

naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti

atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.

Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įgyvendinimo

motyvas yra gaunamas iš jų pelnas. Šie du procesai – kapitalo įdėjimas ir

pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais.

Šiems procesams vykstant vienas po kito, pelnas gaunamas iš karto, kai

tik pasibaigia investicinis periodas. Jiems vykstant lygiagrečiai, pelnas

pradedamas gauti dar nepasibaigus investavimo etapams. Kai šie procesai

vyksta intervalais, tarp investicijų pabaigos ir pelno gavimo pradžios

praeina tam tikras tarpas, kuris dažniausiai priklauso nuo konkrečių

investicinių procesų ypatybių.

Charakterizuojant investicijų ekonominę esmę, galima pabrėžti, kad

šiuolaikinėje literatūroje šis terminas traktuojamas klaidingai arba labai

siaura prasme. Tipiškiausia klaida yra ta, kad bet koks lėšų įdėjimas,

kuris gali ir nedidinti nei kapitalo prieaugio, nei pelno, suprantamas kaip

investicijos. Tokiam lėšų įdėjimui dažniausiai priskiriamos taip vadinamos

investicijos televizorių, automobilių, butų ir pan. Pirkimui, kurios savo

ekonominiu turiniu nepriklauso investicijoms. Įsigyjant šias prekes, lėšos

tiesiogiai naudojamos ilgalaikiam vartojimui, išskyrus jei jų įsigijimo

tikslas yra pardavimas.

Dažna klaida yra terimino “investicijos” sutapatinimas su
terminu

“kapitaliniai įdėjimai”. Investicijos šiuo atveju yra lėšų įdėjimas

pagrindinių priemonių atnaujinimui (pastatų, įrengimų, transporto priemonių

ir pan.). Tuo pačiu investicijos gali būti panaudotos ir apyvartinėms

lėšoms, ir įvairiems finansiniams instrumentams (akcijos, obligacijos), ir

atskiroms nematerialių aktyvų rūšims (patentai, licenzijos, know-how).

Kapitaliniai įdėjimai suprantami siauresne reikšme ir gali būti kaip viena

iš investicijų formų, bet ne jų analogas.

Daugumoje apibrėžimų pažymima, kad investicijos yra piniginių lėšų

įdėjimas. Su šituo negalima sutikti, nes kapitalo investavimas gali būti

vykdomas ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis (turtu, finansiniais

instrumentais, nematerialiais aktyvais ir t.t.).

Taip pat daug kur pažymima, kad investicijos yra ilgalaikis lėšų

įdėjimas. Atskiros investicijų formos yra ilgalaikės, tačiau investicijos

gali būti ir trumpalaikės, pavyzdžiui, trumpalaikiai finansiniai įdėjimai į

akcijas, taupomuosius sertifikatus, trumpalaikes obligacijas ir t.t.).

Investicijos – tai įvairių rūšių turtinės ir intelektualinės vertybės,

įdedamos į verslą ar kitus objektus ar sferas, ko pasekoje sukuriamas

pelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomis vertybėmis

gali būti: piniginės lėšos, tiksliniai bankiniai indėliai, pajai, akcijos

ir kiti vertybiniai popieriai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas,

turtinės teisės, išeinančios iš autorinių teisių, patirtis, techninių,

technologinių, komercinių bei kitų žinių atsipirkimas, apiformintas kaip

techninė dokumentacija, kuri yra reikalinga vienokio ar kitokio proceso

organizavimui, teisė naudotis žeme, vandenimis bei kitais resursais.

Investicijos vaidina gana svarbų vaidmenį ekonomikos vystyme ir

efektyviame jos funkcionavime. Šį vaidmenį padeda išsiaiškinti terminai

“bendrosios investicijos” ir “grynosios investicijos”.

Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu

laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigyjimą bei

prekinių-materialinių atsargų augimą.

Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta

amortizacinių suma per atitinkamą laikotarpį.

Grynųjų investicijų dinamikos rodikliai atspindi konkrečios šalies

ekonominio išsivystymo charakterį konkrečiame laikotarpyje. Jei grynųjų

investicijų suma yra neigiamas skaičius (kai bendrųjų investicijų suma yra

mažesnė už amortizacinių atskaitymų sumą), tai reiškia gamybinio potencialo

smukimą ir, kaip rezultatas, yra gaminamos produkcijos kiekio mažėjimas. Ši

situacija yra charakterizuojama kaip “valstybe, pravalgančia savo turtą”.

Jei grynųjų investicijų suma lygi nuliui, tai reiškia šalies ekonominio

lygio kilimo nebuvimą ir, kaip rezultatas, gamybinis potencialas lieka

nepakitęs. Tokia situacija charakterizuojama kaip “valstybės trypčiojimas

vienoje vietoje”. Jei grynųjų investicijų suma yra teigiamas skaičius, tai

reiškia, kad šalies ekonomika yra kilimo stadijoje, nes vykdo gamybinio ir

kitokio potencialo augimo politiką. Tokia situacija charakterizuojama kaip

“besivystančios ekonomikos šalis”. Grynųjų investicijų kiekio padidėjimas

skatina pajamų didėjimą. Esant tokiai situacijai, pajamų sumos augimo

tempai žymiai viršija investicijų apimties augimo tempus.

Pavyzdys. Diegiant naują technologiją, įsigyta naujų įrengimų už 100 000

lt., tai leido gauti statybininkams ir mašinų gamintojams tokio pat dydžio

pajamas. Jeigu jie pusę savo pajamų išleis vartojimui, tai tų vartojamųjų

prekių ir paslaugų gamintojai gaus 50 000 lt. pajamų. Jei ir šie pusę

pajamų išleis vartojimui, tai kiti prekių ir paslaugų gamintojai gaus 25

000 lt. pajamų. Tokiu būdu šis procesas vyksta iki pat galo, t.y. iki 1 lt.

Vadinasi, iš kiekvieno lito investicijų pavyksta gauti 2 – 3 lt. pajamų.

Ekonomikos teorijoje šis procesas – pajamų augimas didesniu kiekiu nei

investicijos į ekonomiką – vadinamas multiplikatoriaus efektu.

Pats terminas multiplikatorius (lotyniškai “multiplikator” reiškia

daugintojas arba daugiklis). Tai ekonominis dydis, rodantis vieno kintamojo

generuojamo dydžio priklausomybę kitimą sužadinusiojo kintamojo poveikio.

Taigi šis dydis charakterizuojamas kaip koeficientas pajamų augimo nuo

grynųjų investicijų apimties augimo. (Pagal pavyzdį m=2,5).

Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių ekonominių ir ne tik faktorių.

Ko gero labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų

paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Esant vidutiniškai mažoms vieno

asmens pajamoms, pagrindinė jų dalis tenka vartojimui. Pajamų augimas

didina vartojimo bei taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme.

Taupymo dalis didėja sparčiau nei vartojimo. Ši taupymo pajamų dalis yra

pagrindinis investicijų resursas

Augant pragyvenimo lygiui, lėšos, skiriamos maistui, nusistoja viename

lygyje, o lėšos, skiriamos ne maistui, auga sparčiau ir artėja į begalybę.

Šios lėšos ir yra pagrindinis investicijų šaltinis.

Iš to
padaryti išvadą, kad santykinis santaupų didėjimas

atitinkamai didina investicijų apimtis ir atvirkščiai.

Didelę reikšmę investicijų apimtims turi paskolų palūkanų normos dydis.

Taip yra todėl, kad investicinio proceso eigoje yra naudojamas ne tik

nuosavas, bet ir skolintas kapitalas. Jei laukiama grynojo pelno norma

viršija paskolų palūkanų normos dydį, tai esant bendroms sąlygoms galima

tikėtis, kad investavimas bus sėkmingas. Paskolų palūkanų normos dydžio

didėjimas mažina investicijų apimtis ir atvirkščiai.

Tarp faktorių, turinčių ženklią įtaką investicijų apimties pasikeitimui,

reikėtų atkreipti dėmesį į infliacijos tempą. Kuo aukštesnis šis rodiklis,

tuo didesniu procentu nuvertės būsimas pelnas iš investicijų ir tuo mažiau

bus suinteresuotumo didinti investicijų apimtis (ypatingą reikšmę šis

faktorius turi ilgalaikėms investicijoms).

Sąlyginis taupymo ir pajamų svoris priklausomai nuo visuomenės

pragyvenimo lygio turi tiesioginę reikšmę investicijų apimtims. Esant

vidutiniškai aukštoms pajamoms, eiliniai investuotojai dalį savo lėšų gali

skirti kaupimui. Kaupimas gali pasižymėti ne tik vertybinių popierių

įsigijimu ar indėlių banke padėjimu. Tai gali atsispindėti lizinguojant,

draudžiantis gyvybę kaupiamuoju kaupimu ir t.t.

Laukiama pelno norma turi taip pat labai svarbią įtaką investicijų

apimčių didėjimui. Jei laukiama pelno norma yra didesnė už vidutinę, tai

reiškia, kad ūkio subjektai bus linkę daugiau pelno skirti investicijoms

arba padidinti dividendų procentą, kuris atilieps teigiamai akcininkų

pajamoms (p.260).

2. INVESTICINIŲ PROJEKTŲ SAMPRATA

2.1. Projektų tipai

Pagal Ališauską (2005), projektas yra toks darbas, kuris turi pradžią ir

pabaigą. Jis yra planuojamas ir kontroliuojamas, sukeliantis įvairius

pokyčius aplinkoje, tikintis sėkmingos pabaigos, tai iš anksto paruošta

dokumentacija, pagal kurią galima sukurti, rekonstruoti ar patobulinti tam

tikrą objektą. Kituose šaltiniuose projektas apibūdinamas kaip unikalus

darbas, turintis konkretų tikslą ir pasireiškiantis koordinuojamu kelių

tarpusavyje susijusių veiklų atlikimu, nustatytas pradžios ir pabaigos

datas, sritis ir biudžetą.

Projektas yra dokumentas, keičiantis mūsų gyvenimą ir aplinką. Tai gali

būti gyvenamojo namo arba gamyklos statyba ar rekonstrukcija, mokslo

tiriamųjų darbų programa, naujų technologijų įsisavinimas, spektaklio

kūrimas, ekonominis regiono plėtojimas ir t.t.

PROJEKTAS

Tuo atveju, kada galutinis projekto rezultatas yra tam tikri fiziniai

objektai (statiniai, gamybiniai kompleksai), naujos technologijos ar

produktai, projektas gali būti suprantamas kaip suformuluota tikslų

sistema, kuriems realizuoti kuriami arba modernizuojami fiziniai objektai,

įdiegiami technologiniai procesai, jiems parengiama techninė ir

organizacinė dokumentacija, nustatomi materialiniai, finansiniai, darbo ir

kt. ištekliai, taip pat numatomi valdymo sprendimai ir jų įgyvendinimo

priemonė Projektą galima apibūdinti, nurodant jo svarbiausius bruožus:

• projektas yra planuojamas, finansuojamas ir įgyvendinamas kaip atskira

sistema (vienetas);

• projektas gali būti konkrečių šalių susitarimų objektas, kuriam

paskiriami ištekliai ir sava vadovybė;

• projektas turi pradžios, pabaigos laiko momentus, tai yra periodą, per

kurį tikimasi pasiekti numatytus tikslus;

• projektas turi aiškias ribas (apibrėžtas tam tikroje aplinkoje,

tvarkoje ir t.t.), numatytus išteklius (finansinius, materialinius,

žmonių, laiko);

• tai konkretus ir unikalus darbas (užduotis), vykdomas pagal

patvirtintą dokumentaciją;

• projekto veikla vykdoma komandiniu būdu, t.y. visų darbuotojų bendrai

suprantamas ir siekiamas rezultatas, jų pavaldumas projekto vadovui.

Taigi projektą galima apibūdinti:

1. kaip dokumentą,

2. kaip veiklą (procesą),

3. kaip pasiektą rezultatą.

2.2. Investicinio projekto valdymas

Kartu su rinkos ekonomika Lietuvoje atsirado ir projektų valdymo

koncepcija. Tai požiūris į projektą kaip į bet kurios sistemos, pavyzdžiui,

įmonės, pradinės būklės pakeitimą, susijusį su laiko ir lėšų sąnaudomis.

Šių pokyčių, įgyvendinamų pagal iš anksto nustatytas taisykles, laikantis

biudžeto ir laiko apribojimų, procesas vadinamas projektų valdymu.

Projektų valdymas – tai veiklos organizavimas pagal priimtą dokumentą

(projektą), siekiant jame numatytų tikslų. Suprantama, siekiama

optimaliausio: pasiekti tikslą mažiausiomis išteklių sąnaudomis. Todėl

projektų valdymo tikslą galima apibrėžti kaip efektyvų išteklių

panaudojimą, siekiant užsibrėžto projekto rezultato iki nurodyto termino.

Svarbiausi projektų valdymo faktoriai yra projektų vadybos žinios,

vadovų ir komandos patirtis tokio pobūdžio veikloje bei jų asmeninės

savybės.

Pagrindinis projektų valdymo uždavinys yra vykdyti numatytą
balansą tarp išteklių bei laiko, ir taip pat pasiekti norimą

rezultatą.

Balansas – tai situacija, kai yra reikiamas kiekis išteklių projekto

rezultatui per nustatytą laiką pasiekti.

Projekto rezultatą galima apibrėžti kaip užduotis, kurias reikia

atlikti, siekiant projekto tikslo.

Inveticinius projektus galima analizuoti trimis aspektais:

1. pagal investicinės veiklos stadijas;

2. pagal rengimo ir realizavimo procesą;

3. pagal organizacinius elementus.

Kuriant bei įgyvendinant investicinį projektą, pereinamos tokios jo

stadijos:

moksliniai tyrimai, konstravimo ir bandomieji bei ekspertiniai darbai,

rinkos vertinimas ir įsisavinimas: naujų gaminių (paslaugų) marketingo

logistika, produkto, technologijos, įmonės projektavimas, statyba, gamybos

įdiegimas, gamybos organizavimas, finansavimas ir t.t. (p. 6).

3. ATSKIRI KAPITALO RINKOS VYSTYMOSI ASPEKTAI

3. 1. Užsienio investuotojų vaidmuo

Pagal Šilinską (2003), užsienio kapitalo dalyvavimas ir jo įtaka yra

vienas iš esminių faktorių, nulemiančių nacionalinės kapitalo rinkos bei

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2363 žodžiai iš 7860 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.