Irano vizitinė kortelė:
Sostinė:Teheranas; Plotas: 1.648.000km²; Valstybinė kalba: persų; Pagrindinės religijos: musulmonų 99% ,kitų 1% ; Valdymas: islamo respublika; Piniginis vienetas: rialas; Raštingumas: 56% ;Gyvenimo trukmė: 67metai.
Iranas
Iranas tai valstybė V.Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Rusija, vakaruose su Turkija ir Iraku, rytuose su Afganistanu ir Pakistanu. Šiaurėje ji prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų, kuriose Iranui priklauso Kešmo, Ormūzo, Charko ir kt. salos. Plotas 1 648 000 kvadratinių kilometrų. 34,6 mln. gyventojų (1977). Oficiali kalba – persų. Sostinė – Teheranas.
GAMTA
Didesniąją kalnų dalį užima Irano kalnynas. Jo vidiniai rajonai – plokščiakalniai ir aukštosios lygumos su Dešte Keviro, Dešte Luto ir kitomis dykumomis. Irano kalnyno šiaurėje yra Elburso kalnai (aukšč. taškas – Demavendo vulkanas, 5604 metrų). Nuo Kaspijos jūros, juos skiria Pietų Kaspijos žemuma. Šiaurės Rytuose – Turkmėnijos-Chorasano kalnai, rytuose – Rytų Irano kalnai. Pietvakariuose ir pietuose yra Zagro ir Pietų Irano kalnai, kurie skiria vidinius rajonus nuo Mesopotamijos žemumos. Prie Persijos ir Omanų įlankų yra dykuminė Germezyro lyguma.
Klimatas didesniojoje kalnų dalyje kontinentinis, subtropinis su karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema; prie Persijos ir Omanų įlankų yra kontinentinis tropinis.
Upės nevandeningos. Vienintelė laivybinė upė – Karūnas (Šalt al Arabo intakas). Didžiausi ežerai – Rezaijė, Derjačeje Nemekas, Hamūras (visi nenuotakūs). Daugelis ežerų vasarą išdžiūsta ir virsta druskos dykumomis arba druskožemių liūnais.
Dirvožemiai – daugiausia dykumų pilkžemiai. Reljefo pažemėjimuose – druskožemiai. Vidinių rajonų kalnuose – tamsiai rudi kalnų dirvožemiai, kuriuose auga kserofitiniai augalai. Elburso šiauriniuose šlaituose yra plačialapiai bukų, skrodlų, kaštonlapių ąžuolų, parotijų miškai ruduosiuose miškų dirvožemiuose.
Gyvūnai: dykumose ir pusdykumėse – graužikai, ropliai; vidinių rajonų kalnuose ir priekalniuose – kalnų ožiai ir avinai, vilkai, lapės korsakai, hienos, leopardai; šiaurėje yra rudieji lokiai, šernai taurieji elniai.
GYVENTOJAI
Irane gyvena 30 tautų. 50% gyventojų persai, kiti – azerbaidžaniečiai, kurdai, lūrai, beludžiai, bachtiarai, turkmėnai, kaškajai, arabai. Tikinčiųjų dauguma yra musulmonai (iš jų 90% yra šiitai); yra krikčionių, judėjų. Vidutinis tankumas – 21 žmogus kvadratiniame kilometre (1977). 50% gyventojų gyvena šiaurėje ir šiaurės vakaruose. 0,5 mln. žmonių yra klajokliai. Miestų gyventojų – 44% (1975). Didžiausi miestai matyti iš pirmos lentelės. Ekonomiškai aktyvių gyventojų – 8,1 mln. (1971), iš jų žemės ūkyje dirba 42%, pramonėje ir amatuose 16,7%.