Išeitis iš aklavietės
5 (100%) 1 vote

Išeitis iš aklavietės

Pratarmė Vartodami adelfaną, dibazolį, nitrogliceriną, sustaką, nošpą, korvalolį, eufiliną, kurantilą, kavintoną, papaveriną, enapą, kardiketą, klofeliną, kapoteną, reniteką ir kt. širdies – kraujagyslių preparatus, žmonės faktiškai ne gydo hipertoninę ligą, IŠL(išeminę širdies ligą) arba stenokardiją, o tik laikinai praplečia susiaurėjusias kraujagysles. Todėl ir sumažėja širdies krūvis ir spaudimas. Kad išsilaisvinti nuo būtinybės vartoti preparatus, ardančius organizmą, reikia vieno – sugrąžinti kraujagysles (smulkiausias arterijas ir arterioles) į jų natūralią, bet su amžiumi prarastą, normalią būklę. Būtent tai per keletą mėnesių pasiekiama paprasta, namų sąlygomis procedūra su kompleksu ,,Samozdrav”. Po šito kraujagyslėms nebereikalingos plečiančios tabletės, garantuojamas pastoviai normalus spaudimas ir visų organų ,taip pat širdies ir smegenų aprūpinimas krauju. Normalizavus visų organų aprūpinimą krauju, atsistato miegas, žarnyno darbas, pašalinami galvos, stuburo, sąnarių skausmai, chroninio bronchito ir astmos priepuoliai, normalizuojasi cukraus kiekis kraujyje… ,,Samozdrav” dėl savo unikalių galimybių deramai įvertintas sidabro ir dviem aukso medaliais išradimų Tarptautiniuose forumuose Briuselyje, Paryžiuje ir Maskvoje. 2002 m. sausio mėn. kompleksas ,, Samozdrav” buvo pristatytas ketvirtame Rusijos moksliniame forume ,,Rusijos kardiologijos tradicijos ir naujos 21 amžiaus kardiologijos technologijos” ir specialioje parodoje Maskvoje ,,Kardiologija –2002.” Knygos autorius, vienas iš komplekso ,,Samozdrav” autorių, stengėsi pateikti skaitytojui informaciją apie šį nuostabų mokslo pasiekimą, turintį didelę praktinę vertę. Problemos išsprendžiamos su komplekso pagalba, remiantis mokslinėmis žiniomis apie žmogaus organizmo fiziologiją ir autoritetingų mokslininkų ir gydytojų nuomonėmis. Knygoje pateiktos išvados pirmiausiai orientuojamos kaip gydyti organizmą, naudojantis gamtos duotomis jėgomis, galimybėmis, rezervais. Įtikinamai pagrindžia autorių siūlomą kompleksą ,,Samozdrav”, kaip išeitį iš šiuolaikinės medicinos medikamentinės aklavietės. A. A. Nenaševas Medicinos mokslų daktaras, profesorius, Rusijos medicinos techninių mokslų akademijos narys.

5

„Pašalink priežastį – išeis liga“. Hipokratas „Ligos priežastis yra faktorius, be kurio ji negali atsirasti, esant bet kokioms aplinkybėms“ Akademikas D. Sarkisovas Įvadas Nežiūrint į tai, kad žodis ,,hipertonija” praktiškai žinomas visiems, į klausimą, ką reiškia šis žodis, ne medicinos profesijos žmonės visada duoda neteisingą atsakymą. Dažniausiai jie sako: „Tai liga, kuriai esant pakyla kraujospūdis“. Ne ką geriau į žodį „hipertonija“ reaguoja ir gydytojai. Pateikęs tą patį klausimą trims kardiologijos forumo Maskvoje delegatams, autorius gavo tris vienodai klaidingus atsakymus. Neilgai mąstant, visi jie atsakė: „Aukštas kraujospūdis“. Tai, kad hipertonija pasireiškia padidintu arteriniu spaudimu, žinoma visiems. Tačiau, mažai kas žino, jog tai ne liga, o organizmo būklė, prie kurios išsivysto dauguma lėtinių ligų. Būtent hipertonija pagimdo nemigą ir migreną, atminties susilpnėjimą ir ūžesį galvoje, galvos svaigimą, o taip pat stenokardiją, aritmiją ir dusulį, diabetą, osteochondrozę ir artrozę, parodontozę, holecistitą, gastritą ir kolitą, ir daugelį kitų susirgimų. Hipertonija verčia organizmą kelti arterinį spaudimą, o tai jau hipertoninė liga, laikoma labiausiai paplitusia žmonių tarpe. Nesant hipertonijai, nebūna miokardo infarktų ir smegenų insultų. Kadangi hipertonija daugumai žmonių tampa rimtų problemų dėl sveikatos sutrikimų šaltiniu, problemų, su kuriomis beveik kiekvienas iš mūsų jau susidūrė arba neišvengiamai susidurs netolimoje ateityje, tad ji verta to, kad kiekvienas žinotų kas tai yra ir, svarbiausia, kaip ją galima nugalėti. Iš šios knygos jūs sužinosite apie hipertoniją svarbiausius dalykus: ─ jos esmė; ─ kaip ji prasideda ir vystosi; ─ kokiu būdu ji pagimdo įvairius lėtinius susirgimus; ─ kokia yra prietarų prasmė, ir paklydimai žmonių, kenčiančių nuo lėtinių ligų, sukeltų hipertonijos, ir gydytojų, bandančių juos gydyti; ─ kaip apsisaugoti nuo jos ir kaip vieną kartą ir visiems laikams jos atsikratyti.

Širdis, kraujagyslės, smegenys Norint teisingai suprasti apie ką kalbama šioje knygoje, būtinos minimalios žinios apie kraujotakos sistemą ir jos ryšį su širdimi ir galvos smegenimis. Šiam tikslui pasinaudosime įžymių autorių Maiklo Debeikio ir Antonijo Gotto knyga ,,Naujas širdies gyvenimas.” Knyga išversta iš anglų kalbos ir išleista Rusijoje 1998 m. 500 psl. knyga, skirta plačiam skaitytojų ratui. Jos autoriai – įžymūs mūsų laikotarpio gydytojai, šiuolaikinės širdies kraujagyslių chirurgijos pradininkai. Rusijoje labiau žinomas yra Maiklas Debeikis, kuris 1996 m. vadovavo prezidento B. Jelcino širdies operacijai. Antonijo Gotto (jaunesnysis ) – Amerikos kardiologijos asociacijos prezidentas, mokslinių darbų prorektorius širdies- kraujagyslių susirgimų, gydymo ir profilaktikos srityje M. Debeikio , vadovaujantis moksliniame tyrimo centre. Ištraukos iš skyriaus ,,Kraujagyslės “ Širdies – kraujagyslių sistemos centras yra širdis. Organizmui reikalingi
deguonis ir maisto medžiagos patenka iš kraujo, tekančio per kraujagyslių tinklą, sujungtą su širdimi, kuri kaip siurblys pumpuoja kraują per šį tinklą. Kraujotakos sistemą sudaro: arterijos, arteriolės, kapiliarai, venulės, venos.(žr. Pieš. 3.1.). Kraujas teka kraujagyslėmis iš širdies į visus audinius ir organus ir taip pat atgal į širdį. Kraujas, prisotintas deguonimi išteka iš širdies per stambią arteriją- aortą. Iš aortos kraujas pasiskirsto į mažesnio diametro arterijas, o iš ten patenka į smulkiausių kraujagyslių tinklą- kapiliarus. Didėjant pratekančiam kraujo kiekiui iš širdies į kapiliarų tinklą, arterijų diametras vis siaurėja ir siaurėja, o arterijos šakojasi ir jų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Arterijos kaitaliojasi nuo didžiausios magistralinės arterijos – aortos iki pačių smulkiausių arteriolių, kurių diametras yra tik 0,5 mm. Kraujotakos galutinis kelias yra kapiliarai. Arterijų sienelės sudarytos iš 3 sluoksnių : intimos, medijos (vidurys) ir adventicijos (išorinis dangalas) (žr. Pieš. 3.2.). Arterijos, kuriomis teka Venos, kuriomis teka kraujas iš širdies kraujas į širdį Arteriolės Kapiliarai Venulės Pieš.3.1. Kraujas, prisotintas deguonimi teka iš širdies į arterijas ir iš jos į smulkias arterijas, arterioles, o iš jų į kapiliarus, iš kurių deguonis ir maisto medžiagos patenka į organizmo ląsteles, o iš ląstelių pašalinamos gyvybinių procesų atliekos. Tekėdamas kraujas per kapiliarus patenka į venules, kurios sujungtos venomis, kuriomis kraujas sugrįžta į širdį.

6

Vidinis elastingas apvalkalas Endotelijos Intimos Medijos Adventicijos Kraujagyslių kraujagyslės Pieš. 3.2. Ląstelių įvairūs tipai ,sudarantys 3 arterijų sienelių sluoksnius. Išoriniame arterijos sluoksnyje (adventicijoje) yra gausu sujungiamosios medžiagos, nervinio audinio ir tam tikrų ypatingų kraujagyslių, vadinamų vaza vasorum ( kraujagyslių kraujagyslės ), kurios maitina arterijas. Vaza vasorum yra mažiausių kraujagyslių tinklas, kuris aprūpina krauju prisotintą deguonimi viduriniųjų ir stambiųjų arterijų ir venų sieneles. Arterijų sienelių raumenų sluoksnio siaurinimo aktyvumas reguliuojamas simpatiniais nervais, einančiais iš galvos smegenų, kurių gausu adventicijos sluoksnyje. Kraujagysles siaurinantys simpatiniai nervai į kraują pašalina adrenaliną tokiu būdu reguliuodami arterijų diametrą. Arteriolės (pačios smulkiausios arterijos) atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant arterinį spaudimą. Išsiplėtus arteriolėms, sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas ir mažėja arterinis spaudimas. Viena iš priežasčių padidinto arterinio spaudimo (arterinės hipertenzijos) yra per didelis arteriolių susiaurėjimas. Pačios smulkiausios arteriolės pereina į tokio pat diametro kapiliarus, iš kurių kraujas teka į venules, kurios savo ruožtu pereina į venas. Esant didesniam venų diametrui kraujas teka per jas mažesniu greičiu ir spaudimas veninėje sistemoje tampa žemesnis palyginus su arterinės sistemos spaudimu. Nuo aortos pradžios išsišakoja koronarinės arterijos ir jų išsišakojimo tinklas, aprūpinantis krauju pačią širdį, apglėbia ją kaip koks vainikas ( todėl jų pavadinimas ,,vainikinės”).Širdis apgaubta išsišakojusių kraujagyslių tinklu, išeinančiu iš koronarinių arterijų. Koronarinių arterijų lygyje išsidėstęs aortos lankas, iš kurio išsišakoja dvi pagrindinės kryptys: viena į apatinę kūno dalį, o kita – į viršutinę kūno dalį ir į smegenis (pieš. 3.4. ). Arterijos išsišakoja pusračiu ant daugelio smulkių kraujagyslių, kurios savo ruožtu šakojasi sudarydamos smulkesnių kraujagyslių labirintą iki tol, kol arteriolės pereina į kapiliarus. Kapiliarai yra išsidėstę tarpląstelinėje erdvėje, kurioje vyksta sudėtingi deguonies ir maisto medžiagų pernešimo procesai iš kraujo į ląsteles ir produktų atliekų pernešimas atgaline kryptimi iš ląstelių į kraują. Dėl širdies raumens susitraukimų pradžioje tekant kraujui per kraujotakos sistemą, kraujagyslėse susidaro aukštas spaudimas, bet tuo pačiu metu, kai kraujas pasiekia veninę sistemą, šis spaudimas susilpnėja. Smegenų ląsteles maitina išsišakojęs arterijų tinklas, esantis kaukolėje. Pagrindinės arterijos, aprūpinančios smegenis krauju, sudaro arterinį didžiųjų smegenų ratą, kuris beveik vienodai aprūpina krauju visus smegenų skyrius. Arterinis kelias į žemesnę kūno dalį prasideda nuo aortos lanko galo. Aortos dalis, esanti žemiau diafragmos, vadinama pilvo aorta ( pieš. 3.5. ). Nuo žemiau einančios aortos dalies esančios šakos maitina įvairius organus. Kiekvieną organą maitina to organo arterijos. 7

Į smegenis Dešinioji vidinė Kairioji vidinė miego arterija miego arterija Dešinioji išorinė Kairioji išorinė miego arterija miego arterija Dešinioji bendroji Kairioji bendroji miego arterija miego arterija Dešinioji stuburo Kairioji stuburo arterija arterija Dešinioji prijungiamoji Kairioji prijungiamoji arterija arterija Į įranką Bevardė arterija Į įranką (pečių, galvos kamienas) Aortos lankas Iškilioji aortos dalis Pieš. 3.4. Nuo aortos lanko išsišakoja trys pagrindinės arterijos: bevardė, kairioji bendroji miego ir kairioji prijungiamoji, kurios aprūpina krauju galvą ir rankas. 8

Krūtinės aorta Pilvo kamienas Kepenų arterija, Skrandžio arterija,
kepenis maitinanti skrandį Blužnies arterija, maitinanti blužnį Inkstų arterija, maitinanti inkstus Viršutinė pilvo arterija maitinanti žarnyną Apatinė pilvo arterija, maitinanti žarnyną Pilvo ertmės aorta Pieš. 3.5. Krūtinės ir pilvo aortos šakos, aprūpinančios krauju pagrindinius vidinius organus. „Hipertonikai“ apie savo ligą Žmonių, kuriems diagnozuota „hipertoninė liga“, apklausos rodo, jog apie savo ligą jie mano šitaip: ─ vadina ją hipertonija; ─ mano, jog šia liga anksčiau ar vėliau susirgs beveik visi žmonės, t.y. kad išvengti jos praktiškai neįmanoma; ─ blogos savijautos priežastis – aukštas spaudimas; ─ reikia vartoti tabletes spaudimui sumažinti; ─ tai pavojinga liga, o jos pavojingumas yra dėl aukšto spaudimo;

9

10

─ jei spaudimo nemažinti, gali įvykti insultas; ─ insultas – tai kraujo išsiliejimas į smegenis dėl labai aukšto spaudimo; ─ dauguma „hipertonikų“ naiviai viliasi, kad „stebuklingai“ išsigydys. Tuo naudojasi įvairaus plauko sukčiai, kaip įvairių diskų ir apyrankių pardavėjai. „Hipertonikai“ apie savo ligą susidarė keletą klaidingų nuomonių dėl aukšto kraujo spaudimo, ir ypač ko labiausiai jie bijo – tai smegenų insulto. Galima būtų ir nekalbėti apie šiuos paklydimus, jei tai nebūtų susiję su tam tikra grėsme žmogaus sveikatai ir net gi gyvybei. Kur, vis dėlto, slypi „hipertonikų“ gana pavojingi paklydimai, geriausiai gali paaiškinti ūmių smegenų kraujotakos pažeidimų specialistai. Insultų specialistai įspėja! Iš medicinos mokslų daktarės, profesorės Zinaidos Suslinos interviu. Žurnalas „Preduprezdenije“ Nr.4., 2002 m. – Manoma, kad širdies kraujagyslių susirgimai yra pagrindinė 20-o amžiaus problema, tarp jų insultas – vienas iš ypač grėsmingų susirgimų. Pagyvenę žmonės klausia: „Kokia insulto tikimybė metams bėgant?“ – Deja, vyresnio amžiaus žmonės turi polinkį šiai rizikai (yra neatsparūs). Ir be statistikos čia neapsieiti, skaičiai kelia nerimą. Kasmet šalyje (Rusijoje) įvyksta apie 400 tūkstančių insultų ir 30% ligonių miršta. Prie darbinės veiklos grįžta ne daugiau kaip 20% žmonių. Kiti lieka invalidais, kuriems reikalinga kitų žmonių pagalba. – Kas yra insultas? Papasakokite apie jo atsiradimo pagrindines priežastis. Buityje jį vadina paralyžiumi, smūgiu, apopleksija. Tai vienas ir tas pats susirgimas, ar kiekvienas turi savo ypatumus? – Tai ūmus smegenų kraujotakos pažeidimas – smegenų aprūpinimo krauju sutrikimas. Insultas skirstomas į dvi pagrindines rūšis. Hemoraginis insultas arba kraujo išsiliejimas į smegenis. Išeminis insultas – tai nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju arba smegenų infarktas. Pažyma: medicininės statistikos duomenimis iš šešių insultų tik vienas įvyksta dėl kraujo išsiliejimo. 5 iš 6 insultų išeminiai (smegenų aprūpinimas krauju nepakankamas). – Pagal kokius netiesioginius požymius galima atpažinti šio susirgimo pradžią? – Smegenų kraujo apytakos sutrikimai pradžioje vyksta be simptomų. Dažniausiai „niekas neskauda“, tik panašūs pojūčiai – apmirimas, nutirpimas, dieglys, šiurpulys, liežuvio nevaldymas, galvos svaigimas, svyrinėjimas, silpnumas rankoje, kurie gali staiga atsirasti ir praeiti po kelių minučių. Tokie šio susirgimo ypatumai. Žmogus nemano, kad tokia būklė pavojinga, nesikreipia į gydytoją. Kreipiasi tik tada, kai padėti jau beveik neįmanoma. – Ar atrasti nauji efektingi gydymo metodai? Ar tas susirgimas, kaip ir anksčiau, laikomas ypač sunkiu, pavojingu ir mažai perspektyvos jį išgydyti? – Dabar aktyviai vykdoma totalinės kovos programa su arterine hipertonija. Tačiau, vykdant nerūpestingai pačias geriausias rekomendacijas, galima padaryti žalą. Jei visiems ligoniams būtų stengiamasi sumažinti arterinį spaudimą iki formaliai priimtų normalių skaičių(120/80), tai daliai pacientų galėtų ištikti smegenų išemija, kaip pernelyg didelės terapijos pasekmė. Tai svarbi problema. Manau, mes susitarsime su terapeutais ir kardiologais. Į tai reikia žiūrėti ypač atsakingai ir atsargiai. Nėra nieko baisesnio už ligą, sukurtą gydytojo rankomis. Deja, „greitosios pagalbos“ lygmenyje kartais gydoma neteisingai. Ligonio organizmas persotinamas taip vadinamais diuretikais, t.y. šlapimą varančiais preparatais. Tai „išdžiovina“ smegenis, sumažina kraujo takumą ir tuo nepagerina, o pablogina žmogaus būklę. – Tačiau diuretikai skiriami dažnai ir gydant hipertoniją. – Taip, diuretikai – tai būtina sąlyga gydant hipertoniją, tačiau skiriamos visiškai kitokios dozės, kiti šio preparato skyrimo tikslai. O dideliais kiekiais įvesti laziksą į raumenis ar į veną neleistina. Todėl ligonis patenka į stacionarą, kur jį reikia jau gydyti (atstatyti) nuo šių, ne visai adekvačių, iš greitosios pagalbos kolegų veiksmų.

11

– Žemas spaudimas gali išprovokuoti insultą? – Hipotonikų kraujagyslių sistema gyvenimo eigoje prisitaiko, būtent, prie tokio arterinio spaudimo. Kaip įprasta, saikinga hipotonija nepriveda prie smegenų kraujo apytakos sutrikimų. Jeigu hipotonija medikamentozinė, t.y., kai arterinis spaudimas mažinamas preparatais, tai ši būsena yra pavojinga (gali įvykti išeminis insultas). Jei jūs manėte, kad insultas įvyksta dėl padidėjusio spaudimo, jūs klystate! Žymiai dažniau
jis įvyksta dėl spaudimo, sumažinto tablete ar injekcija. Jei daugelis insultų būtų tokie, kaip kraujo išsiliejimo pasekmė (taip pat ir dėl sutrūkusių kraujagyslių esant „pernelyg aukštam“ AS), tai tuomet su aukštu AS „kova“, kurią medikamentų pagalba kasdieną veda milijonai „hipertonikų“, būtų pateisinta. Tačiau, kaip matome iš interviu su Z.Suslina, dėl daugumos insultų (5 iš 6) atsiradimo, aukštasis spaudimas neturi nieko bendro. Dar daugiau, labai dažnai insultai įvyksta „gydant hipertoniją“ preparatais, mažinančiais arterinį spaudimą. Kyla natūralūs klausimai: kodėl „hipertonikai“ – žmonės, kenčiantys nuo labiausiai paplitusios pasaulyje ligos, turi apie ją visiškai neteisingą supratimą, kurio pasekmės būna labai sunkios? Kodėl milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien yra pavojuje susirgti baisiausia jiems ir jų artimiesiems liga – smegenų insultu, ir tuo pačiu mano, jog, vartodami „vaistus nuo spaudimo“, gelbėjasi nuo insulto? Kam galima būtų adresuoti šiuos klausimus? Natūralu, jog hipertoninių ligų specialistams, t.y. kardiologams. Apie kitus specialistus, turinčius daugiau bendro su šia liga nei kardiologai, niekam nežinoma. O autoritetingesnius kardiologus, kaip knygos „Naujasis širdies gyvenimas“ autorius M.Debeiką ir A.Gotto, mes kažin ar rasime. Atidžiai perskaitęs šią knygą, skaitytojas ras joje atsakymus į daugelį klausimų. Ši knyga suteikia mums unikalią galimybę sužinoti, kaip gydoma hipertoninė liga. Nuo ko, kaip ir kuo gydomi „hipertonikai“ Ištraukos iš knygos „Arterinė hipertenzija“ Tylusis žudikas „Tylusis žudikas“ – šiuo efektingu terminu dažnai pažymimas padidintas arterinis spaudimas arba arterinė hipertenzija todėl, kad ji paprastai vystosi be simptomų. Ligoniai gali metų metais turėti aukštą arterinį spaudimą ir net gi nenujausti apie tai. Negydoma arterinė hipertenzija gali privesti prie insulto, padidinti širdį (kardiomegalija) ir pažeisti inkstus. Ji gali sukelti aneurizmą, stambių arterijų plyšimą, o taip pat širdies arba inkstų nepakankamumą. Nors arterinė hipertenzija – labai rimtas susirgimas, ji gana lengvai gydoma. Nustačius arterinės hipertenzijos diagnozę, ji pradedama gydyti pagal programą, kuri pakeičia gyvenimo būdą bei vaistų vartojimą. Padidintas arterinis spaudimas Arterinis spaudimas (AS) reguliuojamas arteriolėmis – smulkiausiomis arterijų atšakomis. Kai arteriolės susiaurėja, jų pasipriešinimas padidėja ir širdžiai tenka dėti didžiules pastangas, kad galėtų pompuoti jomis kraują. Tuo metu sistolinis bei diastolinis spaudimas pakyla. Arterinis spaudimas skirstomas į optimalų, normalų, į spaudimą, atitinkantį aukštesnę normos ribą ir į padidintą spaudimą (arterinę hipertenziją). Nėra idealių arterinio spaudimo požymių. Galima sakyti, jog arterinis spaudimas svyruoja atitinkamose ribose. AS gali žymiai kaitaliotis ne tik įvairiomis dienomis, bet ir paros bėgyje, ir net gi valandomis. Arterinio spaudimo dydį veikia įvairiausi faktoriai, tokie kaip: emocinė reakcija į gydytojo apžiūrą, susijaudinimas, fizinis apkrovimas, o taip pat kai kurios ligos ir gydomieji preparatai. Panašūs arterinio spaudimo pakitimai visiškai normalūs.

12

Daugumai suaugusiųjų AS laikomas padidėjusiu, jei pakankamai ilgą laiką sistolinis spaudimas viršija 139 mm, o diastolinis 89 mm. Rizikos faktoriai esant arterinei hipertenzijai Deja, arterinė hipertenzija dažnai lieka nesimptominė, ir žmogus gali daug metų sirgti, net neįtardamas, kad serga (nes jaučiasi visai neblogai). Sunki arterinė hipertenzija gali pasireikšti galvos skausmais ir kraujo išsiliejimu į akies tinklainę ir junginę. Arterinė hipertenzija gali sukelti kardiomegaliją, o taip pat randų atsiradimą ant arterijų sienelių ir jų elastingumo sumažėjimą. Susiaurėjusios bei sustandėjusios arterijos nebegali sutalpinti tą kraujo kiekį, kuris reikalingas kūno organų bei audinių mitybai. Kuo ilgiau AS išlieka padidėjęs, tuo didesnė rizika būti pažeistiems įvairiems organams. Susiaurėjus arterijoms, taip pat gali atsirasti trombos, kurios, savo ruožtu, gali tapti miokardo infarkto ar insulto priežastimi. Arterinės hipertenzijos tipai Yra du pagrindiniai arterinės hipertenzijos tipai: antrinė (simptomatinė) ir pirminė (esenciali). Antrinė arterinė hipertenzija susijusi su inkstų ligomis. Ja serga tik nedidelė dalis ligonių (apie 5 %). Esenciali arba pirminė arterinė hipertenzija (hipertoninė liga) – tai labiau paplitusi arterinės hipertenzijos forma. Pakilus arteriniam spaudimui, ji atsiranda be aiškių priežasčių ir pasireiškia pernelyg susiaurėjus kraujagyslėms. Hipertoninė liga sudaro 90 – 95 % visų atvejų, kai padidėjęs lėtinis arterinis spaudimas. Būtina suprasti, kad hipertoninė liga praktiškai nepagydoma. Tačiau gyvenimo būdo pakeitimas, bei vaistų terapija sudaro galimybę palaikyti arterinį spaudimą priimtiname lygyje. Hipertoninės ligos rizikos faktoriai Nors hipertoninės ligos atsiradimo tikslios priežastys nežinomos, tačiau yra charakteringi, dažnai tarpusavyje susiję rizikos faktoriai, kurie, matyt, turi svarbią įtaką jos išsivystyme. Arterinės hipertenzijos gydymas Nors šiuo metu hipertenzinė liga laikoma nepagydoma, tačiau palaikyti arterinį spaudimą priimtiname lygyje visiškai įmanoma. Gydytojas
pabandys paaiškinti jums apie jūsų būseną, nustatys, kokie arterinio spaudimo duomenys jums pageidautini ir parinks gydymą, kuris padės palaikyti jūsų arterinį spaudimą priimtiname lygyje. Preparatai, mažinantys arterinį spaudimą Hipertoninės ligos gydymui naudojamos įvairios farmacinės priemonės. Ligoniai skirtingai reaguoja į jas. Kai kuriems gali atsirasti pašalinis efektas, kurį galima sumažinti ar visiškai pašalinti, sumažinus preparato dozę arba pakeitus vieną preparatą kitu. Diuretikai (šlapimą varančios priemonės). Paprastai gydant hipertoninę ligą, pirmiausia skiriami diuretikai. Jie padeda išvalyti organizmą nuo skysčių ir druskų pertekliaus ir tokiu būdu sumažina arterinį spaudimą. Šalutiniai efektai, kurie kartais atsiranda vartojant diuretikus, pasireiškia silpnumu ir kalio netekimu. β – blokatoriai. Jei, vartojant tik diuretikus, arterinis spaudimas neartėja prie normos, tuomet kartu su jais skiriami β – blokatoriai. Jų veikimo mechanizmas gana sudėtingas. Jie mažina širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, bei pakeičia plazmos tūrį. Vartojant β – blokatorius, šalutiniai poveikiai gali būti tokie: nuovargis, nemiga, širdies nepakankamumo padidėjimas ir impotencija. Kiti preparatai

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 3169 žodžiai iš 9081 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.