Inžinerinių projektų ekonominis vertinimas
5 (100%) 1 vote

Inžinerinių projektų ekonominis vertinimas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………. 5

I DALIS. INŽINERINĖ VEIKLA IR JOS ORGANIZAVIMAS PROJEKTAIS…………………. 6

II DALIS. INŽINERINIŲ PROJEKTŲ VERTINIMO METODIKA……………………………… 9

2.1. Ekonominio įvertinimo tikslai…………………………………………………………….. 9

2.2. Projekto kaštų įvertinimas…………………………………………………………………. 10

2.2.1. Kaštų klasifikacija…………………………………………………………………… 10

2.2.2. Kaštų ir sutaupytų lėšų rūšys………………………………………………………… 12

2.3. Pinigų srautai ir jų vertės kitimas laike……………………………………………………. 14

2.3.1. Projekto pinigų srautai……………………………………………………………… 14

2.3.2. Pinigų laiko vertė……………………………………………………………………. 17

2.3.3. Pinigų srautų lentelinis vaizdavimas…………………………………………………………………. 19

2.3.4. Infliacijos įtaka pinigų srautams……………………………………………………… 20

2.3.4. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo įtaka pinigų srautams…………………………… 23

2.4. Inžinerinių projektų vertinimo metodai…………………………………………………… 25

2.4.1. Atsipirkimo laikas…………………………………………………………………… 26

2.4.2. Esamoji ir būsimoji vertė……………………………………………………………….. 28

2.4.3. Rentabilumo indeksai……………………………………………………………….. 30

2.4.4. Vidinė pelno norma………………………………………………………………….. 31

2.4.5. Modifikuota vidinė pelno norma…………………………………………………….. 33

2.4.6. Vidutinė metinė vertė………………………………………………………………… 34

2.4.7. Naudos – kaštų santykis……………………………………………………………… 35

2.4.8. Projekto balansas…………………………………………………………………….. 36

2.5. Racionalių inžinerinių sprendimų išrinkimo matematinių metodų panaudojimas…………… 38

III DALIS. PROJEKTŲ RIZIKA IR JOS VERTINIMAS ………………………………………… 41

3.1. Investicinė rizika ir jos nustatymas…………………………………………………………………………… 41

3.2. Rizikos įvertinimo metodai……………………………………………………………………………………… 43

IV DALIS. PROJEKTŲ FINANSAVIMO BŪDAI……………………………………………….. 48

4.1. Nuosavas kapitalas…………………………………………………………………………………………………. 48

4.2. Skolintas kapitalas…………………………………………………………………………………………………. 49

4.3. Lizingas, forfeitingas, faktoringas…………………………………………………………………………….. 50

4.4. Valstybiniai asignavimai ir specializuoti finansiniai fondai…………………………………………. 51

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI……………………………………………………………………… 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………… 55

ĮVADAS

Vertinant atskirus inžinerinius projektus, visuomet yra lyginamos tarpusavyje keletas alternatyvų. Norint nustatyti, kuri iš jų yra naudingiausia konkrečiai įmonei ar valstybei, reikia atlikti turimų alternatyvų ekonominę analizę.

Alternatyvų realizavimas tęsiasi bei rezultatai reiškiasi ilgiau nei vienerius metus, šis laikotarpis gali apimti keletą ar keliolika metų. Įprasta, kad numatomos alternatyvių inžinerinių projektų pajamos bei išlaidos per visą projekto gyvavimo ciklą yra nustatomos per šių alternatyvų projektuojamus pinigų srautus. Kadangi pinigų vertė apibrėžtai kinta laike, atliekant alternatyvių invžinerinių projektų ekonominę analizę, būtina atsižvelgti ne tik į projektuojamų pinigų srautų dydžius, bet taip pat reikia įvertinti laiko momentus, kuriais yra gaunamos projekto pajamos arba patiriamos išlaidos.

Pagrindinis šio darbo tikslas – apžvelgti inžinerinių projektų kaštus, jų klasifikaciją, apibūdinti pinigų srautus ir jų vertės kitimą laike, panagrinėti pagrindinius projektų efektyvumo vertinimo metodus, trumpai apibūdinti projektinę riziką ir galimus jos matavimo metodus, taip pat panagrinėti projektų finansavimo būdus ir jų kaštus.

Kursinio projekto temą „Inžinerinių projektų ekonominis vertinimas“ aš pasirinkau todėl, kad savo magistrantūros baigiamojo darbo temoje aš esu numatęs nagrinėti investicinių projektų vertinimą. Šiame kursiniame projekte aš
detaliau nagrinėju inžinerinių projektų vertinimo klausimus, tačiau inžineriniai projektai savo esme yra tie patys investiciniai projektai, skirti tam tikrų techninių-inžinerinių sprendimų įgyvendinimui. Taigi šio kursinio projekto medžiaga sudarys tam tikrą ir baigiamojo darbo dalį.

I DALIS. INŽINERINĖ VEIKLA IR JOS ORGANIZAVIMAS PROJEKTAIS

Inžinerinė veikla yra techninė veikla, nukreipta į konkrečių tam tikros srities (energetika, mechanika, statyba ir pan.) problemų sprendimą, siekiant įgyvendinti tam tikrus tikslus. Viena pagrindinių inžinerinės veiklos savybių yra jos marketinginė orientacija, t.y. vykdant inžinerinę veiklą per kokybiškai naujus techninius sprendimus siekiama kuo geresnio nuolat besikeičiančių žmonių poreikių patenkinimo.

Inžinerinę veiklą galima nagrinėti dviem aspektais – materialiuoju bei dvasiniu. Materialusis inžinerinės veiklos aspektas yra tas, kad ji būtinai siejasi su medžiagomis, žaliavomis, gamtos ištekliais bei jėgomis, o dvasinis aspektas susijęs su žmogaus reikmių bei poreikių tenkinimu.

Kadangi gamtos ištekliai yra riboti, inžinerinė veikla privalo būti vykdoma pagal ekonominius kriterijus, kiekvienas techninis sprendimas turi būti visapusiškai išnagrinėtas, įvertinta jo ekonominė-finansinė nauda.

Taigi, būtina, kad inžinerinė veikla būtų efektyvi. Inžinerinės veiklos efektyvumas gali būti nagrinėjamas fiziniu bei ekonominiu aspektais .

Inžinerinės veiklos fizinį efektyvumą išreiškia teiginys, jog šios veiklos tikslas yra iš sunaudoto išteklių vieneto gauti didžiausią galutinį rezultatą, t.y. fizinį efektyvumą išreiškia formulė: rezultatas/sąnaudos.

Ši formulė apibūdina inžinerinės veiklos efektyvumą fizinėje (techninėje) srityje. Tačiau vien to nepakanka – inžinieriai privalo sėkmingai orientuotis ne tik fizinėje srityje, bet ir ekonominėje.

Iš formulės matyti, jog fizinis inžinerinės veiklos efektyvumas visuomet mažesnis už vienetą arba mažiau už 100 %. Čia tiek rezultatas, tiek sąnaudos yra išreikštos fiziniais matais, tokiais kaip kilovatai, metrai, kilogramai ir pan.

Inžinerinės veiklos ekonominis efektyvumas nustatomas ekonomiškai nustatytą rezultatą dalijant iš ekonomiškai nustatomų sąnaudų:

Čia tiek skaitiklis, tiek vardiklis išreiškiamas bendru vardikliu – pinigais. Ekonominis inžinerinės veiklos efektyvumas ne tik, kad gali, bet tiesiog privalo būti didesnis už 1 arba už 100 %.

Rinkos ekonomikos sąlygomis efektyviausia inžinerinės veiklos organizavimo bei valdymo forma yra projektas . Pačia bendriausia prasme projektas (lot. projectus – mestas į priekį) – iš anksto paruošta dokumentacija, pagal kurią galima sukurti, rekonstruoti ar patobulinti tam tikrą objektą .

Inžinerinis projektas – tai tikslingas, iš anksto suplanuotas ir apgalvotas kokios nors inžinerinės sistemos pakeitimas, reikalaujantis visų proceso dalyvių veiklos integracijos ir koordinavimo. Projekto įgyvendinimo metu vadovavimą ir koordinavimą atlieka projekto vadovas.

Valdymu projektais siekiama parengti kiek įmanoma efektyviausią variantą, įvertinant laiką, kainą ir kokybę, t.y. valdant projekto pakeitimus.

Inžinerinis sprendimas – tai techninės kūrybos arba projektavimo rezultatas, kuris gali būti įvairiame baigtumo laipsnyje, nuo projekto iki pilnai užbaigtų statinių, veikiančių technologinių gamybinių sistemų, gatavų buities ar gamybos įrankių bei prietaisų.

Taigi, inžinerinis projektas kaip ir visi kiti projektai, įmonės ar sistemos turi savo gyvavimo ciklą. Projekto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas nuo jo atsiradimo iki pabaigos arba likvidavimo.

Kuriant kiekvieną inžinerinį projektą, tenka pereiti keletą stadijų: mokslinius tyrimus, rinkos vertinimą, produkto ar technologijos projektavimą, statybą, rinkos įsisavinimą (žr. 1. pav).

1. pav. Inžinerinio proceso stadijos

Inžinerinius projektus galima įvairiai skirstyti, klasifikuoti, tačiau savo esme jie yra gana panašūs. Galima išskirti tokius visiems inžineriniams projektams būdingus požymius :

Pirma, kiekvienam inžineriniam projektui būdinga tam tikra struktūra.

Antra, kiekvienas inžinerinis projektas turi tam tikrą griežtai apibrėžtą tikslą, t.y. tam tikrą rezultatą, kurį siekiama pasiekti.

Trečia, bet kuriam projektui įgyvendinti reikia tam tikrų išteklių: technikos, energijos, žaliavų, darbuotojų.

Ketvirta, šie ištekliai visuomet riboti, taigi, racionalus jų panaudojimas yra svarbiausia bet kurio inžinerinio projekto įgyvendinimo problema.

II DALIS. INŽINERINIŲ PROJEKTŲ VERTINIMO METODIKA

2.1. Ekonominio įvertinimo tikslai

Ekonominis įvertinimas – tai racionalus būdas pasirinkti sprendimą. Kiekviena komercinė organizacija privalo mokėti nustatyti perspektyvias investavimo kryptis, kad, sukaupusi pinigų investicijoms, galėtų teisingai pasirinkti projektą finansavimui.

Ekonominis įvertinimas įgalina pasirinkti sprendimą, remiantis ūkinės-finansinės naudos matais kaip kiekvieno projekto vertės rodikliais.

Galima išskirti tokius inžinerinių projektų ekonominio įvertinimo tikslus :

– nuspręsti, kurioms investicijoms yra geriausia naudoti organizacijos pinigus;

– užtikrinti, kad iš investicijų bus gautas optimalus pelnas;

– garantuoti, kad projekto bei visos organizacijos rizika bus
minimali;

– padėti pagrindus tolesnei kiekvienos investicijos panaudojimo analizei.

Ekonominio įvertinimo metu yra:

– sukuriama kiekvieno inžinerinio projekto finansinės bei ekonominės naudos įvertinimo sistema;

– identifikuojamas kiekvieno projekto rizikos laipsnis ir galimi netikėtumai;

– nustatomos laukiamos pajamos ir išlaidos.

Organizacijos vadovybei renkantis projektą iš eilės alternatyvių, visuomet yra pasinaudojama ekonominio įvertinimo rezultatais.

Ekonominis įvertinimas padeda įmonių vadovams priimti teisingus sprendimus. Ekonominio įvertinimo pasėkoje ne tik priimamas sprendimas, įgyvendinti projektą ar ne, bet taip pat nustatomas įgyvendintinų inžinerinių projektų eiliškumas pasirinktų prioritetų pagrindais.

2.2. Projekto kaštų įvertinimas

2.2.1. Kaštų klasifikacija

Kaštai – tai tam tikros piniginės išlaidos, už kurias įsigyjamos reikalingos žaliavos, medžiagos, įrengimai, energetiniai ištekliai, darbo jėga, mokami mokesčiai ir pan. Taigi, kaštus galima traktuoti kaip visų vertybių ir patarnavimų, būtinų produkcijai pagaminti, piniginę vertę.

Ekonominiuose skaičiavimuose ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tinkamą kaštų klasifikaciją. Neteisingai suskirsčius kaštus, galima gauti nepriimtinus vertinimo rezultatus.

Ekonomikos teorijoje bei praktikoje yra naudojamos įvairios kaštų klasifikacijos schemos, tačiau inžineriniuose sprendimuose kaštai dažniausiai klasifikuojami į tokias grupes :

– pradiniai;

– gamybos ir eksplaotavimo;

– gyvenimo ciklo;

– kintami ir pastovūs;

– ribiniai;

– bendrieji ir vidutiniai;

– tiesioginiai ir netiesioginiai;

– galutiniai bendrieji.

Pradiniai kaštai apima įmonės/projekto pradžioje atsiradusius kaštus. Jiems būdinga tai, kad jie susidaro tiktai vieną kartą. Šiai kaštų grupei galima priskirti inžinerinio projektavimo ir įsisavinimo kaštus, mokslinių tyrimų ir bandomųjų pavyzdžių gamybos kaštus, įrengimų įsigijimo ir montavimo kaštus.

Pradėjus projekto įgyvendinimą, formuojasi kita kaštų grupė – gamybos ir eksplaotavimo kaštai, jiems priskiriami darbuotojų darbo užmokestis, žaliavų ir atsargų kaštai, gamybos ir eksploatacijos, aprūpinimo kaštai ir pan.

Gyvenimo ciklo kaštai apima visus kaštus, atsirandančius nuo projekto identifikavimo iki jo pabaigos ar likvidavimo.

Vertinant inžinerinius sprendimus, visi kaštai pirmiausia suklasifikuojami į pastovius ir kintamus.

• Pastovieji kaštai nesikeičia, keičiantis gamybos apimtims, pvz., nuoma, patalpų apšildymas, administracinės išlaidos, palūkanos, mokamos už skolintas lėšas ir pan.

• Kintamieji kaštai kinta, keičiantis pagamintos produkcijos kiekiui, pvz., žaliavos, energijos suvartojimas gamybinio proceso metu, darbininkų darbo užmokestis ir pan.

Ribiniai (prieaugio) kaštai suprantami kaip bendrųjų kaštų padidėjimas, padidinus gamybos apimtį vienu vienetu.

Bendrieji kaštai – tai kaštai, kuriuos įmonė padaro, gamindama tam tikrą produkcijos kiekį ar teikdama tam tikras paslaugas.

Jeigu bendruosius kaštus padalintume iš gaminamos produkcijos skaičiaus, gautume vidutinius kaštus produkcijos vienetui.

Projekto ekonominei analizei atlikti naudojami tokie vidutinių kaštų rodikliai:

vidutiniai bendrieji kaštai = vidutiniai pastovieji kaštai + vidutiniai kintamieji kaštai

vidutiniai kintamieji kaštai = kintamieji kaštai / produkcijos apimtis

vidutiniai pastovieji kaštai = pastovieji kaštai / produkcijos apimtis

Tiesioginiai kaštai – tai kaštai, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ar gamybai sugaišto laiko. Jiems priskiriamos išlaidos žaliavoms, medžiagoms, darbininkų darbo užmokestis ir pan.

Netiesioginiams kaštams priskiriamos išlaidos, kurių apimtis tiesiogiai nepriklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ar sunaudoto darbo laiko. Šiems kaštams priskiriamos išlaidos pagalbinėms medžiagoms, išlaidos pagalbinių darbininkų darbo užmokesčiui.

Galutinius bendruosius gaminio kaštus sudaro visos jam pagaminti reikalingos išlaidos.

2.2.2. Kaštų ir sutaupytų lėšų rūšys

Kiekvienas ekonominis įvertinimas priklauso nuo planuojamų kaštų ir projekto atneštos naudos, taigi yra svarbu turėti tikslius duomenis apie kaštus ir sutaupytus resursus. Tam duomenys skirstomi į šiuos šešis tipus :

1. Materialaus turto įsigijimo kaštai, – tai vienkartinės išlaidos, atsirandančios perkant įrengimus ir medžiagas. Šie kaštai paprastai sutampa su įrengimų pirkimo ir jų instaliavimo (įtraukiant papildomą įrangą ir paslaugas) kaina. Šiuo požiūriu apskaičiuoti kaštus nėra sudėtinga, nes projekte numatyti įrengimai dažniausiai perkami fiksuotomis kainomis (įskaitant pristatymą). Svarbu iš anksto žinoti, kas įeina į įrengimų pirkimo kainą (pristatymas, mokesčiai, įpakavimo išlaidos, pakrovimas-iškrovimas, delspinigiai, baudos, atsarginės dalys, komisiniai, valiuta, nuolaidos, apmokėjimo terminai ir pan.).

2. Materialaus turto pardavimo pajamos, – tai vienkartinės pajamos, gaunamos pardavus senus įrengimus ar medžiagas. Kai kuriuose projektuose galima gauti papildomų pajamų, nes senus, keičiamus įrengimus galima parduoti. Šiuos pajamų šaltinius reikia įtraukti į projekto ekonominį vertinimą.

3. Pastoviųjų kaštų sumažinimas gali atsirasti įvairiais

atvejais, pvz., atsisakius nereikalingų pastatų, sandėliavimo ploto, susijusios su pastoviaisiais kaštais darbo jėgos, sumažinus šildymo ir apšvietimo išlaidas. Pastoviųjų kaštų sumažinimas gali tapti svarbiu papildomu projekto pajamų šaltiniu.

4. Pastoviųjų kaštų padidėjimas gali atsirasti įvairiais atvejais, pvz., padidėjus statinių plotui, padidinus darbo vietų skaičių, išaugus papildomų įrenginių nuomos mokesčiams. Pastovieji kaštai išauga beveik kiekviename projekte, į juos būtina atsižvelgti.

5. Kintamųjų kaštų sumažėjimas sudaro daugumo projektų esmę ir būna pagrindiniu projekto tikslu. Kintami kaštai sumažėja, įgyvendinus energijos taupymo gamybinio proceso metu priemones, suprojektavus ir įdiegus į gamybą naujas technologijas, dėl kurių sumažėja naudojamų žaliavų, vandens ar darbo jėgos kiekiai. Šie rodikliai ženkliai padidina inžinerinio projekto ekonominę vertę.

6. Kintamųjų kaštų padidėjimas taip pat turi būti įvertintas inžineriniame projekte. Tipiškas pavyzdys, – pažangių staklių papildomos aptarnavimo išlaidos, energijos suvartojimo padidėjimas ir pan.

Suskirsčius kaštus į pastoviuosius ir kintamus, apibrėžus sutaupytus resursus ir juos teisingai sujungus su kaštais, reikia numatyti, KADA bus padarytos išlaidos ir KADA jos atsipirks. Į inžinerinio projekto ekonominį įvertinimą kartu su pinigais bei kiekiais turi būti įtraukta laiko funkcija.

PAVYZDYS 1

Tarkime, kad inžineriniame projekte numatyta tokia energijos suvartojimo (litais) ir gamybos apimties (vienetais) priklausomybė:

ENERGIJOS KAŠTAI, LTL 20000 35000 50000 64000

GAMYBOS APIMTIS, LTL 0 500 1000 1500

Pavaizduojame šiuos duomenis grafike:

Iš grafiko matyti, jog pastovūs energijos kaštai yra 20 000 litų, kintami energijos kaštai didėja tiesiog proporcingai gamybos apimčiai ir yra lygūs statmeniui, esančiam tarp dviejų kreivių, o bendrieji energijos kaštai yra pastoviųjų ir kintamųjų kaštų suma, ji lygi viršutiniajai kreivei.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2085 žodžiai iš 6826 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.