Išeivijos kūrėjų likimo atspindžiai kūryboje
5 (100%) 1 vote

Išeivijos kūrėjų likimo atspindžiai kūryboje

Išeivijos kūrėjų likimo atspindžiai kūryboje

Antrasis pasaulinis karas ir stalininio socializmo įsitvirtinimas Rytų ir Vidurio Europos kraštuose privertė emigruoti nemažą skaičių lenkų, čekų, vokiečių, vengrų, bulgarų, serbų, slovėnų rašytojų. Pabaltijo rašytojų emigracija buvo masinė – tokio didžiulio intelektualinių jėgų nutekėjimo nepatyrė nė vienas kitas Europos regionas po Antrojo pasaulinio karo. Dauguma estų rašytojų įsikūrė Švedijoje. Latvių intelektualai spietėsi Vokietijoje bei Skandinavijoje. Lietuvių kultūrinė emigracija išsibarstė per kelis kontinentus: daugiausia išeivių buvo Šiaurės bei Pietų Amerikoje. XX amžiaus viduryje ne Lietuvos teritorijoje gyveno apie

900 000 lietuvių, iš jų apie pusę milijono buvo isikūrę JAV.

Pagrindinės kultūrinės jėgos, Lietuvių rašytojų draugijos valdyba, lietuviškų knygų ir spaudos leidyba 1949-1951 m. susitelkė JAV, kur gyveno jau kelios emigrantų kartos, ėjo dienraščiai: „Draugas”, „Naujienos”, „Vilnis”, savaitraščiai „Dirva”, „Amerika”, „Darbininkas”, mėnraščiai „Margutis”, „Vytis”, ir Čikaga tapo išeivijos kultūrinio-meninio gyvenimo sostine. Tas rašytojų pasitraukimas į Vakarus tęsėsi ištisus dešimtmečiais, todėl iš Lietuvos emigravę poetai yra skirstomi į vyresniuosius išeivius, ,,Žemės” poetus ir bežemių kartą.

Išeivijoje buvo suformuotas visas religinių, kultūrinių ir politinių organizacijų tinklas. Pirmaisiais pokario metais lietuvių rašytojai kartu su latvių ir estų kolegomis aktyviai dalyvavo protesto akcijose dėl Pabaltijyje vykdomo genocido, piketavo prie JTO, atvykus Molotovui ar Vyšinskiui, siuntė peticijas Vakarų Europos ir JAV politikams, reikalaudami įgyvendinti Atlanto chartiją užgrobtuose kraštuose. J.Savickis, buvęs Lietuvos ambasadorius Skandinavijos šalyse, 1951 m. vyksta į Stokholmą, Oslą, Kopenhagą aiškinti Lietuvos padėties karalių rūmuose, politikų kabinetuose, didžiųjų laikraščių redakcijose. J.Brazaitis (Ambrazevičius) vadovauja Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto užsienio reikalų tarnybai, įsikūrusiai Pfulingene (Vokietija). 1951 m. A.Vaičiulaitis paskiriamas „Amerikos balso“ lietuviškų laidų vadovu – šešis kartus per dieną iš Niujorko į Lietuvą transiliuojamos užsienio žinios, krašto įvykių analizė, poetų eilės, išeivijos kultūrinio gyvenimo apžvalgos. 1952 m. J.Aistis stoja dirbti į Laisvosios Europos informacinę tarnybą – skaito sovietinės Lietuvos laikraščius, knygas, partijos vadovų pareiškimus ir ruošia apžvalgas, kurios naudojamos kovai prieš socializmo imperiją. I.Šeinius leido apie „raudonąjį tvaną“ dokumentines ir beletristines knygas.

Didžiulis lietuvių rašytojų būrys, išblokštas iš savo žemės (1944 m. pasitraukė 78 rašytojai, keletas dar anksčiau), skelbėsi esą vieninteliai lietuviškos meninės kūrybos tęsėjai, nes tėvynėje likę bendraminčiai buvo spaudžiami okupantų, jų kūryba taisoma, cenzūruojama, rašytojai negalėjo laisvai reikšti savo mintis. Dėl to Lietuvoje tvyrojo tikra literatūrinė tuštuma, baugi stagnacija, ir egzistavo vien tik politinis ir priverstinis žodis, todėl išeiviai teigė, jog nacionalinės literatūros plėtotė tegalima tik atsidūrus už pavergtos tėvynės sienų. Lietuviško meninio žodžio kūryba suvokiama kaip motinos tėvynės balsas, šaukiantis krūvon išblaškytus vaikus, kaip „marinamos tautos”, stovinčios „ant bedugnės krašto”, gyvybingumo ženklas, liudijantis jos pastangas išlikti žiauriose istorijos pervartose. Pirmajame pokario dešimtmetyje knygų leidyba buvo dominuojanti išeivijos kultūrinės raiškos forma, kelis kartus pranokstanti tiek leidinių skaičiumi, tiek kokybe visa tai, kas buvo išleista sovietinėje Lietuvoje, pavyzdžiui, 1952 m. išeivijoje išspausdinti devyni romanai, o Lietuvoje per tą patį laiką tik vienas.

Lietuvių kultūrinis elitas, nublokštas į svetimas šalis, kur duoną reikėjo užsidirbti praktinėmis profesijomis ir sunkiu darbu, leidosi į anglių ir aukso kasyklas, samdėsi miško kirtėjais, kapinių duobkasiais, troleibusų konduktoriais, telegrafistais, dirbo skerdyklose, valgyklose, plieno, baldų fabrikuose, spaustuvėse ir vaistų sandėliuose. Lietuvių rašytojai, augę ir brendę Vakarų Europos humanitarinės kultūros atmosferoje, atsidūrė „primityvių ir mažakultūrių darbininkų aplinkoje”, turėjo gyventi ir kurti „utilitarinėje bei techninėje Šiaurės Amerikos civilizacijoje” (J.Kralikauskas), kuri reikalavo muštis į materialines gėrybes ir niekino idealistinį pasišventimą nerealiems tikslams. Lietuviška meninio žodžio kūryba egzodo rašytojams liko vienintelė dvasinio gyvenimo atgaiva, kurios nebūtų iškeitę į nieką kitą. Baigę sunkius, alinančius ne tik kūną, bet ir sielą, darbus jie sėsdavosi prie romano, eilėraščio, straipsnio, taip tarsi vėl sugrįždami į Lietuvą, iš kurios taip ir nepajėgė galutinai pasitraukti. Dideliu užsispyrimu kūrė knygą po knygos tartum paminklinius akmenis Lietuvai, jau tada išbrauktai iš pasaulio žemėlapio. „Poetas kaip daina – gimsta tautoj ir gyvena tautoj”,- rašė S.Santvaras. Lietuvių meninis žodis turi vesti mus į Lietuvą „kaip ugnies stulpas”,- sakė B.Brazdžionio. „Aš rašau dėl to, kad tikiu lietuvių ir Lietuvos gyvybe
bei nemirtingumu”, – sakė F.Kirša.

Išeiviai jaučia atsakomybę už gimtąjį kraštą ir kaip žmonės, ir kaip poetai. Daugelis tautos praeities įamžinimą eilėraščiuose įsivaizdavo lyg šio jausmo išraišką. Tėvynė įgyja ypatingą reikšmę išeivių poezijoje. Poetai ,,išrauti” iš gimtosios žemės, atplėšti nuo namų, jautė vis didėjančią meilę gimtajam kraštui, kasdien stiprėjantį tėvynės ilgesį. Būtent meilė ir ilgesys pagimdė gražiausius posmus apdainuojančius gimtosio žemės grožį bei jos didingą praeitį, išsakančius skausmą dėl jos netekties, skelbiančius tikėjimą, tautos laisvę, nes tėvynė – visa ko pradžia ir prasmė. Gimtasis kraštas vienija visus išeivijos poetus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 916 žodžiai iš 2958 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.