Investicijų į vertybinius popierius valdymas
5 (100%) 1 vote

Investicijų į vertybinius popierius valdymas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. INVESTICIJŲ Į VP ANALIZĖ 4

2. INVESTICIJŲ Į AKCIJAS ANALIZĖ 4

2. 1 Akcijų rūšys 4

2.2 Investavimo į paprastąsias akcijas privalumai ir trūkumai 5

2.3 Investavimo į paprastąsias akcijas tikslai 5

2.4 Investavimo į paprastąsias akcijas strategijos 6

2.5 Investavimas į privilegijuotąsias akcijas 7

2.6 Investavimo į privilegijuotąsias akcijas strategijos 8

2.7 Akcijų vertės nustatymas 9

3. INVESTICIJŲ Į OBLIGACIJAS ANALIZĖ 10

3.1 Obligacijų rūšys 11

3.2 Obligacijų vertės nustatymas 11

3.3 Investuotojų į obligacijas rūšys 13

3.4 Investavimo į obligacijas strategijos 14

4. INVESTAVIMAS Į VYRIAUSYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS 15

5. INVESTICIJŲ Į PASIRINKIMO SANDORIUS (OPCIONUS) ANALIZĖ 16

5.1 Pasirinkimo sandorių (opcionų) rūšys 17

5.1.1 Pasirašymo teisės 17

5.1.2 Varantas 18

5.1.3 Pirkimo ir pardavimo sandoriai 20

5.2 Investavimo į pasirinkimo sandorius (opcionus) strategijos 21

6. INVESTICIJŲ Į IŠANKSTINIUS (FORWARD) IR ATEITIES (FUTURES) SANDORIUS ANALIZĖ 23

6.1 Investavimo į prekinius ateities sandorius strategijos 27

7. INVESTICIJŲ Į VEKSELIUS ANALIZĖ 27

7.1 Vekselių požymiai 28

7.2 Vekselių rūšys ir vertės nustatymas 28

7.3 Vekselių privalumai 29

7.4 Vekseliai Lietuvoje 30

8. INVESTICIJŲ Į ČEKIUS ANALIZĖ 30

8.1 Banko čekiai 30

8.2 Kelionės čekiai 30

IŠVADOS 32

LITERATŪRA 33

ĮVADAS

Terimas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.

Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas, jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius.

Pagal investicijų objektus investijos būna:

• daiktinės investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimais, prekių atsargomis bei žaliavomis.

• nematerialios investicijos dažnai literatūroje charakterizuojamos kaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė reklama.

• finasinės investicijos – tai investicijos į įvairius finasinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius

Mano darbo objektas – investicijos į vertybinius popierius.

Mano darbo tikslas – ištirti investicijas į vertybinius popierius.

Darbo uždaviniai:

1. nustatyti į kokius vertybinius popierius investuojama;

2. nustati investicijų į vertybinius popierius vertę;

3.išsiaiškinti kokias strategijas taiko investuotojai investuodami į vertybinius popierius;

4. išsiaiškinti į kokius vertybinius popierius daugiausiai investuojama Lietuvoje.

Kursinio darbo atlikimo etapai yra tokie:

1. Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje būtų aptariamos investicijos į vertybinius popierius;

2. Susidaryti darbo planą, išskiriant svarbiausias dalis;

3. Laikantis plano parašyti teorinę dalį apie investicijas į vertybinius popierius.

1. INVESTICIJŲ Į VP ANALIZĖ

Bet kuriai ekonomikai būtinos investicijos, piniginiai ištekliai iš tų, kurie turi jų perteklių patenka tiems, kuriems jų reikia. Šios operacijos vyksta finansinėse rinkose. Vertybinių popierių rinkoje vyksta vertybinių popierių emisija bei jų pirkimas ir pardavimas. Ši rinka nėra centralizuotai valdoma ir Vyriausybės vaidmuo čia yra ribotas. Vertybinių popierių rinka apima santykius atsirandančius išleidžiant specialius dokumentus, kurie turi vertę ir gali būti parduodami, perkami ir išperkami.

Vertybiniai popieriai yra Vyriausybės juridiniais aktais patvirtinti dokumentai, suteikiantys jų savininkams tam tikras turtines teises ir teisę gauti vienkartines arba daugkartines pajamas. Dažniausiai investicijoms naudojami tokie vertybiniai popieriai:

 Akcijos;

 Obligacijos;

 Vyriausybės vertybiniai popieriai;

 Pasirinkimo sandoriai (opcionai);

 Ateities kontraktai;

 Vekseliai

 Čekiai.

2. INVESTICIJŲ Į AKCIJAS ANALIZĖ

Akcijos yra vertybiniai popieriai, suteikiantys jos turėtojui savininko teises ir teisę gauti dividendus, kurių dydis priklauso nuo įmonės gauto pelno bei įmonės tikslų. Įmonė, išleidžianti akcijas ir siekianti gauti papildomai lėšų, turi dirbti pelningai ir mokėti dividendus, nes nuo jų dydžio priklauso akcijos patrauklumas ir jos rinkos kaina. Dividendas akcinės bendrovės pelno dalis paskirstoma akcininkams.

2. 1 Akcijų rūšys

Visos akcijos yra skirstomos į rūšis.

Pagal disponavimo būdą akcijos gali būti vardinės. Vardinėje akcijoje turi būti nurodytas jos savininkas.

Pagal suteikiamas teises akcijos gali būti paprastosios ir privilegijuotosios. Pagrindinę akcijų dalį sudaro paprastosios akcijos.

Galima išskirti dar vieną akcijų rūšį – tai darbuotojų akcijos. Darbuotojų akcijos – bendrovės darbuotojams lengvatinėmis sąlygomis parduotos ar kitaip perduotos akcijos. Specifinė akcijų rūšis –žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijos. Tai Vyriausybės nustatyta
tvarka lengvatinėmis sąlygomis parduotos akcijos, kurias įsigijo žemės ūkio produkcijos gamintojai, jų kooperatinės bendrovės. Šios akcijos yra paprastos vardinės akcijos. Jų savininkai turi teisę jas parduoti ar kitaip perleisti tik žemės ūkio produkcijos gamintojams ir jų kooperatyvams Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.2 Investavimo į paprastąsias akcijas privalumai ir trūkumai

Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia savininkui į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastųjų akcijų savininkai neturi jokių garantijų tą pelną gauti. Sunkiausias uždavinys rasti akcijas, garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas. Viena svarbiausių akcijų populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kad jos suteikia investuotojui galimybę pritaikyti savo investicines programas konkretiems poreikiams ir prioritetams. Investuotojai įsigyja akcijų ilgam laikui ne tik kaip dividendų, bet ir kaip stabilaus kapitalo prieaugio gavimo priemonę. Akcijos rinkos kaina paprastai atspindi įmonės pelningumo potencialą,todėl klestint įmonei – klesti ir investuotojai. Įmonės pelno padidėjimas savo ruožtu veikia akcijų kainos augimą (kapitalo prieaugį) ir yra svarbi pelno iš akcijų dalis.

Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis. Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomis vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama.

Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti gali ir individualūs investuotojai.

Tačiau esama ir kai kurių investavimo į paprastąsias akcijas trūkumų. Visų pirma, rizikingas jų pobūdis. Akcijos susijusios su daugeliu įvairių rizikos rūšių – veiklos ir finansine rizika, infliacine rizika, rinkos rizika – ir kiekviena iš šių rizikos rūšių gali neigiamai paveikti įmonės pelną ir dividendus, akcijų kainos kitimą ir, žinoma, investuotojo gaunamą pelno normą. Kadangi įmonės pelnas ir akcijų pelningumas gali gana smarkiai svyruoti, sunku jas įvertinti ir atsirinkti turinčias geriausias perspektyvas. Akcijų atrankos procesas labai sudėtingas, kadangi glaudžiai susijęs su laukiamos akcijų kainos dinamikos nustatymu ateityje. Kitas trūkumas – einamojo pelno nestabilumas. Keletas investicinių instrumentų rūšių (pvz., obligacijos) užtikrina ne tik žymiai aukštesnį einamąjį pelną, bet ir didesnes šio pelno gavimo garantijas.

Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kai jos išleidžiamos iš bendrovės nepaskirstytojo pelno didinant įstatinį kapitalą. Privilegijuotų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip trečdalis bendrovės įstatinio kapitalo.

2.3 Investavimo į paprastąsias akcijas tikslai

Investuotojai paprastąsias akcijas naudoja:

1. Kaip investuoto kapitalo vertės “saugyklas”;

2. Kapitalui kaupti;

3. Kaip einamųjų pajamų šaltinį.

1. Investuoto kapitalo vertės palaikymas svarbus visiems investuotojams, tačiau kai kuriems jų tai svarbiausias uždavinys, dėl to jie į pirmą vietą iškelia pagrindinės investuoto kapitalo sumos saugumą. Tokie investuotojai orientuoti į investicijų kokybę ir linksta į pirmos rūšies akcijas bei kitas nespekuliacines akcijų grupes.

2. Tuo tarpu kapitalo kaupimas paprastai yra svarbiausias tikslas asmenų, linkusių į ilgalaikį investavimą. Jie panaudoja kapitalo prieaugį ir (arba) dividendus savo gerovei kelti: investuoja į augimo akcijas, pelningas akcijas.

3. Dalis investuotojų akcijomis naudojasi kaip einamųjų pajamų šaltiniu, jiems svarus būtent patikimas dividendų srautas. Tokio tipo investuotojams priimtina investavimo priemonė – aukšto pelningumo patikimos akcijos.

2.4 Investavimo į paprastąsias akcijas strategijos

Investuotojai, siekdami vieno ar daugiau iš išvardytų tikslų, gali pasirinkti skirtingas investavimo strategijas:

1. Ilgalaikio disponavimo strategiją. Tai viena iš pagrindinių, bet konservatyvesnių. Jos tikslas yra investuoti lėšas į patikimas akcijas ir disponuoti jomis ilgą laikotarpį. Šiuo atveju atrenkamos aukštos kokybės akcijos su patraukliomis einamosiomis pajamomis ir (arba) kapitalo prieaugiu ir jomis disponuoja ilgą laikotarpį (dažnai 15 – 20 metų), kol pakinta investicinis klimatas arba įvyksta staigūs įmonės veiklos rezultatų pokyčiai. Tokie investuotojai ne tik reguliariai praturtina savo investicinius portfelius papildomais aktyvais, bet ir didžioji jų pajamų dalis, gaunamų metinių dividendų pavidalu, sugrįžta į reinvestuojamas akcijas. Tokie investuotojai dažnai dalyvauja įmonės dividendų reinvestavimo programose.

2. Aukštų einamųjų pajamų gavimo strategija. Investuotojai, norėdami gauti aukštas einamąsias pajamas, dažnai pasirenka paprastąsias akcijas, kurios laikomos viena iš priemonių tokio tipo tikslams pasiekti ne tik dėl einamųjų dividendų, bet ir dėl to,kad dividendai yra nuolat augantys. Pagrindinės kapitalo sumos saugumas ir pajamų stabilumas, bet kuriam investuotojui labai svarbus, tuo tarpu kapitalo prieaugis tampa ne toks reikšmingas. Dėl aukšto einamojo pelningumo pelningų akcijų gausos daugelis investuotojų pasirenka šią strategiją, kad gautų aukštą ir santykinai patikimą einamąjį pelną.

3. Investicijų kokybės ilgalaikio augimo strategija. Tai
konservatyvi,negu abi anksčiau minėtos ta prasme, kad ji orientuota į kapitalo prieaugį kaip į pagrindinį pelno šaltinį. Remiantis šia strategija, sudaroma daug sandorių, nors daugelis jų – su akcijomis augančių kompanijų, pasižyminčių patraukliomis augimo perspektyvomis ir todėl siūlančiomis žymaus vertės padidėjimo galimybę. Tačiau tai nereiškia, kad dividendai ignoruojami, kadangi yra nemaža augimo akcijų, kurių savininkams dividendai išmokami. Augimu suinteresuoti investuotojai dividendus vertina kaip papildomą pelno šaltinį. Tačiau ši strategija vis dėlto orientuota į kapitalo prieaugį kaip pagrindinę aukštesnio pelno gavimo priemonę. Šis požiūris lemia ir aukštesnį rizikos lygį, o dėl to tampa aktualus investicinio portfelio diversifikavimas.

4. Agresyvi strategija taip pat grindžiama gan aukštos kokybės akcijų panaudojimo principu tik tikslas orientuojamas į akcijų su patraukliomis pelno normomis nustatymą, vykdomą, pasitelkus gerai valdomą investicinį portfelį. Kitaip tariant, ši investicinė strategija numato energingus investuotojo veiksmus perkant ir parduodant įvairias akcijas, o tai leidžia pasiekti aukštą pelningumą tiek einamųjų pajamų, tiek kapitalo prieaugio pagrindu.

Pagrindiniai investiciniai instrumentai šiuo atveju yra pirmos rūšies akcijos, pajamų akcijos ir ciklinės akcinės. Pelningos ciklinės ir augimo akcijos bus pagrindiniai instrumentai akcijų kainos augimo periodais, o stabilios akcijos ir trumpalaikiai skolos instrumentai bus pasirinkti akcijų kainos kritimo metu. Šis požiūris panašus į investicijų kokybės ilgalaikio augimo, tačiau jis apima esminį operacijų intensyvumo ir dažnio spartėjimą bei paprastai investicinio horizonto susiaurėjimą. Pavyzdžiui, vietoj laukiamo akcijų kainos padidėjimo per 2 – 3 metus agresyvus investuotojas gaus analogišką pelno dydį per 6 – 12 mėnesių. Šios strategijos pagrindiniai elementai yra sandorių su vertybiniais popieriais sudarymo dažnis ir investuoto kapitalo apyvartos paspartinimas. Jai būdinga nemaža rizika.

5. Spekuliacinė strategija yra mažiausiai konservatyvus variantas, jos vienintelis uždavinys – gauti kapitalo prieaugį ir jeigu tai įvyksta per 2 savaites – tikslas pasiektas. Nors investuotojai, pasirenkantys šią strategiją, didžiausią dėmesį skiria spekuliacinėms paprastosioms akcijoms, jie investuoja ir į kitų grupių akcijas, jeigu iš jų tikisi patrauklaus trumpalaikio turto prieaugio. Daugelis tokio tipo investuotojų mano, kad informacija apie konkrečią pramonės šaką ir kompaniją šiuo atveju mažiau svarbios negu rinkos psichologijos ar rinkos bendros būklės žinojimas.

Šios strategijos pagrindinis tikslas kuo greičiau atsikratyti akcijomis, gavus pelną iš didelio kapitalo prieaugio.

2.5 Investavimas į privilegijuotąsias akcijas

Privilegijuotosios akcijos – tai akcijos, keliančios ankstesnius reikalavimus į pelną ir kompanijos turtą, palyginti su paprastosiomis akcijomis. Privilegijuotosios akcijos pasižymi ir paprastųjų akcijų, ir įmonių obligacijų savybėmis. Šių akcijų savininkams, kaip ir paprastųjų akcijų mokami dividendai, kurie gali būti neišmokėti, jeigu pelnas nepasieks tam tikro lygio. Be to, tai yra nuosavybės vertybiniai popieriai. Į obligacijas šios akcijos panašios tuo, kad jos garantuoja akcininkams ankstesnius reikalavimus į pelną ir turtą, o einamųjų pajamų dydis paprastai yra fiksuotas. Be to, privilegijuotos akcijos, kaip ir obligacijos, gali turėti išankstinio išpirkimo sąlygą, išpirkimo fondo formavimo sąlygą. Dividendų dydis ir kitos privilegijuotų teisės nustatomos iš anksto, prieš jas parduodant, ir turi būti numatytos bendrovės įstatuose. Privilegijuotų akcijų dividendų dydis nustatomas procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Maksimalus privilegijuotų akcijų dividendų dydis yra ribojamas. Lietuvoje privilegijuotų akcijų dividendai negali viršyti didesnio iš šių dydžių:

1. Praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio;

2. Trigubo dydžio arba paprastųjų akcijų dvigubo dividendo, buvusių visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio bendrovės įstatus ar jų pataisas, kuriose nustatytos šių privilegijuotų akcijų turtinės ir neturtinės teisės, dieną.

Jeigu įstatinis kapitalas padidinamas iš akcijų priedų, tai paprastai ir privilegijuotų akcininkų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų. Akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatoma, kad privilegijuotų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės.

2.6 Investavimo į privilegijuotąsias akcijas strategijos

Yra keletas investavimo į privilegijuotas akcijas strategijų, kurių kiekviena padeda siekti tam tikrų tikslų ir užtikrina skirtingą pelningumą bei susijusi su skirtingo lygio rizika:

Aukštų einamųjų pajamų gavimas;

Spekuliavimas rinkos palūkanų normos pokyčiais;

Spekuliavimas privilegijuotų akcijų reitingo pokyčiais.

Populiariausia investavimo į privilegijuotąsias akcijas strategija, kurios tikslas – gauti aukštas einamąsias pajamas. Pasirinkę šią strategiją, investuotojai ieško patrauklios pelno normos privilegijuotų akcijų, kartu atsižvelgdami į tokias šių akcijų charakteristikas kaip kokybė ir patikimumas, kaupiamasis
dividendų pobūdis, išankstinio išpirkimo sąlyga. Šioje strategijoje itin svarbūs parametrai – gaunamų pajamų dydžio apibrėžtumas arba žemas rizikos lygis, kadangi pelno norma yra stimulas investuoti tik tada, jei dividendai iš tiesų išmokami. Visgi privilegijuotų akcijų pelningumas paprastai mažesnis nei įmonių obligacijų pelningumas.

Dalis investuotojų atlieka operacijas su privilegijuotosiomis akcijomis orientuodamiesi į rinkos pelno normas ir pasirenka spekuliacinę poziciją. Tokios strategijos tikslas – gauti pelno kapitalo prieaugio forma. Ši strategija susijusi su gana aukštu rizikos lygiu. Kadangi privilegijuotosios akcijos priklauso fiksuotų pajamų vertybinių popierių grupei, šių akcijų, turinčių reitingo kategorijas, rinkos kainos tendencijos glaudžiai susijusios su rinkos pelno normos pokyčiais. Rinkos pelno normai sumažėjus, investuotojai gaus patrauklias pajamas iš privilegijuotų akcijų kapitalo prieaugio. Pastaraisiais metais tapo akivaizdu, kad spekuliavimo privilegijuotosiomis akcijomis, grįsto rinkos pelno normos pokyčiais, strategijos analogiškos toms, kurias naudoja investuotojai, vykdantys operacijas su įmonės obligacijomis. Daugelis principų, taikomų investicijoms į obligacijas, naudojami ir investuojant į privilegijuotąsias akcijas. Patrauklių privilegijuotųjų akcijų atrankos procesas kur kas paprastesnis negu obligacijų, kadangi nei išpirkimo terminas, nei dividendų dydis neturi tiesioginės įtakos šių akcijų kainos stabilumui ir svyravimų amplitudei. Pavyzdžiui, kintant rinkos pelno normai, privilegijuotų akcijų, kurių dividendai 2 Lt/akcijai, kainos svyravimo amplitudė (procentinė išraiška) bus tokia pati kaip ir privilegijuotųjų akcijų, kurių dividendai – 8 Lt/akcijai.

Spekuliavimas privilegijuotų akcijų patikimumo lygio pokyčiais gali būti gan pelningas, bet ši strategija naudojama nedažnai. Pagrindinis principas yra tas, kad reikia rasti privilegijuotąsias akcijas, kurioms dividendai neišmokami, todėl jie deponuojami ir to pasėkoje krenta šių akcijų reitingas. Tokių privilegijuotų akcijų kaina, žinoma krenta. Svarbus uždavinys investuotojams – rasti tokias privilegijuotąsias akcijas, kurių perspektyvos dėl kurių priežasčių susijusios su žymiais reitingo pokyčiais. Todėl būtina atlikti išsamią emitento fundamentaliąją analizę, taip pat sugebėti numatyti reitingo pokyčius anksčiau, nei bus akivaizdūs kitiems investuotojams. Ši strategija susijusi ir su aukštu rizikos lygiu.

2.7 Akcijų vertės nustatymas

Investuotojai dažniausiai akcijas įsigyja tam, kad investuotas turtas uždirbtų pajamas arba, kad gautų perkamų ir parduodamų akcijų kainų skirtumo pajamas. Akcijų įsigijimo efektyvumą (Ea) gali išreikšti tokia priklausomybė:čia: K1 ir K0 – akcijų pirkimo ir pardavimo kaina;

D – dividendai.

Aišku, kad dividendai mokami iš pelno ir jų dydis priklauso nuo įmonės veiklos pelningumo bei dividendų politikos, t. y. nuo akcininkų susirinkime priimto kontrolinio akcijų paketo savininkų sprendimo – kokią grynojo pelno dalį skirti dividendams ir kokią jo dalį kapitalizuoti. Akcijai skirta pelno dalis visada domina jų savininkus ir būsimuosius pirkėjus. Apskritai, akcijų pajamingumas yra suprantamas kaip pajamų ir akcijų vertės santykis. Analitikai pripažįsta, kad sunkiausia nustatyti akcijų vertę, nes reikia įvertinti akcijų savininko riziką, jo turimą teisę pretenduoti į įmonės turtą bei pelną dabar ir ateityje. Akcininko teisės bus tenkinamos tik tuomet, kai bus patenkintos visų kitų asmenų pretenzijos. Be kita ko, nustatant akcijų pajamingumą, reikia operuoti nuolat kintančiais dydžiais, kurie vertinami pakankamai subjektyviai, o dėl šios priežasties ir vertinimai yra subjektyvūs. Visada kiekvienas akcininkas turi tikėtis ne tik pajamų, bet ir nuostolio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2626 žodžiai iš 8429 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.