Irdis kraujas ir kraujagyslės
5 (100%) 1 vote

Irdis kraujas ir kraujagyslės

Širdis kraujas ir kraujagyslių sistema

Linas Glodenis 1a

Širdies ir kraujagyslių sistema sudaryta iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių (uždarų vamzdelių). Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslėmis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei ląsteles. Kraujotaka labai svarbi medžiagų apykaitai, kraujyje ištirpusios medžiagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, o medžiagų apykaitos produktai keliauja į plaučius bei inkstus ir yra pašalinami į aplinką.

Širdis

Širdis yra netaisyklingo kūgio formos organas, jos dydis apytiksliai prilygsta žmogaus kumščio dydžiui. Širdis yra krūtinės ląstoje ant diafragmos, didžioji jos dalis yra kairėje pusėje, tačiau apie trečdalį širdies yra dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Smailesnis širdies galas yra vadinamas viršūne, ji nukreipta žemyn, į kairę ir į priekį. Platesnis širdies galas vadinamas pagrindu, iš jo prasideda 6 didžiosios kraujagyslės, kuriomis kraujas atiteka arba išteka iš širdies.

Žmogaus širdį sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai (esantys žemiau prieširdžių). Į dešinįjį prieširdį įteka 2 tuščiosios venos, atnešančios iš organizmo veninį kraują (prisotintą anglies dioksido). Susitraukus dešiniajam prieširdžiui kraujas teka į dešinįjį skilvelį. Iš dešiniojo skilvelio susitraukus širdies raumeniui kraujas išstumiamas į plautinį kamieną, kuriuo kraujas teka į plaučius. Čia kraujas prisisotina deguonies (tampa arteriniu krauju) ir plautinėmis venomis grįžta į kairįjį prieširdį. Kraujo tekėjimas nuo dešiniojo skilvelio per plaučius iki kairiojo prieširdžio vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu.

Toliau kraujas iš kairiojo prieširdžio teka į kairįjį skilvelį. Susitraukus kairiajam skilveliui kraujas išstumiamas į didžiausią žmogaus organizmo arteriją – aortą. Aorta vėliau šakojasi į arterijas, kuriomis arterinis kraujas pasiekia visus organus ir audinius. Audiniuose vyksta medžiagų ir dujų apykaita tarp audinių ir kraujo. Deguonis patenka į audinius, o kraujas prisisotina anglies dioksido, todėl patamsėja, virsta veniniu krauju ir venomis grįžta atgal į širdį – suteka į dešinįjį prieširdį. Toks kraujo apytakos ratas, kuris prasideda kairiajame skilvelyje, po to kraujas teka arterijomis iki organų ir vėliau venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu.

Širdies sandara. Širdies siena sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio – epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio – endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kurį sudaro raumeninis audinys. Prieširdžių miokardas yra plonesnis nei skilvelių, kadangi skilveliai atlieka sunkesnį darbą. Kairiojo skilvelio miokardo sluoksnis storesnis nei dešiniojo skilvelio, kadangi kairysis skilvelis varo kraują į visą kūną (į didįjį kraujo apytakos ratą), todėl turi atlikti sunkesnį darbą nei dešinysis, kuris varo kraują į plaučius (mažąjį apytakos ratą). Epikardas – tai plonas sluoksnis, dengiantis širdį iš išorės. Endokardas dengia miokardą iš vidaus, iškloja širdies ertmes, taip pat padengia širdies vožtuvus.

Širdis pati turi ją maitinančias kraujagysles – tai kairioji ir dešinioji vainikinės arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos ir lyg vainikai apsupa širdį (kairioji apsupa iš kairės pusės, o dešinioji – iš dešinės). Sutrikus vainikinių kraujagyslių kraujotakai (susiaurėjus jų spindžiui) susergama miokardo infarktu.

Širdies vožtuvai. Tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio yra anga, kurią uždaro triburis vožtuvas (jį sudaro 3 burės). Tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio yra dviburis vožtuvas. Šie vožtuvai kraujui leidžia tekėti tik viena kryptimi – iš prieširdžio į skilvelį. Susitraukus skilveliui burės išsiskleidžia ir uždaro angą į prieširdį, todėl kraujas atgaline kryptimi neprateka.

Plautinio kamieno išėjimo iš dešiniojo skilvelio vietoje yra plautinio kamieno vožtuvas, o kairiajame skilvelyje yra aortos vožtuvas. Šie vožtuvai taip pat praleidžia kraują tik viena kryptimi: iš skilvelių į stambiąsias kraujagysles. Pažeidus širdies vožtuvus (pvz., sergant reumatu, endokarditu ar kitomis ligomis) arba esant įgimtoms širdies vožtuvų anomalijoms, sutrinka normalus kraujo tekėjimas, kraujo srovė gali grįžti atgal į skilvelius arba prieširdžius. Tuo metu klausydamas širdį gydytojas girdi ūžesius. Vožtuvams neatliekant savo funkcijos, pasunkėja širdies darbas, ilgainiui širdies raumuo gali nusilpti. Todėl svarbu laiku pastebėti širdies vožtuvų pažeidimus. Šiuo metu širdies chirurgai sugeba operuoti širdį ir įdėti dirbtinius vožtuvus, kurie palengvina širdies darbą.

Širdies veikla. Širdis dirba kaip siurblys. Susitraukus širdies raumeniui, didėja slėgis ir kraujas išstumiamas į kraujagysles. Širdies veikla yra cikliška. Prieširdžiai ir skilveliai susitraukinėja atskirai. Iš pradžių susitraukia prieširdžiai ir išstumia kraują į skilvelius, kurie tuo metu yra atsipalaidavę. Po to susitraukia skilveliai ir išstumia kraują į kraujagysles. Susitraukiant skilveliams prieširdžiai atsipalaiduoja, tačiau kraujas į juos neteka dėl esančių vožtuvų, prieširdžiai tuo metu prisipildo kraujo. Po skilvelių susitraukimo seka
jų atsipalaidavimas, kurį laiką prieširdžiai ir skilveliai ilsisi kartu. Vėliau ciklas kartojasi nuo pradžių: vėl susitraukia prieširdžiai. Visas širdies ciklas užtrunka apie 0,8-1 sek. Taigi, per minutę ramybėje širdis susitraukia 60-80 kartų.

Širdies veikla vyksta automatiškai, t.y. nesąmoningai. Tai užtikrina speciali širdies laidžioji sistema. Širdies laidžiojoje sistemoje automatiškai kyla impulsai, kurie skatina raumens ląsteles susitraukti. Laidžiosios sistemos skaidulos apraizgo visą širdies miokardą, todėl raumeninės ląstelės susitraukia vieningai. Pažeidus širdies laidžiąją sistemą, sutrinka širdies veikla (ji gali sulėtėti – atsiranda bradikardija, tapti neritmiška – prasideda širdies aritmija). Kartais būna įgimtų papildomų širdies laidžiosios sistemos pluoštų, kurie skatina papildomus širdies susitraukimus, tuomet širdis plaka dažniau – atsiranda tachikardija. Tokius pluoštus galima specialiais metodais prideginti ir žmogus pasveiksta. Širdies elektrinius procesus galima užrašyti, gauta kreivė vadinama elektrokardiograma (EKG). Ji rodo širdies susitraukimų ritmą ir įvairias ligas (pvz., susirgus miokardo infarktu, sutrinka elektrinių impulsų sklidimas ir EKG pakinta). Sutrikus širdies laidžiosios sistemos veiklai, ligoniams įstatomi širdies stimuliatoriai, kurie skleidžia elektrinius impulsus ir priverčia širdį plakti.

Be autonominės širdies veiklos reguliacijos, širdis turi ir nervinę sistemą, kuria ateina įvairūs impulsai apie organizmo būklę ir poreikius. Todėl žmogui dirbant, sportuojant, susijaudinus ar sergant (karščiuojant), širdis plaka dažniau, o pvz. miegant širdis plaka rečiau.

Kraujagyslės

Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus ir audinius, vadinamos arterijomis, o kuriomis grįžta atgal į širdį – venomis. Didžiajame kraujo apytakos rate arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis – veninis. Tuo tarpu mažajame kraujo apytakos rate yra atvirkščiai: iš širdies į plaučius teka veninis kraujas, o čia prisisotinęs deguonimi ir virtęs arteriniu krauju plaučių venomis grįžta atgal į širdį.

Arterijos. Didžiausia organizmo arterija yra aorta. Ji išteka iš kairiojo skilvelio. Vėliau aorta šakojasi į įvairias arterijas, kuriomis kraujas pasiekia atskirus organus ar kūno dalis (pvz.: ranką ar koją). Arterijos toliau šakojasi, jų spindis mažėja, kraujo tekėjimo greitis tolydžio silpnėja. Smulkiausios arterijos vadinamos arteriolėmis. Arterijų sienelėje yra lygiųjų raumenų ir elastinių skaidulų, kurios palaiko arterijų spindį, suteikia tamprumo. Iš vidaus arterijas iškloja endotelis (vienasluoksnis epitelinis audinys). Endotelis labai svarbus kraujagyslių funkcijai. Jį pažeidus formuojasi aterosklerotinės plokštelės, trombai. Endotelis išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios reguliuoja arterijų lygiųjų raumenų susitraukimą ir turi įtakos kraujospūdžiui.

Arteriolės pereina į kapiliarus. Kapiliarai – tai smulkiausios audinių kraujagyslės (jų spindis apie 5-8 µm), jie plačiai išsišakoja audiniuose, sudaro kapiliarų tinklą. Kapiliarų sienelė yra plona, jais kraujas teka lėtai. Tarp kapiliaruose esančio kraujo ir audinių vyksta medžiagų apykaita: deguonis ir maisto medžiagos patenka į audinius, o į kraują iš audinių pereina anglies dioksidas ir medžiagų apykaitos produktai. Įvairių organų ir audinių kapiliarai skiriasi, jie prisitaikę atlikti tam tikras funkcijas (pvz.: virškinimo trakte vyksta maisto medžiagų įsiurbimas iš žarnų į kapiliarų kraują, inkstuose iš kapiliarų į šlapimą filtruojasi nereikalingi medžiagų apykaitos produktai, odos kapiliarų tinklas dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą ir pan.). Pažeidus kapiliarų sienelę ir išsiliejus kraujui, audiniuose susidaro kraujosruvų – mėlynių.

Vėliau kapiliarai susijungia į smulkiąsias venas – venules. Venulės suteka į stambesnes venas. Venos susilieja viena su kita, stambėja, ir susidaro 2 stambiosios venos: apatinė ir viršutinė tuščiosios venos, kurios suteka į dešinįjį prieširdį. Taip užsidaro didysis kraujo apytakos ratas. Venų sienelė plonesnė nei arterijų, o skersmuo didesnis, kraujo spaudimas jose mažesnis, todėl kraujas teka lėtai. Ypač sunku kraujui nutekėti iš kojų, kadangi reikia įveikti ir gravitacijos jėgas. Venų vidiniame paviršiuje susidaro tam tikros raukšlės – venų vožtuvai, kurie kraujui leidžia tekėti tik viena kryptimi (širdies kryptimi). Jei venų vožtuvai pažeidžiami, kraujas užsistovi venose, ilgainiui venos išsiplečia (tai gali būti matyti ir pro odą, ypač kojose – atsiranda varikozinis venų išsiplėtimas, kuris ypač dažnas mažai judantiems žmonėms). Užsistovėjus kraujui gali susidaryti net trombų, tai pavojinga būklė žmogaus sveikatai. Kraujui tekėti venomis padeda griaučių raumenų susitraukimai žmogui judant. Todėl viena iš venų varikozės profilaktikos priemonių – judėjimas, sportavimas. Taip pat rekomenduojama gulėti šiek tiek pakėlus kojas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1530 žodžiai iš 5013 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.