Investiciniu projektu valdymas
5 (100%) 1 vote

Investiciniu projektu valdymas

1.1 Projektinio valdymo prielaidos ir misija

Projektų valdymas- sistemos pokyčių, įgyvendinamų pagal iš anksto nustatytas taisykles, laikantis biudžeto ir laiko apribojimų, procesas; tai mąstymo būdas, apimantis ir specialiąsias, ir platesnio pobūdžio, negu reikia profesijai, žinias.

Projekto požymiai- unikalumas, aiškus tikslas ir kokybė, tiksliai apibrėžta trukmė ir išlaidos; pasikartojanti daug kartų veikla nelaikoma projektu.

Ekonominio valdymo f-jos: 1. pagrindinės (projekto darbus nustatančios, kontroliuojančios ir reguliuojančios funkcijos); 2. aptarnavimo (informacinė, ekspertinė-analitinė, normatyvinė-metodinė f-jos)

„Stiprieji“ valdymo elementai – rodo formaliąją organizacijos struktūrą, realizuojamą per įv. kiekv. Konkrečios organizacijos dokumentus (svarbiausi jų- organizacinės struktūros, strategijos, valdymo sistemos).

„Silpnieji“ valdymo elementai- išreiškia neformalią organizacijos pusę, kuri iki šiol traktuojama kaip nepažinta, iracionali ir intuityvi, kadangi šių elementų buvimas pastebimas ne iš formalių dokumentų, o pasireiškia per organizacijos darbuotojų elgesį.

Makrolygiu „stiprieji“- mokesčių, investicijų politikos, politika mokslinių tiriamųjų arbų atžvilgiu; „silpnieji“ –valstybės ir verslo santykiai, valdymo ir darbo santykiai, vertybių nustatymas.

Mikrolygiu „Stiprieji“- gamyklos ir įrengimai, automatizavimas ir kompiuterizavimas; „silpnieji“- personalo samdymo tvarka, sprendimų priėmimas, informacijos platinimas, soc. Naujovių įgyvendinimas.

Valst. Ek. Reguliavimo formos – įstatymų ir programų rengimas.

Pagr. Valstybinio reguliavimo mechanizmai- biudžetinė, mokesčių, finansų, kredito, muitų, kainų, pinigų emisijos, tarptautinė ekonominė politikos.

Ekonomikos valdymo principai: 1. max atsiribojimas nuo valstybinio ek. reguliavimo ir max valdymo sistemos decentralizacija; 2. aktyvi valstybės įtaka ek. procesams, įskaitant ir rinkos santykių formavimą; dabar įsigali LT programinis valdymo metodas

Taikant projektų valdymo metodus galima sutaupyti iki 20 % projekto vertės.

1.2 Projekto sąvoka ir tipai

Bendroji projekto schemaProjektų valdymo institutas- siekia susisteminti projektų valdymo žinias ir standartizuoti naudojamus metodus bei priemones.

1. Projektas – tai organizuotos pastangos padaryti kažką naudinga.

2. Projektas – tai problema, turinti sprendimo grafiką.

3. Projektas – tai unikalus darbas, turintis konkretų{ tikslą ir pasireiškiantis koordinuojamu kelių tarpusavyje susijusių veiklų atlikimu.

4. Projektas – tai unikalus darbas, turintis nustatytas pradžios ir pabaigos datas, aiškiai apibrėžtą tikslą, sritį ir biudžetą.

5. Projektas – tai laikina veikla, kurios tikslas yra sukurti unikalų produktą ar paslaugą.

Projektų tipai priskiriami pagal 2 dimensijas: 1.kaip aiškiai apibrėžti projekto tikslai; 2. kaip aiškiai nustatyti metodai šiems tikslams pasiekti.

Projektų tipai: 1. Inžineriniai – tikslai ir metodai šiems tikslams pasiekti yra aiškiai apibrėžti; 2.produkto kūrimo- tikslai aiškiai apibrėžti, bet metodai jiems pasiekti aiškiai nenustatyti; 3. sistemų kūrimo- tikslai neaiškiai apibrėžti, tačiau metodai jiems pasiekti aiškiai nustatyti; 4. tyrimų ir plėtros bei organizacinių pokyčių projektai- tikslai ir metodai jiems pasiekti apibrėžti neaiškiai.; (viešojo sektoriais projektai- pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse dar vienas esantis tipas).

1.Inžineriniai (investiciniai) projektai: labai svarbus projekto apimties valdymas- projekto apimtis apibrėžiama sutartyje, o nukrypimai nuo jos gali atnešti rimtų fin. nuostolių (vykdytojui) arba sumažinti projekto rezultatų naudą (užsakovui); užsakovas ir vykdytojas turi labai išsamiai aptarti planuojamus rezultatus, patiekti detalų jų aprašymą; sutarti dėl darbų organizavimo struktūros, projekto plano gairių, sutarties valdymo procedūrų.2.Produkto kūrimo projektai: būdingas produkto valdymas; paprastai yra vidiniai užsakovai ir vykdytojai, nes įmonė kuria pati sau naudingus produktus; problemos: 1. projekto vadovas atsakingas ne tik už techninę, bet ir komercinę sėkmę, tokiu atveju projekto pabaigos data tampa priklausomi nuo veiksnių, kuriems projekto vadovas negali tiesiogiai daryti įtakos ir tada valdymo proceso neįmanoma racionaliai apibrėžti.2.projekto narių motyvacija- kuriant dalyvauja keletas padalinių, kuriem tai yra papildoma veikla ir jie linkę apriboti savo dalyvavimą, atlikti tik būtinas individualias užduotis, nevykdant komandinio darbo; reikia įdiegti darbuotojų skatinimo sistemas, premijas.

3. Sistemų kūrimo projektai: svarbus vartotojų reikalavimų produktui valdymas- vartotojai nežino ko jie nori iš ,pvz, IS, kol patys neišbandė kokio nors jos varianto; o tada jie pradeda keisti savo reikalavimus. Todėl labai svarbu įmonei vykdančiai projektą tikslai apibrėžti ir sudaryti sutartis, kad neapsikrauti nuolatiniais tobulinimo darbais. Kita problema- projekto komandos narių motyvacija (kuriant dalyvauja keletas padalinių, kuriem tai yra papildoma veikla ir jie linkę apriboti savo dalyvavimą, atlikti tik būtinas individualias užduotis, nevykdant komandinio darbo; reikia įdiegti darbuotojų skatinimo sistemas, premijas).

4. Tyrimų ir plėtros projektai(R&D) bei organizacinių pokyčių projektai: sunkiausiai valdomi,
jungiami į vieną tipą; R&D projektuose svarbiausia problema- sąnaudų valdymas, kadangi finansų valdymo patirties stoka trukdo tinkamai panaudoti tyrimo projektus kaip priemonę siekiant organizacijos tikslų; skiriami menki ištekliai tyrimų projektams, todėl reikia daugiau dėmesio išlaidų ir naudos analizei, projekto kontrolei. Organizaciniuose projektuose – pokyčių valdymo problema; sudėtingas valdymas, nes sunku pradiniuose etapuose numatyti projekto ribas, apimtį. Norint įgyvendint pokyčius vienoje organizacijos veiklos srity tenka susidurt su nenumatytais pokyčiais kitose. Įgyvendinus tik dalį planuotų pokyčių ir projektą baigus pusiaukelėje, projekto rezultatai tampa beverčiai ir net žalingi organizacijai.

5. Viešojo sektoriaus projektai: susiję su ek. reformomis; problemos: 1. įgyvendinant akcentuojamos finansuotojų (dažniausiai tarpt. org.), o ne vartotojų prioritetai; 2. projekto įgyvendinimas nukrypsta į fragmentinius, pavienius tikslus. Iš tikrųjų šie projektai turi kelių tipų bruožų, vieną projektą įtakoja ir kiti bei atvirkščiai; turi būti akcentuojamas projektų planavimas ir su projektais susijusių tikslų nustatymas.

1.3 Investicinių projektų bruožai ir klasifikavimas

Investicinis projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komerciniams projektams) bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius. Tai kompleksinė sąvoka, apimanti įvairias visuomeninio gyvenimo ir veiklos sritis.

Investicinio projekto bruožai: 1. projekte numatomas kiek galima mažesnis išteklių naudojimas tikintis pelno ateityje 2.projektas yra planuojamas, finansuojamas ir įgyvendinamas kaip visuma 3. projektas gali būti konkrečių finansinių susitarimų objektas, kuriam paskiriama sava vadovybė 4.turi konkretų pradžios ir pabaigos momentą, t.y. periodą, per kurį tikimasi pasiekti numatytus tikslus; tikslų įgyvendinimo galimybė visapusiškai įvertinama 5.projektas turi schematiškas ribas (geografines, organizacines ar pan.).

Pagrindiniai projekto veiksniai:1.projekto apimtis 2.įgyvendinimo laikas 3.kokybė 4.išteklių ribotumas

Investicinių projektų klasifikavimas gali būti pagal:

1. svarbiausių veiksnių įtaką;

2. įgyvendinimo būtinumą ( būtinai įgyvendinami (ekologiniai) projektai ir nebūtinai įgyvendinami );

3. skubumą (neatidėliotini ir atidėliotini projektai);

4. kelių projektų tarpusavio priklausomybę (alternatyvieji (konkuruojantys), nepiklausomi ir tarpusavyje susiję projektai).

Pagal veiksnių įtaką klasifikacija (pagrindinė): 1. pagal projekto apimtį:

· maži projektai,

· megaprojektai;

2. pagal įgyvendinimo laiką:

· trumpalaikiai,

· ilgalaikiai;

3. pagal kokybę:

· bedefekčiai;

4. pagal išteklių ribotumą:

· multiprojektai,

· monoprojektai,

· moduliniai projektai.

5. tarptautiniai projektai:

· megaprojektai,

· ilgalaikiai,

· bedefekčiai,

· moduliniai projektai(1) Maži projektai – nedideli pagal apimtį, gana paprasti; dėl laiko stokos beveik neįmanoma ištaisyti padarytų klaidų, todėl svarbu nustatyti projekto apimtis, dalyvių skaičių , sudaryti paprastesnį projekto grafiką, užtikrinti narių pakeičiamumą; priduot turi tie patys kas pradėjo projektą vykdyti.

Megaprojektai- tai tikslinės programos, apimančios daug tarpusavyje susijusių projektų, turinčių bendrą tikslą, bendrus išteklius bei jiems įgyvendinti nustatytą laiką; gali būti tarptautiniai, regioniniai, nacionaliniai, tarpšakiniai ir kt. Jų didelė kaina, kapitalinių investicijų gausa, didelės darbo sąnaudos, ilga įgyvendinimo trukmė. Juos įgyvendinant rekomenduojama: 1. atlikti projekto struktūrizavimą ir dideles dalis paskirti keliems vykdytojams, kurių veikla turi būti kontroliuojama 2.išanalizuoti šalies ar net kelių soc-ek. aplinkos ypatumus 3. nuolat peržiūrėti ir atnaujinti projekto planą 4. planuoti visais lygiais: nuo strateginio iki operatyvinio, įvertinant projekto tikimybinį pobūdį ir riziką 5. kontroliuoti projekto įgyvendinimą, t.y. atlikti monitoringą

(2) Trumpalaikai projektai –dažniausiai naudojami diegiant naujoves, eksperimentinę gamybą; siūloma naudoti patricinę valdymo struktūrą, perduoti atsakomybę kuriam nors padaliniui, baigti turi tie patys specialistai kas pradėjo.

(3) Bedefekčiai projektai: svariausia kokybė; brangūs paprastai; reikalavimai: 1.atlikti visus priešinvesticinės fazės tyrimai bei parengtas bendras projekto planas, apimantis projektinius- sąmatinius ir statybos- montavimo darbus 2.naudojamas tinklinis grafikas projekto darbams atlikti ir ištekliams paskirstyti 3.technologonės linijos turi būti išbandytos anksčiau, norint užtikrint visų projekto sistemų kokybę 4.naudoti lanksčias projekto valdymo sistemas, leidžiančias laiku nustatyti ir pašalinti problemas.

(4) Multiprojektai: apima kelis projektus vienam užsakovui; tai kelių užsakymų (projektų) ir paslaugų įgyvendinimas pagal firmos gamybinę programą, kurioje nustatyta gamybos apimtis, finansinės ir laiko galimybės ir užsakovų reikalavimai.

Monoprojektai – alternatyvūs multiprojektams, turintys tiksliai apibrėžtus išteklius, laiką ir sąnaudas, o juos realizuoja viena komanda.

Moduliniai
projektai (statyba): didžioji dalis būsimo projekto (apie 95%) įvykdoma ne jo būsimos eksploatacijos vietoje, o toli, kitoje vietoje; paskui stambūs moduliai pervežami ir pastatomi eksploatacijos vietoje. Savybės: 1. turi būti modulių specialistų grupė kaip bendros komandos dalis 2. tikslūs darbų grafikai 3.modulių pristatymas į aikštelę techniškai sudėtingas ir sudaro nemažą projekto sąnaudų vertės dalį.

(5) Tarptautiniai projektai: sudėtingi, brangūs; medžiagos perkamos pasaulinėje rinkoje; daug kvalifikuotesnis rengimas, rengimo periodas ilgesnis dėl organizavimo ir valdymo sudėtingumo, info sukaupimo ir pritaikymo; dažnai kuriamos bendros įmonės šiems projektams.

Investavimo objektai: 1.piniginės lėšos ir jų ekvivalentai 2.žemė 3. pastatai, įrengimai, mašinos ir įranga, betuokia kita nuosavybė, naudojama gamyboje ir turinti likvidacinę vertę 4.nuosavybės teisės, vertinamos piniginiu ekvivalentu, su gamyba susijusios paslaptys, licencijos dėl gamybinės nuosavybės teisių perdavimo.

2.1 Projekto gyvavimo ciklo sudėtis ir modeliai

Projekto pradžia- idėjos atsiradimo momentas; projekto realizavimo pradžia, lėšų jam vykdyti įdėjimas

Pabaiga: 1 jo realizavimo darbų pabaiga 2. personalo vykdžiusio projektą perkėlimas į kitą darbą 3. numatytų rezultatų pasiekimas 4. finansavimo pabaiga 5. darbų pradžia, įvedant esmines pataisas, nenumatytas pirminiam projekte 6. projekto objektų eksploatavimo pabaiga.

Projekto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas tarp projekto atsiradimo momento ir likvidavimo; projekto kūrimo fazių visuma

MODELIAI

1. 1970 m. Baumo gyvavimo ciklas pritaikytas Pasaulio bankui – identifikacija, projekto rengimas, įvertinimas ir atranka, projekto įgyvendinimas.

2. 1976 m. Projektų valdymo plėtros centro ciklas – koncepcija, įgaliojimų suteikimas, investicijų pabaiga; nesudaro ciklo, nes nėra grįžtamojo ryšio

3. 1977 m. Rondinelli ciklas- panašus kaip Baumo, tik daugiau etapų; ypač svarbiais laikyti pritarimo projektui ir projekto užbaigimo etapai

4. 1978 m. (1991m. patobulintas) UNIDO ciklas, skirtas pramoniniams projektams:

· priešinvesticinė fazė – 1. investicinių galimybių nustatymas; 2.pirminis techninis ir ekonominis investicijų pagrindimas 3.projekto formulavimas, investicijų pagrindimas 4.įvertinimų ir sprendimų priėmimo etapas (ataskaita)

· investicinė fazė – 1.derybos ir kontraktų sudarymas 2. projektavimas 3. statyba 4.ikigamybinis marketingas 5. mokymas

· eksploatacinė fazė – 1.priėmimas ir gamybos pradžia 2. įrangos pakeitimas 3.plėtimas, inovacijos arba likvidavimas

5. V.D. Šapiro ir kt. Ciklas, sudarytas pagal UNIDO: jame tik dvi fazės – priešinvesticinė ir investicinė, bet principinių skirtumų nuo UNIDO nėra.

Principinė projekto realizavimo fazių seka:

1. Investuotojo idėjos iškėlimas

2. problemos analizė (tikslai, reikalavimai, užduotys)

3. koncepcijos formavimas (įgyvendinimo analizė, alternatyvos)

4. projekto parengimas ( brėžiniai, detalūs planai)

5. projekto įgyvendinimas (darbinė dokumentacija, bandymai, atidavimas užsakovui)

6. eksploatavimas (projekto rezultatų įvertinimas, techninis aptarnavimas)

7. likvidavimas (demontavimas, pardavimas, sprendimas dėl naujo projekto).

Laiko dalys projekto fazėms :

1. koncepcija – 4%

2. planavimas – 10%

3. projektavimas – 16%

4. statyba – 50%

5. užbaigimas – 20%.

2.2 Projekto priešinvesticinė fazė

Tik šioje fazėje galima sustabdyti nesėkmingą projektą, nepatiriant didelių nuostolių.

Priešinvesticinėje fazėje nagrinėjama projekto koncepcija, kuri susideda:

· projekto investicinio sumanymo (idėjos) formavimas;

· investicinių galimybių nagrinėjimas.

Pagal UNIDO ši fazė apima:

1. investicinių galimumo (palankumo) nustatymas;

2.pirminis techninis ir ekonominis investicijų pagrindimas

3.projekto formulavimas, investicijų pagrindimas (projektiniai tyrimai)

4.įvertinimų ir sprendimų priėmimo etapas

(1) Galimumo tyrimai: jais vertinama kiekybinė info, reikalinga projekto idėjai pagrįsti; jie turi būti schematiškesni ir remtis bendresniu vertinimu, o ne detalia analize; duomenys imami iš analogiškų projektų, o ne konkrečių tiekėjų ar pan.; Skirstomi į:

1. bendrieji galimumo tyrimai (ekonomikos sektoriaus lygiu),

2. specialūs konkretaus projekto tyrimai (įmonės lygiu).

Bendrieji galimumo tyrimai skirstomi į:

a) teritoriniai tyrimai (siekiama identifikuoti nagrinėjamos teritorijos galimybes),

b) šakiniai tyrimai (kokios nors gamybos galimybės konkrečioje pramonės šakoje),

c) išteklių tyrimai (siekiama atakleisti gamtinių išteklių, žemės ūkio ar pramonės produkcijos panaudojimo galimybes).

Specialūs konkretaus projekto tyrimai gali būti traktuojami kaip projekto idėjos transformavimas į gana platų investicinį pasiūlymą; jų tikslas – skatinti investuotojų susidomėjimą konkrečiu projektu, turi suteikti apibendrintos informacijos.

Info kaupimas tiriant galimumą neturi būti brangus, jų tikslas – greitai ir nebrangiai įvertinti svarbiausius investicijų galimumo momentus. Jie skirti verslininkų interesui sužadinti.

(2) Ikiprojektiniai tyrimai (pirminis techninis ir ekonominis investicijų pagrindimas)

Juose pateikiamas preliminarus projekto idėjos vertinimas prieš skiriant lėšas projektui.Jų metodika:

· pirmas žingsnis: nustatomi
kriterijai arba veiksniai, kurie galėtų prisidėti prie sėkmingesnio projekto įgyvendinimo;

· antras žingsnis: šie veiksniai paskirstomi pagal prioritetą, prieš tai įvertinus jų įtakos projekto realizavimui dydį; gaunama svarbiausių veiksnių seka (lentelės pavidalu pateikiama);

· trečias žingsnis: įvertinama kiekvieno veiksnio įtaka (suma visų veiksnių lygi 1);

· ketvirtas žingsnis: projektai arba vieno jų variantai vertinami pagal kiekvieną veiksnį balais nuo 0 iki 100;

· penktas žingsnis: atliekamas kiekvieno veiksnio ekspertinis vertinimas, kuris gaunamas kiekvieno veiksnio įtaką dauginant iš jo vertinimo balais; projektų variantų prioritetas nustatomas integraliniu ekspertiniu įvertinimu.

Ikiprojektiniai nuo projektinių tyrimų skiriasi tik savo mažesniu informacijos detalumu. Jų struktūra tokia pati

Kartais stambiems investiciniams projektams prieš atliekant ikiprojektinius ir projektinius tyrimus, atliekami aprūpinimo tyrimai (funkciniai tyrimai), kurie yra apie rinkas, žaliavas, technologijas naudojamas, įrengimus ir pan. Jie reikalingi paremti ikiprojektinius ir projektinius tyrimus. Grupuojami tokiu būdu:

a) rinkos tyrimai (atliekami numatomam gaminti produktui, vertinama paklausa rinkoje taip pat),

b) žaliavų ir medžiagų tyrimai (apima turimus ir galimus žaliavų išteklius, dabartines ir būsimas jų kainas),

c) laboratoriniai ir eksperimentiniai tyrimai (nustatinėjamas žaliavos tinkamumas),

d) teritorinis tyrimas (ypač tiems projektams, kur reikia didelių gabenimo išlaidų),

e) gamybos masto ekonomijos tyrimai (parinkti ekonomiškiausią įmonės dydį, kai pasirinktos technologijų alternatyvos, sąnaudos ir kainos),

f) įrangos parinkimo tyrimai (kai didelė įmonė, o įrangų tiekėjai ir jų kainos labai skiriasi),

g) projekto poveikio supančiai aplinkai įvertinimas ir sąlygų analizė (saugančių aplinką technologijų įdiegimo galimybė).

(3) Projektiniai tyrimai

Tai svarbiausias dokumentas, įrodantis investicijų nagrinėjamam projektui tikslingumą ir efektyvumą; jame detalizuojami ikiprojektinių tyrimų metu padaryti sprendimai; jie turi ištirti ir nustatyti pasirinkto produkto gamybos kritinius momentus, kartu nagrinėjant alternatyvius produkto gamybos būdus; tyrimai turi pagrįsti projekto pajėgumus, pasirinktą vietą, technologiją, žaliavas ir kt. materialinius išteklius;

Metodikoje siūloma naudoti iteratyvų sprendinių paieškos procesą, kuriame įvertinami grįžtamieji ryšiai bei alternatyvų sąveika, pasirenkant projekto veiksnius taip, kad minimizuot investicijų apimtis ir sąnaudas.

Projektiniai tyrimai turi realizuoti savitą optimizacijos procesą, patikrinti priimtas prielaidas ir sprendimus, ir nustatyti projekto mastą, integruojant atskirų jos dalių geriausias alternatyvas. Šis techninis- ekonominis pagrindimas (TEP) turi pateikti visą būtiną info sprendimui dėl investavimo priimti. TEP artimas PTEP, bet jis turi būti išpildytas su maksimaliu tikslumu, įvertinant visus komercinės, techninės bei verslo rizikos veiksnius. TEP rengimas vykdomas tik tada, kai būtinos finansinės lėšos, nustatytos tyrimais, bus nustatytos pakankamai tiksliai ir jos tikrai bus gautos. Projektiniai tyrimai – priemonė suformuoti investicinį sprendimą, o ne tyrimų pabaiga.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2451 žodžiai iš 8039 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.