IRANAS IR JO VIETA SENOVĖJE
Mesopotamia and the Persian Empire
Achemenidų imperija
VI a. pr. Kr. pirmoje pusėje Artimuosiuose Rytuose gyvavo keturios stambios valstybės: Medija, Lidija, Babilonas ir Egiptas. Galingiausia iš jų – Medija – ruošėsi užpulti Babiloną. Bet šį išgelbėjo viena iš medų pavergtų tautų – persai. Manoma, kad indoeuropiečių kilmės persai atsikėlė į Rytų Iraną dar II tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. O apie 700 m. pr. Kr. jie apsistojo į vakarus nuo Baktiaro kalnų (Asirijos dokumentuose ta vietovė vadinama Parsuasu), tapo sėslūs ir, Achemeno bei jo įpėdinių, vadinamų Achemenidais; vadovaujami, ėmė kurti Persijos valstybę.
Herodotas pasakoja, kad Medijos valdovui Astiagui prisisapnavęs lemtingas sapnas, kuris reiškęs, jog jį nuversiąs anūkas. Netrukus jo dukteriai ir persų genčių valdovui Kambizui tikrai gimė berniukas, vardu Kiras. Medų valdovas pavedė savo
The early history of man in Iran goes back well beyond the Neolithic period, it begins to get more interesting around 6000 BC
karvedžiui Harpagui atsikratyti kūdikiu. Sis užduotį patikėjęs piemeniui Mitridatui. Tačiau Kiras per stebuklą išliko gyvas ir 558 m. pr. Kr. tapo persų valdovu. Tais pačiais metais jis pradėjo persų sukilimą prieš medus. Medai buvo priversti atsitraukti nuo Babilono, bet tai jų neišgelbėjo: apie 550 m. pr. Kr. medai buvo nukariauti. Jų sostinė Ekbatanai tapo Achemenidų rezidencija. Prasidėjo didžiosios Persijos imperijos era.
Kiras užvaldė visą Mediją, nukariavo Lidiją, graikų kolonijas Mažojoje Azijoje ir Babiloniją (538 m. pr. Kr.). Buvusi Elamo sostinė Sūzai ir Babilonas tapo antrąja ir trečiąja Kiro imperijos sostine.
Antikos tradicija (ir Herodotas) pabrėžia Kiro humaniškumą kuriant imperiją. Nugalėjęs lidiečius, jis jų valdovo Krezo nenužudė, bet kaip patarėją vežiojosi tarp savo palydos. Dauguma Babilono gyventojų, esą, taip pat sveikinę Kirą kaip išvaduotoją, padėjusį atsikratyti tradicijas laužiusiu Nabonidu. Jį Kiras taip pat paliko gyvą ir paskyrė vienos provincijos valdytoju. Ypač dėkingi Kirui turėję būti žydai. Jis užbaigė žydų „Babilono nelaisvės” laikotarpį, leisdamas jiems sugrįžti į Jeruzalę ir net padėjo atstatyti šventovę.
Kiro sūnus Kambizas II (529—522 m. pr. Kr.) nukariavo Tirą, Kiprą, Egiptą. Jo žygį prieš Egiptą istorijos šaltiniai vadina „visų šalių gyventojų antplūdžiu”. Sausumos armiją palaikė finikiečių laivynas. Į persų pusę perbėgo dalis Egipto kariuomenės samdinių graikų. Gal tai ir buvusi viena pagrindinių pergalės prie Pelūsijaus 525 m. pr. Kr. priežasčių. Egipto valdovą Psamtichą Kambizas taip pat paliko gyvą ir įtraukė į savo palydą.
Po trumpo sukilėlio Gaumatos (apsišaukėlio Smerdžio) valdymo karaliumi tapo Darijus I, valdęs iki pat mirties, iki 486 m. pr. Kr. Rytuose jis nukariavo visas žemes ligi pat Indo upės. Darijus I užėmė Makedoniją ir Trakiją, surengė žygį į skitų žemes, pasiekė net Dniestrą.
Achemenidų imperijos žlugimo pradžia susijusi su graikų miestais Mažojoje Azijoje. Jų sukilimai įžiebė graikų – persų karų (500 – 449 m. pr. Kr.) ugnį. Po jų prasidėjo ilgas sukilimų, perversmų, suiručių laikotarpis, Persijos politinės galios silpimas, kol apie 330 m. pr. Kr. Persų imperija tapo Aleksandro Makedoniečio pasaulinės valstybės sudedamąja dalimi.
Darius I
This stone relief depicts Darius I, right, also known as Darius the Great, and his son and successor Xerxes I. Darius I ruled the Persian Empire from about 521 to 486 BC. He secured the outer borders of the empire and reformed its internal organization, built highways, encouraged commerce, and organized a postal system. Darius allowed freedom of worship among the many different ethnic groups contained within the empire’s vast borders, earning their respect and goodwill.
Iš visų valdovų geriausiai yra žinoma Darijaus I veikla. Nukariavęs tų laikų Rytų civilizuotą pasaulį, jis stengėsi sujungti jį į vieną imperiją. Valstybė buvo padalyta į autonomines provincijas – satrapijas, kurias sudarė užimti kraštai. Pati Persija irgi buvo viena iš satrapijų, tik vietoj mokesčių kasmet karaliui siųsdavo „dovanų”. Satrapijas valdė „Didžiojo karaliaus” giminaičiai. Satrapai rinko mokesčius, rūpinosi krašto bei kelių saugumu. Vietos valdininkų veiklą kontroliavo valdovo siunčiamas valdininkas – „karaliaus akis”. Vienodindamas įvairių kraštų administraciją, Darijus I išleido įstatymus, kai kuo labai primenančius Hamurabio, įvedė visai valstybei bendrą pinigų sistemą. Be persų kalbos, valstybine buvo paskelbta ir aramėjų kalba, tais laikais vakarinėse imperijos šalyse naudota kaip tarptautinė prekybos kalba. Nauji keliai, kanalai, gera mokesčių sistema, bendri pinigai ir matai, darni pašto organizacija, vidaus taika ir valdovo globojama tarptautinė prekyba pakėlė imperijos ekonominį gyvenimą.
The ruins of ancient Susa, administrative capital of Darius I and his successors, probed and uncovered by archaeologists since 1884. have yielded a rich harvest of historical remains and arti acts. But in 1970 the Palace of Darius had yet another surprise in store for the archaeologist.