Islamas5
5 (100%) 1 vote

Islamas5

112131

ISLAMAS- tai paklusnumo, santarvės ir nuolankumo Alacho (Dievo) valiai religija. Islamo išpažinėjai vadinami musulmonais- paklūstančiais Dievo valiai.

Kultūros srities užimama teritorija

Ji aprėpia Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos atogražų ir subtropikų dykūmų klimato juostą. Iš čia kilo dvi svarbiausios pasaulinės religijos: krikščionybė ir islamas. Pasaulyje yra apie milijardas musulmonų. Pagal jį išpažįstančių žmonių skaičių islamas yra antroji religija po krikščionybės ir pasaulyje plinta greičiausiai.

Islamo šalys (musulmonų % jose): Afganistanas-99, Egiptas-94, Albanija-65, Alžyras-99,5, Azerbaidžianas-83, Bangladešas-87, Gambija-90, Gvinėja-85, Indonezija-87, Irakas-97, Iranas-99, Jamenas-100, Jordanija-95, Kazachstanas-47, Kirgizija-70, Kuveitas-75, Libija-97, Malis-90, Marokas-99, Mauritanija-99, Nigeris-80, Omanas-86. Pakistanas-97, Saudo Arabija-99, Senegalas-94, Somalis-99, Sudanas-70, Sirija-90, Tunisas-99, Turkija-99, JAE-95, Tadžikistanas-90, Turkmėnistanas-85, Uzbekistanas-88.

Europoje musulmonų yra Albanijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Jugoslavijoje ir Rumunijoje.

Gamtos ypatumai būdingi šiai sričiai

Islamo gamta gana įvairi, tačiau palyginus ją su visais islamo regionais, tarpusavyje ji labai panaši. Visur dauguma vyrauja kalnai, dykumos ir oazės. Dėl napalankių gamtos sąlygų žmonių čia gyvenama retai. Paplitęs tradicinis klajoklinis gyvenimo būdas. Sėsliai ir tankiai gyvenama tik oazėse, kur prateka upė, yra ežeras, arba gruntinio vandens. Čia plėtojama žembdirbystė. Oazės yra pirmųjų civilizacijų lopšys. Jose kūrėsi pirmieji Afrikos ir Azijos miestai, formavosi miestų kultūra.

Bachreino kunigaikštystės gamtos ypatumai:

Didesnioji salyno dalis- bevaisė pusdykumė. Smėlyje auga vien saksaūlai ir pavieniai žolės kuokštai. Tiktai Sitros saloje ir didžiųjų miestų apylinkėse, oazėse, daug sodų. Jų žalumoje skendi gyvenamieji kvartalai. Bachreino gyvetojai verčiasi daržininkyste ir sodininkyste. Gėlas vanduo salose imamas iš artezinių šulinių. Kai kuriose salos vietose vanduo trykšta versmėmis iš Persijos įlankos dugno.

Arabijos pusiasalio gamtos ypatumai:

Arabijos pusiasalis- milžiniška dykuma. Tik puikios drėkinimo sistemos dėka kai kurios jos dalys tapdavo oazėmis.

Mesaspotamijos gamtos ypatumai:

Šita didelė lyguma šiaurėje yra virtusi kalvota plynaukšte ir vadinama Džezyra. Čia subtropikai. Į pietryčius lyguma pamažu žemėja, jos klimatas darosi vis sausesnis ir pagaliau pietuose pereina į tropinę dykumą. Tigro ir Eufrato upės ilgai teka beveik lygiagrečiai, o pietuose susilieja į bendrą šat al Arabo vagą, kuri, įtekėdama į Persijos įlanką, sudaro greitai platėjančią didžiulę deltą.

Iš lėktuvo Mesopotamija atrodo kaip pilkšvai ruda lyguma su retais žaliais lopais, juodais keliais ir šviesiais takais, tarsi žmonių, tarsi kupranugarių išmintais. Retos gyvenvietės su plačiastogiais namukais atrodo lyg prisiplojusios prie nykios lygumos arba iki pačių stogų užpustytos smėlio.

Krantai blausiai geltonos upės, darančios staigius posūkius ir vingius, apugę rusva augalija.

Islamo istorija

Kai kurias musulmonų tikėjimo momentais, liečiančiais Dievą ir istoriją, islamas turi bendrumų su žydų ir krikščionių religijomis. Tačiau svarbiausias įvykis musulmonų istorijoje ivyko septintojo mūsų eros amžiaus pradžioje, kai vienam gyventojui, vardu Mahometas, žodžiu apsireiškė Dievas. Mahometas išgarsėjo kaip tikrasis Dievo pasiuntinys, arba pranašas.

MAHOMETO JAUNYSTĖ

Mahometas gimė apie 507 metus Mekoje, dabartinėje Siaudo Arabijoje.Vaikas anksti neteko tėvų ir buvoauklėjamas vieno kilniaširdžio dėdės. Jaunuolis svajojo tapti kupranugarių varovu, pirkliu ir šeimos tėvu. Bendruomenė jį labai gerbė ir laikė patikimu žmogumi.Tačiau Mahometo gyvenimas nebuvo labai laimingas. Jaunuolui nepatiko, kad jo tėvynainiai nesilaiko įstatymų ir garbina daugybę dievų. Anksčiau Arabijoje buvo populiarus Abraomo tikėjimas vieną Dievą, bet vėliau jo atsisakyta.

DIEVO APREIŠKIMAI MAHOMETUI

Mahometas mėgdavo pasitraukti į kalnus, kur galėjo, ramiai melstis ir mąstyti. Kai sulaukė maždaug 40 metų, Hiros kalno oloje, netoli Mekos, jam pirmą kartą apsireiškė Dievas. Dievas kalbėjosi su juo per angelą Gabrielių. Tie apreiškimai kartojosi visą tolasnį Mahometo gyvenimą.

PERSIKĖLIMAS

Po pirmojo apreiškimo Mahometas ėmė skelbti Mekoje, kad “nėra jokios kitos dievybės, tik Alachas”. Tai buvo vienas pagrindinių Mahometo mokymo teiginių. Žmonės greitai susidomėjo jo kalbomis. Vietos politiniai veikėjai išsigando Mahometo populiarumo, galios ir pradėjo jį persekioti. Pagaliau 622 m. Mahometas su visa savo pasekėjų bendruomene buvo priverstas persikelti į miestą, kuris dabar žinomas kaip Medina- pranašo miestas. Pasakojama, kad per visą kelionę jį lydėjęs Alachas. Mahometas ir jo draugas Abu Bakras, išgirdę, kad artinasi kareiviai, pasislėpė oloje. Abu Bakras labai išsigandęs, tačiau Mahometas nuraminęs jį, sakydamas, kad jiems nieko neatsitiks. Vienas kareivis jau buvo besirengiąs įeiti į olą ir apžiūrėti ją, bet staiga sustojo ir pareiškė, kad nėra jokios prasmės to daryti, nes olos anga buvo aptraukta milžinišku voratinkliu. Kaipgi Mahometas ir jo draugas būtų įėjęs į
olą nenuplėšdami voratinklio? Kelionė į Mediną vadinama hidžra, arba persikėlimu.Musulmonams tai be galo svarbus įvykis. Nuo tos datos prasideda ir jų kalendorius. Taigi pagal islamo kalendorių yra tik XV amžius. Medinoje Mahometo pasekėjai įgijo didelę galią 629 metais musulmonai užkariavo Meką. Ir pagaliau Mahometas buvo pripažintas Dievo pranašu. Žmonės gerbėjį ne tik kaip garsų religijos vadovą, bet ir kaip valstybės vyrą.

MAHOMETO MIRTIS

Mahometas mirė 632 m., tačiau žmonės niekaip nenorėjo patikėti, kad jo iš tiesų nebėra gyvo. Tada Abu Bakras pareiškė jiems: “Tie, kurie dievinate Mahometą, turite pagaliau suprasti, kad Mahometas mirė. O tie, kurie dievinate Alachą, žinokite, Alachas gyvas ir niekada nemirs”. Tai rodo musulmonų požiūrį į Mahometą. Jo nereikia dievinti. Bet kaip Alacho minčių skelbėjas jis nusipelnė pačios didžiausios pagarbos. Štai kodėl tardami Mahometo vardą musulmonai prideda: “Ramybė jam”.

ISLAMO SUNITAI IR ŠIITAI

Apie 90% pasaulyje gyvenančių musulmonų yra sunitai. Sunitas reiškia Mahometo nurodytas kelias. Islamo šiitai yra daug mažesnė srovė negu sunitai. Daugiausia šiitų gyvena Irane, bet jų yra ir daugelyje kitų musulmoniškų šalių- šiaurės Irake, Libane ir Bahreine. Pagrindinis skirtumas tarp sunitų ir šiitų tradicijų yra tas, kad pastsrieji nepripažįsta pirmųjų trijų kalifų ir kalba tik apie ketvirtąjį, Alį, kaip tikrą ir pirmąjį Mahometo įpėdinį. Irane šiitų vadovai vadinami ajatolomis. Žodis ajatola reiškia Alacho ženklą.

TAI SRIČIAI BŪDINGI PAPROČIAI, ELGESIO NORMOS, DRABUŽIAI

MUSULMONŲ DRABUŽIAI

Tiek musulmonų vyrai, tiek moterys rengiasi labai kukliai ir nesistengia savo kūno atkreipti priešingos lyties žmonių dėmesį. Moterys paprastai vaikšto užsidengusois galvą, rankas ir kojas. O kai kuriose vietose dar tebegalioja paprotys išėjusiai iš namų moteriai prisdengti veidą. Nors islamo šventuosiuose raštuose apie tai nėra aiškiai ir griežtai kalbama. Musulmonai labai vengia šeimos sukrėtimų dėl sutuoktinių neištikimybės. Paprastai nepageidaujama, kad vyrai ir moterys laisvai bendrautų.

MUSLMONŲ DIETA

Islamas reikalauja, kad visa mėsa būtų halal (leistina), vadinasi, ji turi būti pagaminta spcialiu būdu. Skerdžiantis gyvulį turi nuolat kartoti Alacho vardą ir būtinai leisti išvarvėti kraujui, nes manoma, kad kraujas yra nešvarus. Musulmonai nevalgo kiaulienos, nes mano, kad ji nešvari. Gerti alkoholį taip pat draudžiama, nes pasigėrę žmonės gali pamiršti savo pareigas Alachui, pavyzdžiui, melstis.

SUFIZMAS

Islamo sufitai akcentuoja daugiausia asmeninį žmogaus santykį su Dievu ir mažiau dėmesio skiria islamo įstatymams. Į sufitų kulto ritualą būtinai įeina muzika, giedojimas ir šokiai. Sufitų šokėjai kartais vadinami besisikančiais dervišais. Žodis dervišas reiškia

Keliaujantį elgetą. Pirmieji sufitai buvo šventieji, neturėjo užgyvenę jokio turto.

ŠVENTĖS

Id al Fitras- tai šventė, pažyminti pasninko mėnesio ramadano pabaigą. Žmonės laikosi mečetėse, kalba specialias maldas ir dalyja maistą vargšams. Taip pat valgo šventinį maistą, lanko draugus ir gimines, keičiasi dovanomis ir atvirukais. Per šią šventę musulmonai dėkoja Alachui už pasninko metu suteiktą palaimą ir pagalbą.

Id al Adhas- tai šventė, kurią švenčia namie likę musulmonai tuo metu, kai kiti išvyksta į piligrimų kelionę chadžą. Skirta paminėti įvykiui, apie kurį pasakojama ne tik Korane, bet (šiek tiek kitaip) ir Toroje bei Senajame Testamente.

Dievas įsakė Abraomui paaukoti savo mylimą sūnų Izmaelį. Tuo metu, kai Abraomas jau buvo besirengiąs nužudyti Izmaelį, Dievas pasiuntė jam aviną, kuris buvo paaukotas vietoj Izmaelio. Šventė skiriama Abraomo tikėjimui ir Dievo gailestingumui pažymėti.

DŽIHADAS

Kad nugyventų gerą gyvenimą, žmogus turi kovoti, ir ta vidinė kova vadinama džihadu. Daugeliui musulmonų džihadas reiškia, kad geru savo gyvenimo pavyzdžiu reikia stengtis atversti į islamą kitus. Jie tiki, kad pasaulio problemos bus išspręstos tik tada, kai visame pasaulyje įsiviešpataus islamas.

DARBO IR BUITIES TRADICIJOS

ŠARIATAS

Islamo religiniai įstatymai vadinami šariatu. Šis žodis reiškia švarų, tiesų kelią. Pagrindiniai šariato šaltiniai yra Koranas ir suna. Šariatas- tai viasapusiškas musulmonų vadovas. Jame pateikiami nurodymai ne tik kaip turi elgtis kiekvienas asmeniškai, bet ir kaip reikia vadovauti valstybei.

Labai griežtai musulmonybės besilaikančiose šalyse, tokiose kaip Saudo Arabija ir Iranas, religiniai ir šalies įstatymai mažai kuo skiriasi. Islamas labai aiškiai nurodo, kas yra draudžiama ir kokios bausmės už nusikaltimus. Ir atrodo, kad šios bausmės tiesiog baugina visuomenę. Šariate reikalaujama mirties bausmės už tokį nusikaltimą, kaip žmogžudystė.

Musulmonams, gyvenantiems nemusulmoniškose šalyse, kartais būna be galo sunku, kai reikia laikytis šalies įstatymų bei papročių ir drauge stengtis gyventi pagal Korano diktatą. Pavyzdžiui, dėvėti mokyklinę sportinę uniformą- trumpikes arba triko. Leisti knygas, kuriose nepakankamai pagarbiai atsiliepiama apie Alachą, yra šventvagystė, už ją galima susilaukti bausmės.

ŠVENTASIS RAŠTAS

Šventoji musulmonų knyga yra Koranas. Žmonės tiki, kad Koranas- tai Alacho
žodžiai, kuriuos jis apreiškė Mahometui per paskutiniuosius 22 šio pranašo gyvenimo metus. Taigi Korano autorius yra Alachas, o ne Mahometas. Iš pradžių tie apreiškimai sklido žodžiu, iš lūpų į lūpas, ir tik vėliau buvo užrašyti. O surinkti į vieną tomą jie buvo tik po Mahometo mirties.

Koranas skelbia, kad Alachas yra vienas ir galingas. Taigi musulmonai turėtų tuo tikėti. Be to, Korane smulkiai nurodyta, kaip turėtų žmonės gyventi.

Kadangi laikomasi nuomonės, kad Koranas yra Alacho žodžiai, musulmonai daugiausia jį perskaityti originalo, tai yra arabų kalba, nors tai ir nėra jų gimtoji kalba. Tik šeštadalis pasaulio musulmonų yra arabai.

Po kelias Korano suras, arba skyrius, musulmonai išmoksta mintinai, o kai kas iš jų mėgina įsiminti net ir visą knygą. Kai kurias Korano dalis jie skaito kasdien, bet prieš paliesdami jį pirmiausia nusiprausia. Taip jie rodo savo pagarbą Koranui. Dar vienas raštų rinkinys vadinamas suna. Čia aprašomos Mahometo kalbos ir žygiai. Suna padeda geriau suprasti Koraną, yra tarsi dar vienas vadovas, nurodantis kaip tikėti, melstis ir elgtis.

MUSULMONŲ TIKĖJIMAS

Daugelis musulmonų skirsto savo tikėjimą į šešias kategorijas:

1. Tikėjimą Alachu.

2. Tikėjimą angelais.

3. Tikėjimą šventomis knygomis.

Musulmonai tiki, kad, be Mahometo, buvo ir kitų pranašų. Jie gavo iš Dievo nurodymus raštu, kurie dabar jau nebeegzistuoja tokia forma, kokia buvo gauti. Jie vadina žydus ir krikščionis “knygų žmonėmis”, nes šie garbina Tenachą ir Bibliją.

4. Tikėjimą Tenacho ir Biblijos pranašais, tokiais kaip Adomas, Ibrahimas (Abraomas), Musa (Mozė), Dovudas (Dovydas) ir Isas (Jėzus). Musulmonai gerbia Isą kaip labai svarbų pranašą, tačiau jie nelaiko jo Dievo sūnumi. Mahometas buvo vėliausias pranašas.

5. Tikėjimą Paskutiniuoju teismu ir pomirtiniu gyvenimu. Paskutiniojo teismo dieną kiekvieno žmogaus gyvenimas ir darbai bus įvertinti. Tie, kurie per gyvenimą atliko labai daug gerų darbų, eidami siauru takeliu peržengs pragaro ugnį ir saugiai pasieks rojų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1945 žodžiai iš 3846 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.