Islamo požiūris į gyvenimą po mirties
5 (100%) 1 vote

Islamo požiūris į gyvenimą po mirties

11

Islamo požiūris į gyvenimą po mirties

Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Žodis “Islamas” reiškia “paklusnumą” arba “nuolankumą” Allaho valiai, kuris yra vienintelis Dievas. Musulmonai – tai ir yra tie pasišventę žmonės. Pagrindinis Islamo tikėjimas: nėra kitų dievų tik Allaha dievas vienas ir Muhamedas yra jo pranašas.

Kaip žydai ir krikščionys, Musulmonai tiki, kad dabartinis gyvenimas yra tik išbandymas, pasiruošiant egzistencijai kitame pasaulyje. Pagrindiniai tikėjimo dalykai yra Teismo Diena, prisikėlimas, Rojus ir Pragaras. Kai miršta Musulmonas, jį arba ją nuprausia koks nors šeimos narys, paskui jį ar ją įvynioja į švarų baltą audeklą ir palaidoja, sukalbėdami paprastą maldą. Stengiamasi tai padaryti tą pačią dieną. Musulmonai laiko tai viena iš paskutinių paslaugų, kurias jie gali padaryti savo artimiesiems, o taip pat gera proga prisiminti savo pačių egzistencijos trumpumą čia, žemėje. Pranašas mokė, kad yra trys dalykai, kurie netgi po mirties gali padėti žmogui: labdara, kurią jis išdalijo, žinios, kurių jis išmokino, ir dorų vaikų maldos už jį.

Prieglaudos namai seniems žmonėms musulmonų pasaulyje yra beveik nežinomi. Rūpinimosi tėvais šiuo sunkiausiu jų gyvenime periodu našta yra laikoma garbe ir palaiminimu.

Islamo pasaulyje, patarnavimas savo tėvams yra antra pareiga po Dievo garbinimo ir tėvai turi teisę to tikėtis. Yra laikoma niekingu poelgiu išreikšti susierzinimą, kai su senais žmonėmis, be jokios jų kaltės, pasidaro sunku elgtis.

Qur’an yra parašyta” “Jūsų Viešpats jums įsakė garbinti tik Jį ir nieko daugiau, tai pat būti gerais savo tėvams. Jei kuris nors iš jų pasens kartu su jumis, nepriekaištaukite ir nebarkite jų, o kalbėkite su jais su priderama pagarba ir gerumu. Elkitės su jais nuolankiai ir sakykite ‘Mano Viešpatie! Pasigailėk jų, nes jie rūpinosi manimi, kai aš buvau mažas.”

Musulmonai tiki, kad dabartinis gyvenimas yra tik išbandymas ir pasiruošimas kitam egzistavimui.

Allaho Vieningumo pagrindas, ir teisingas tikėjimas, susideda iš to, kad sakoma: Aš tikiu į Allahą ir į Jo angelus, ir į jo knygas, ir jo pasiuntinius, ir prisikėlimą po mirties, ir kad likimo gėris ir blogis yra iš Allaho Aukščiausiojo. Aš taip pat tikiu į atsiskaitymą ir svarstykles, rojų ir pragarą ir visa tai tiesa.

Didžiosiose pasaulio religinėse tradicijose esama skirties tarp materialiosios žmogaus dalies – kūno – ir neapčiuopiamos jo sielos. Dažnai kūnas vadinamas atsitiktiniu indu, kuriame dieviškąja valia laikinai patalpinta nemari siela. Siela amžina, o kūnas – laikinas, todėl pasmerktas sudūlėti ir išnykti.

Kūnas turi religinę funkciją .Ši skirtis neabejotinai egzistuoja ir islame. Siela čia suprantama kaip žmogaus esmė: sielą reiškiantis arabų kalbos žodis reiškia ir „pats“. Musulmonai tiki pranašui Muchamedui priskiriama kalba, kurioje jis neva teigęs, kad dar įsčiose esančiam vaisiui Dievo pasiųstas angelas per šnerves įpučia sielą, kurioje iš anksto surašyti gimsiančio žmogaus charakterio bruožai ir jo gyvenimo kelias. Kai kuriose šio pasakojimo versijose netgi teigiama, kad sieloje įspaustas ir lemties ženklas, Dievo skirtas konkrečiam žmogui.

Kad ir kaip būtų, kūnas islame toli gražu nenuvertinamas iki paprasčiausio atsitiktinio nereikšmingo indo ar, dar blogiau, – sielos kalėjimo. Kūnas turi savas funkcijas – ne tik fiziologines, bet ir religines. Pirmiausia tai sietina su tikėjimo ritualais: pavyzdžiui, meldžiantis, vykdant piligrimines apeigas pagrindinė kūno paskirtis – atlikti ritmiškus ir kitokius judesius. Norint palyginti, galima pasitelkti maldos pavyzdį: krikščionybėje maldos esmę sudaro žodžiai arba mintys, kurie nebūtinai garsiai artikuliuojami ir kuriuos nebūtinai lydi kūno judesiai. Kitaip tariant, besimeldžiančiojo ir Dievo santykis yra verbalinis . Tuo tarpu islame ritmiški griežtai reglamentuoti judesiai sudaro pagrindinę ritualinio meldimosi dalį. Krikščionybėje fiziškai neįgalus žmogus melsdamasis gali būti tobulas dievo „pašnekovas“, o islame jis negalėtų atlikti Dievo garbinimo ritualo. Žinoma, neįgaliems ir senyviems žmonėms maldos judesius leidžiama atlikti mintimis, bet tai veikiau išimtis nei taisyklė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 685 žodžiai iš 1368 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.