Islamas3
5 (100%) 1 vote

Islamas3

1121

TURINYS

Įvadas ………………………………………………………………………….. 2

Islamo kilmė ………………………………………………………………………….. 3

Islamas Lietuvoje ………………………………………………………………………….. 4

Mahometo asmeninis gyvenimas ir palikimas …………………………………….. 5

Šv. Koranas ………………………………………………………………………….. 6

Sektos ………………………………………………………………………….. 7

Išvados ………………………………………………………………………….. 9

Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………….. 10

Įvadas

Islamas nėra kokia nors nauja religija, bet ta pati tiesa, kurią Dievas apreiškė per visus savo pranašus kiekvienai tautai. Vienam penktadaliui žmonijos Islamas yra ir religija, ir pilnai reglamentuotas gyvenimo būdas. Musulmonai praktikuoja ramybės, gailestingumo ir atlaidumo religiją.

Arabų kalbos žodis „Islam“ reiškia „Atsidavimą-paklusnumą Dievui“ ir yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „Taiką, ramybę“. „Taika“ reiškia tai, kad galima pasiekti tikrąją proto ir sielos ramybę bei taiką visuomenėje tik per atsidavimą ir paklusnumą Dievui. Religiniame kontekste jis reiškia visišką atsidavimą Dievo valiai. „Mahometizmas“ todėl yra neteisinga samprata, kadangi ji teigia, kad Musulmonai garbina Muhammadą, o ne Dievą. Arabų kalboje yra žodis „Allah“, reiškiantis „Dievą“. Šį žodį arabų Musulmonai ir Krikščionys naudoja vienodai.

Islamo kilmė

Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Žodis „islamas“ reiškia „paklusnumą“ arba „nuolankumą“ Allaho valiai, kuris yra vienintelis Dievas. Musulmonai – tai ir yra tie pasišventę žmonės. Pagrindinis Islamo tikėjimas: nėra kitų Dievų tik Allahas dievas vienas ir Mahometas yra jo pranašas.

610 metais vieną naktį Mahometui apsireiškė angelas Gabrielius. Per šį angelą Mahometas gavoiš Dievo žinia, kad yra vienas Dievas, o ne daug, kaip arabai iki tol tikėjo. Šis Dievas yra pasaulio kūrėjas ir vieną dieną jis teis žmoniją. Tai buvo nauja žinia: judaizmas ir krikščionybė tuo metu buvo plačiai paplitusios ir teigė vieno Dievo idėją. Mahometas savo užduotį suprato ne kaip naujos religijos kūrimą, bet kaip tęsinį jau esančių religijų. Jis buvo paskutinis iš pranašų po Adomo, Abraomo, Mozės, Jėzaus, kuris skelbė vieno Dievo buvimą. Islamas niekada nebuvo susijęs su judaizmų ir krikščionybę. Jis tapo nauja imperija ir nauja civilizacija.

Nurodimai, kurios gavo Mahometas yra surašyti Korane, kuris nurodo, kaip gyventi. Dėl tos priežasties, kad musulmonai tikėjo tai, ką darė arba sakė Mahometas, buvo įkvėpta Dievo, daugelis jo kalbų buvo užrašyta. Iš pradžių plito iš lūpų į lūpas, vėliau buvo užrašyti kaip pagalbinis priedas prie Korano.

Musulmonui, žodis pranašas visų pirma nereiškia žmogaus, kuris gali nusakyti ateitį, o reiškia Dievo siųstą žmogų, kuris kviečia žmones gailėtis dėl savo nuodėmių, tikėti dievu, pašvęsti savo gyvenimus gerų darbų darymui ir stengtis suvokti tą tikslą, kuriam jie ir buvo sukurti. Islamas moko, kad yra tik vienas Dievas, jis neturi jokių partnerių arba kompanionų, bei nėra su niekuo asocijuojamas. Joks žmogus nepasižymi savybėmis, kurios yra būdingos vienatiniam mūsų sudėtingos Visatos Kūrėjui. Mahometas buvo niekas daugiau, kaip tik mylimas Dievo tarnas bei Pranašas, tačiau jis įkūnijo geriausias žmogiškąsias savybės, štai dėl ko ir šiandien jis yra toks patrauklus.

Islamas kiekvieną musulmoną įpareigoja melstis penkis kartus per dieną. Jis gali melstis bet kur, tačiau esant galimybei tai daryti privalo mečetėje. Prieš pradėdamas maldą, jis turi atlikti ritualinį apsiplovimą, nusiauti batus, atsiklaupti ir melstis atsigręžęs veidu į Meką. Kiekvienoje mečetėje kryptį į Meką rodo jos sienoje esanti niša – mirabas.

Aukojimas yra ne mažiau svarbi kiekvieno musulmono priedermė. Musulmonas privalo dalį pinigų arba derliaus paaukoti savo bendromenės vargšams. Paprastai tai sudaro maždaug 2,5 % musulmono pajamų.

Pasninkas yra ketvirtoji musulmono priedermė. Devintą – Ramadano – mėnesį musulmonai pasninkauja nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Valgyti ir gerti leidžiama tiktai naktį. Kiekvienas musulmonas, jeigu tik jis gali, nors kartą gyvenime privalo aplankyti šventąjį Mekos miestą. Tikintysis, aplankęs Meką, prie savo pavardės prisideda žodelį „chadži“. Jei musulmonas negali aplankyti Mekos dėl kokių nors priežasčių, jis gali apmokėti kito musulmono kelionę.

Be šių penkių musulmono priedermių, kiekvienas išpažįstantis islamą privalo laikytis ir kitų svarbių reikalavimų – nevalgyti kiaulienos, negerti alkoholio, nežaisti azartinių žaidimų, nelupikauti. Islamas leidžia daugpatystę. Koranas leidžia musulmonams turėti, vienu metu, keturias žmonas. Tačiau šia teise jis gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu jis gali visoms savo žmonoms užtikrinti teisingas, geras ir vienodas gyvenimo sąlygas, būti visoms joms
� – jokiu būdu nėra beteisė būtybė, kurios paskirtis tik patenkinti vyro kūniškus malonumus. Šariatas gerbia jos asmeninius norus, susijusius su vaikų gimdymu. Prie tokių priklauso ir toks leidžiamas nėštumo išvengimo būdas, kaip nutrauktas lytinis aktas. Čia įdomu, jog šariatas leidžia tai tik būtinai sutinkant žmonai, kadangi tik jai priklauso pastojimo teisė. Tarp kitko, mūsų laikais ši Islamo tradicija pasitarnauja pagrindžiant kontraceptinių priemonių naudojimą. Bet žmonos privalo klausyti savo vyrų. Nuo X a. įsigalėjo paprotys moteriai slėpti savo veidą. Net ir dabar kai kuriose šalyse šis paprotys tebėra gyvas.

Musulmonai turi skleisti, platinti savo tikėjimą, todėl islamas pateisina „šventąjį karą“ – džihadą prieš kitatikius. „Šventasis karas“ – sąvoka, šiurpinanti pasaulį, ir vėlgi kaip daug kas kitas, dėl klaidingo supratimo. Arabiškas žodis šiam terminui žymėti yra „džihad“ir reiškia „kova, pastangos“, t. y. kova ir pastangos ginant religiją. Bet toli gražu tai nereiškia vien karo, kas aišku nėra išskiriama, jei kita religinė bendromenė ginklu nori pavergti islamiškos bendromenės narius (kas kaip tik vyksta Palistinoje). Kasdienis „džihad“ yra malda, geras pavyzdys, savo paties blogu polinkiu nukariavimas, pykčio sutramdymas – ir toks religijos gynimas kartais reikalauja daugiau pastangų nei kariavimas mūšio laike, nes jis turi būti nepaliaujamas, besitęsiantis 24 valandas per parą ir ne su petraukom, o kasdien.

Islamas Lietuvoje

Islamas Lietuvoje turi labai senas šaknis ir gilias tradicijas. Pirmieji musulmonai – tai totorai – unikali etninė grupė, šiuo metu gyvenanti Lietuvos Respublikoje. Baltarusijos Respublikos vakarinėje dalyje ir Lenkijos Respublikos rytiniame pasienyje. Pirmą kartą jie pasirodė XIV – XVI amžiuose ir įsikūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pakviesti Vytauto Didžiojo. Lietuvos totorai – tai išeivų iš Aukso Ordos ir Krymo chanato palikuonys. Ši savita bendromenė, atitrūkus nuo pagrindinių totorių – turkų šaknų ir apsupta svetimų šalių, sugebėjo susitelkti it išsaugoti savo protėvių etninę kultūrą – nacionalinius ypatumus, tautinį ir religinį indentitetą. Dėl įvairių priežasčių per trumpą laiką praradę savo kalbą, Lietuvos totoriai dėl stipraus prisiri6imo prie savo protėvių religijos – islamo per 600 metų išsaugojo savo nacionalinę savimonę. Lietuvos ir Lenkijos valdovai buvo tolerantiški totorių visuomenės ir jų religijos atžvilgiu, totoriai statė jų žemėse mečetes ir netrukdomi išpažindavo savo religiją. Lietuvos tautinis atgimimas ir nepriklausomybės atgavimas XX amžiaus pabaigoje sudarė sąlygas totrių bendromenėms atsigręžti į savo tautos etninę kultūrą – į savo ištakas, tautos gyvybės šaltinius bei religiją. 1988 metais įkurta Lietuvos totorių kultū ros draugija, atsikūrė totorių bendruomenių visuomeninė veikla. 1997 metais buvo iš kilmingai pažymėtas totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžipojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejus. 1998 metais buvo atkurtas Lietuvos musulmonų – sunitų dvasinis centras muftijatas.

Tačiau totoriai – dar ne visi musulmonai, gyvenantys Lietuvoje. Per pastaruosius dešimt metų į Lietuvą pradėjo plūsti =užsienio svečiai, kurie ilgainiui apsistojo čia gyventi ar mokytis. Nepaisydami to fakto, kad Lietuva – krikščioniškas kraštas, jie stropiai laikėsi savo krašto tradicijų. Kartu su totorių muftijais bei imamais, užsieniečiai studentai atgaivino penktadienines pamaldas, pradėjo organizuoti sekmadienines paskaitas mečetėse bei mažesniųjų miestelių, kuriuose gyvena totoriai, mokyklose. Jų dėka mūsų šalyje pradėjo plisti islamas, ir dabar, ai-hamdu-lilah jau galime pasidžiaugti ir dideliu lietuvių būriu, kurie yra priėmę islamą. Be gausaus skaičiaus esančių totorių bendruomenių, Vilniuje yra įsikūręs Lietuvos musulmonu sunitu dvassinis centras-muftijatas, bei Lietuvos musulmonų jaunimo bendruomenė, kurios centras yra Kauno mečetėje.

Mahometo asmeninis gyvenimas ir palikimas

Mahometas gimė 570 m. Mekoje, kilmingoje pranašo Abraomo palikuonių šeimoje. Būdamas šešerių metų amžiaus jis tapo našlaičiu, tačiau nepalūžo, buvo iš mintingas jaunuolis, kuris ganė avis ir padėjo savo dėdei prekiauti ilgose kelionėse karavanais. Pirmuosius apreiškimus iš Dievo Pranašas Mahometas gavo būdamas 40 m. amžiaus, per Angelą Gabrielių. Toliau ištisus 23 metus Mahometas gaudavo apreiškimų įvairiomis temomis, tokiomis kaip tik vieno Dievo egzistavimas, nuostabios istorijos apie pasaulio sukūrimą, moralės bei etikos klausimai, bei gyvenimas po mirties. Pranašo mokymai bei jo mintys buvo surinktos į kitą knygą ir yra vadinamos hadisais. Mekos elitas stipriai priešinosi Pranašo Mahometo raginimams atsiversti į monoteizmą, ir stengėsi bet kokiais būdais sustabdyti bręstančias socialines reformas. Po 13 metų intensyvių persekiojimų, Pranašas gavo nurodymą iš Dievo persikelti į Mediną, esančią į Šiaurę nuo Mekos.

Medina tuo metu buvo niokojama tarpusavyje bekariaujančių genčių. Mahometui pavyko sutaikyti bekariaujančias gentis, bei įsitvirtinti čia su savo žmonėmis. Arabų visuomenei šis įvykis atrodė tarsi žygdarbis, tai, ko iki šiol dar ne vienam nepavyko padaryti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1518 žodžiai iš 2999 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.