Islamas9
5 (100%) 1 vote

Islamas9

Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Muhamedo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam“ , „būti apsaugotam“ ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti“, „išlaisvinti“, „taikinti“, „tapti taika“, „pasiduoti“ ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai“, o jo išpažinėjai vadinami musulmonais, pagal žodį muslimun (sing. muslim), reiškiantį „tas, kuris atsidavė“ arba „tikintysis“. Atmetantys „Dieviškąjį skelbimą“ vadinami kafirs, mushriks (tai yra tais, kurie įvairius dievus sieja su Dievybe) arba pagonimis. Tapti musulmonu istoriškai reiškė tapti Muhamedo ir jo tikybos pasekėju ir matomai pradžioje neturėjo to moralinio ir teologinio krūvio, kuris taikomas jam šiandien. Pasak Šafitų (vienos iš keturių Muhamediškųjų teologijos mokyklų) aiškinimą Islamas, kaip Dievo įstatymo principas yra „nuolankumo arba paklusnumo parodymas ir matomas Dievo įstatymo atitikimas, taip pat įsipareigojimas elgtis ir kalbėti taip, kaip elgėsi ir kalbėjo Pranašas“ – jeigu šis išorinis religingumo parodymas yra sujungtas su „tvirtu vidiniu širdies tikėjimu“, tai jis vadinamas Imanu. Iš čia kyla muhamediškoji teologinė taisyklė: „Islamas yra liežuvyje, o Imanas yra širdyje“. Pasak Hanafitų (kitos iš keturių mokyklų), negalima daryti jokio skirtumų tarp minėtų sąvokų, nes Imanas iš esmės telpa Islame.

Kartais islamas dalinamas į dvi dalis: „tikėjimą“arba imaną ir „praktinę religiją“ arba din. Tikėjimas (imanas) apima tikėjimą vienatiniu Dievu, visagaliu, visur esančiu, gailestingiausiu, viso gėrio kūrėju ir į jo pranašą Mahometą: „Nėra kito Dievo tik Dievas(Allachas) ir Mahometas yra Dievo pranašas“. Jam priklauso taip pat tikėjimas Koranu, angelais, džinais ir velniais, sielos nemirtingumu, prisikėlimą iš numirusiųjų, paskutinįjį teismą ir absoliučią Dievo valdžią gėriui ir blogiui. Praktinė religija (Din) susideda iš penkių prievolių: tikėjimo formulės deklamavimo, meldimosi su apsiplovimu, pasninkavimo, išmaldos dalinimo ir piligrimystės į Meką.

Besimeldžiantis musulmonas

7 islamo tiesos

1. Allahas – vienintelis tikras dievas

Niekas neatsirado be autoriaus ir kūrėjo. Visata, žemė, gyvybė neatsirado pačios savaime – pirmoji viso ko priežastis yra kūrėjas, Alachas arba Dievas. Alachas sukūrė gyvenimą ir mirtį. Jis yra nepriklausomas nuo mirties, amžinojo gyvenimo arba amžinybės. Alachas sukūrė vyrus ir moteris, kad žmonės daugintųsi. Pats jis belytis. Viską ką jis sukūrė jis žino, todėl yra visažinis. Taip pat jis yra viską matantis, viską girdintis, geraširdiškiausias, gailestingiausias, atlaidžiausias ir pan.. Jo atributai arba vardai nėra abstrakcijos, bet yra svarbūs kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmonai sako, kad Alachas turi devyniasdešimt devynis vardus. Dievas Islame suvokiamas kaip Islamo pagrindo davėjas.

2. Pranašai ir šaukliai (skelbėjai)

Tik Alachas gali pasakyti apie žmonijos sukūrimo tikslą ir tai jis daro per išrinktus žmones, vadinamus pranašais ir šaukliais (skelbėjais). Islamas pripažįsta daugelį Biblijos pranašų tame tarpe Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų ir daug kitų. Paskutinis Alacho pranašas buvo Muhamedas Ibn Abd-Alach Ibn Abd-al Muttalib. Gyvenęs prieš keturiolika šimtmečių. Alachas jam vadovavo, davė savo žodžių ir darbų supratimą, todėl jis tapo pavyzdžiu žmonijai.

3. Alacho vadovavimas

Alachas savo valią kaip ir ką daryti išreiškia savo apreiškimuose, kuriuos perduoda Pranašas. Visi pranašai vykdė savo pareigą kaip ir Muhamedas. Jis paliko Alacho žodžius – Koraną ir savo mokymus, kuriuos užrašė jo pasekėjai – Hadisus. Koranas ir hadisai yra pagrindiniai islamo šaltiniai.

4. Angelai

Dar vienas Alacho kūrinys, išsisklaidę po visatą ir atliekantys jo pavedimus – angelai. Žmonėms duota labai mažai žinių apie angelus. Vienas labiausiai gerbiamų angelų – Gabrielius arba Džibrailas atnešė Alachui kvietimą tapti pranašu. Be daugybės Korane paminėtų angelų kiekvieną žmogų lydi du angelai užrašinėjantys jo darbus.

5. Paskutinė diena

Alachas viską sukūrė su užduota egzistavimo trukme. Visi ir viskas nuo pat sukūrimo juda link sunaikinimo ir mirties. Kiekviena gyva būtybė turi savo paskutinę dieną, kaip ir visas gyvenimas žemėje. Paskutinę pasaulio dieną bus žemės drebėjimai, kalnai bus suskaldyti iki smėlio arba išlėks į erdvę kaip išdraskyta vilna, vandenynų vanduo arba susigers į žemę, arba išvirs ir buvusias vandenynų vietas užpildys žemės arba uolos. Žemė pasidarys lygi be kalnų ir slėnių, be jokios gyvybės. Vienok žmonių būtybės tuo nesibaigs – yra po šio gyvenimo dar vienas gyvenimas.

6. Pomirtinis gyvenimas

Alachas yra teisingas, bet žemėje egzistuoja neteisingumas. Žmogžudžiai žudo, išeikvotojai pasprunka su mūsų pinigais, diktatoriai lobsta iš priespaudos bei neteisybių ir kiti nusikaltėliai išvengia bausmių už savo nusikaltimus. Niekas iš tikrųjų negali pabėgti nuo bausmės – paskutiniojo Alacho teismo dieną visi gaus atlygį už savo nusikaltimus. Gyvenimas žemėje yra bandymų laikas,
o ne tikro atlygio ar bausmės laikas. Po gyvybės žemėje sunaikinimo Alachas palieps visiems žmonėms sugrįžti į gyvenimą su kūnu ir siela. Mirusiųjų prisikėlimą seks Alacho teismas. Joks teismas nėra baigtas jei nėra atlygio už gerus darbus ir bausmės už blogus darbus. Atlygis yra gyvenimas rojuje, o bausmė – gyvenimas pragare. Tai yra amžini gyvenimai, amžinas atlygis ir amžina bausmė.

7. Al Qadr (matas, saikas, likimas, nuosprendis)

Žmonės yra sukurti vyrais arba moterimis, aukštais arba žemais, juodaodžiais, geltonodžiais, baltaodžiais ar raudonodžiais, šauniais arba ne tiek šauniais, su savo tėvais, gimimo vieta ir pan. Visą tai duoda Alachas. Vienok žmogui leista pasirinkti ir mėgautis apribota laisve. Jų veiklos rezultatai priklauso nuo jų supratimo, pastangų ir Alacho teikiamų malonių lygio. Žmonės, neturintys tobulo žinojimo, klysta ir nepasiekia savo tikslų. Prielaida, kad tik Alachas turi tobulą žinojimą, o žmogaus žinios yra netobulos ir šios idėjos praktinis taikymas vadinamas Qadr. Daugelis musulmonų tiki, kad viskas yra sukurta Alacho ir nieko pasaulyje negalima pakeisti, todėl reikia paklusti savo likimui. Pasak Muhamedo viskas yra jau užrašyta mūsų gyvenimo knygose ir to kas jose užrašyta negali niekas išvengti ar pakeisti.Musulmono pareigos

Islamas remiasi penkiomis pagrindinėmis kiekvieno musulmono pareigomis, kurios turi atspindėti jo tikėjimą. Šios pareigos yra: tikėjimo išpažinimas, malda, pasninkas, .išmaldos dalinimas ir hadžas. Tai yra penki musulmono garbinimo veiksmai. Musulmonui garbinimo veiksmai turi dvi puses: (a) mylėk Alachą labiau už visus ir viską, labiau netgi už savo gyvenimą. Tai ženklina pasirengimą visko atsisakyti dėl Alacho meilės. (b) Paklusnumas Alachui ir jo pranašui dėl jų meilės. Jeigu siekiama paklusti Alachui dėl sėkmės pasaulyje arba norint išvengti nelaimių pasaulyje, tai nėra paklusnumas iš meilės, o iš ,,komercinių“ paskatų.

a. Shahadah (šahadas) – liudijimas, tikėjimo išpažinimas

Jeigu žmogus tiki tais septyniais dalykais ir yra pasirengęs atitinkamai gyventi, jis sąmoningai paskelbia savo apsisprendimą viešai arba mažiausiai dviem trim liudininkams. Toks pareiškimas skamba maždaug taip ,,La Ilaha illa-Allah wa Muhammadur-Rasool-Allah“ ir reiškia, kad nėra kito dievo – tik vienas Alachas ir Muhamedas – jo pranašas. Šis tikėjimo išpažinimas yra pirmoji ir pagrindinė kiekvieno musulmono pareiga. Musulmonai tiki, jog ištardamas šiuos žodžius žmogus pripažįsta ryšį su Alachu – kūrėju, rūpintoju ir sutvirtintoju bei pripažįsta idėją, jog Alachas žmogų pasiuntė į pasaulį tam, kad jis tarnautų Jam ir už tą tarnystę atsiskaitytų Paskutiniajame Teisme. Tik ištaręs šiuos žodžius, žmogus tampa musulmonu ir gali atlikti kitas musulmono priedermes – jis yra pasirengęs gyventi pagal Koraną ir Sunnah (sunai – pranašo Muhamedo praktikos, pranašo kelias).

b. Salah (salatas) – privalomos maldos

Paskelbęs, išpažinęs shahadah individas tampa musulmonu ir privalo penkis kartus per dieną praktikuoti privalomas maldas. Maldose kreipiamasi tiesiog į Alachą, be jokio tarpininko. Į maldos apeigas įeina apsiplovimas, kaip pasirengimas maldai, nes kūno švarumas simbolizuoja sielos švarumą. Korane apsiplovimas aprašytas pakankamai nuodugniai: veidą, dilbius, kojas reikia nuplauti vieną kartą, rankas, burną ir šnerves – tris kartus, ausis reikia sušlapinti vandens liekanom. Iš pradžių plaunama dešinė pusė, po to kairė. Plaunant rankas ir kojas pradėti reikia nuo pirštų. Negalint rasti vandens jį galima pakeist smėliu, dulkėmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1392 žodžiai iš 4464 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.