Islamo studijos
5 (100%) 1 vote

Islamo studijos

Įvadas

Kasdien girdime apie naujus teroristinius išpuolius, apie musulmonų nepasitenkinimą vakarais, apie Vakarų sankcijas arabų šalims. Musulmonų fundamentalizmas ir ekstremizmas jau seniai baugina vakariečius. Pastarieji neatsilieka ir stengiasi kaip įmanydami skaldyt musulmonų bendruomenes. Musulmonai Europoje vis labiau įsitvirtina dėl sparčiai vykstančios globalizacijos. Žinoma tai nesukelia pasitenkinimo Vakarams. Vakarų valstybės stengiasi išsaugoti savo vientisumą ir identitetą, tuo tarpu musulmonai savo ruožtu taip pat stengiasi visiškai nesuvakarietėt ir kas jiems belieka. Konfrontacija didelė, kompromisai sunkiai pasiekiami. Vienas iš tokių žingsnių, kurių ėmėsi Vakarų šalys buvo hijab dėvėjimo apribojimas sukėlęs milžiniškų mastų protesto bangas ir atsakomąsias reakcijas. Savo darbe aš apžvelgsiu šito įstatymo priėmimo prielaidas. Kodėl buvo ryžtasi priimt tokį sprendimą? Taip pat palyginsiu keleto šalių pozicijas šituo klausimu, bei palyginsiu pačių musulmonių požiūrį į hijab skirtinguose regionuose ir šalyse. Žinoma skirtingose šalyse yra skirtingos ir hijab dėvėjimo interpretacijos, todėl labai svarbu į tai atsižvelgti. Opiausia problema kyla Prancūzijai, kadangi ten didžiausia musulmonų populiacija, todėl aš šiai šaliai skirsiu daugiausia dėmesio. Mano darbas galima sakyti bus dvilypis, tai yra, aš ne tik apžvelgsiu įstatymų priėmimą, bet ir kaip į jį sureagavo visuomenė, ir kaip į tai atsiliepė patys mokiniai. Taip pat svarbu yra išsiaiškinti, koks yra hijab dėvėjimo tikslas: ar tuo moterys nori pabrėžti savo nepriklausomybę ir tai, kad jos ne vakarietės, ar tiesiog tai jų religinio įsitikinimo dalis ir hijab joms suteikia orumą bei veiksmų laisvę. Toks ir yra mano darbo tikslas: atsakyt į klausimą, kodėl musulmonėms toks svarbus hijab ir kodėl jis turėtų būti arba nebūti uždraustas? Ir kokį teisinį pagrindą turėjo šalių vyriausybės uždraudžiant hijab ar tai buvo daroma tik tautos vientisumui išsaugoti, kas panašu į rasizmo motyvus.

Atsakyti į visus šiuos klausimus sudėtinga, nes kaip minėjau islamas skirtinguose regionuose skirtingai interpretuojamas, tačiau bendros religinės dogmos nesikeičia. Daugiausia naudojausi internete esančiais straipsniais taip pat naujienomis iš viso pasaulio. Stengiausi skaityt straipsnius parašytus „abiejų pusių“, kad išlaikyt bešališkumą. Žinoma daugiau straipsnių ir nuomonių buvo kritikuojančių tokį Vakarų šalių nutarimą, tačiau jis buvo priimtas ne be pagrindo, ką aš ir pagrįsiu savo darbe.

Sekuliarizmas Prancūzijoje

2004 vasario 10d. Prancūzijos parlamento nariai didžiąja dauguma nubalsavo už uždraudimą nešioti musulmonėms galvos apdangalus (skraistes, dar vadinamas hijab) bei nešioti kitus akivaizdžius religinius simbolius šalies mokyklose. Įstatymo projektas buvo priimtas 494 balsais už ir 36 prieš. Po to jis dar turėjo būti patvirtintas senate . Taip pat turėtų būti uždrausti ir kiti religiniai simboliai tokie kaip žydų aukštųjų dvasininkų kepurės, dideli krikščionių kryžiai dar vadinami krucifiksais ir siikų turbanai.

Šitas įstatymas liečia tik viešąsias mokyklas, privačiuose mokyklose toks įstatymas negalios, tačiau jose taip pat yra nepageidaujami religiniai simboliai.

Dauguma prancūzų parlamento narių priėmė tokį nutarimą siekdami apsaugoti šalies mokyklas nuo religijos (sekuliarizmas), uždraudžiant religinius simbolius.

Aukšti musulmonų pareigūnai iškart pabrėžė, kad musulmonės moterys gali ir nesilaikyti priimto nutarimo, jeigu jis įsigalės tuose rajonuose kur jos gyvena . Tačiau iškart į tai reaguodami Prancūzijos parlamento nariai konstatavo, kad tai būtų netolerantiška ir pakenktų musulmonių integracijai į visuomenę.

Taip pat akivaizdu, kad tokio įstatymo priėmimas gerokai sumažintų prezidento Žako Širako įgytą palankumą, kurio jis nusipelnė, kai nepritarė karui Irake.

Kitos arabų šalys taip pat nepritarė šiam nutarimui, kaip pavyzdžiui Saudo Arabija, kurios dvasininkai teigė, kad tokio įstatymo priėmimas būtų žmogaus teisių pažeidimas ir tai galėtų būti pretekstas jų gynimui.

Taip pat ir Indijos vyriausybė pareiškė savo nepritarimą ir tai, kad toks įstatymas turėtų būti taikytas labai lanksčiai. Ir tai suprantama, kadangi Indija – siikų namai, o siikų pasekėjai turi savo ilgus plaukus būt susisukę į turbaną.

Žinoma tai sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių organizacija perspėjo Prancūzijos vyriausybę dėl uždraudimo, kaip tą padarė ir JAV patariamoji grupė bei komisija tarptautinės religinės laisvės.

Pačioje šalyje jau vasario 14d. prasidėjo protesto akcijos, dauguma protestuojančių buvo moterys nešiojančios skraistes. Dauguma protestuotojų teigė, kad toks įstatymas neleis musulmonėms lankyt mokyklos. Protesto akcijas lydėjo tokie šūkiai, kaip „Skraistė – mano balsas,“ „Sekuliarizmas: gėda“ ir „Mokykla yra mano teisė. Skraistė yra mano pasirinkimas. Prancūzija yra mano prieglobstis.“

Sekantis žingsnis įstatymo projekto patvirtinimas senatuose. 2004m. kovo 3d. jis buvo patvirtintas Paryžiuje 276 už ir 20 prieš. Šitas įstatymas turės įsigalioti nuo naujų mokslo metų, šalyje, kurioje yra per 7
milijonus musulmonų, daugiausiai iš visų Europos šalių.

Islamo žmonių teisių komisija yra ypač kritiškai nusiteikusi ir visad cituoja Prancūzijos prezidento Žano Širako žodžius: „…something aggressive..“ , kuriais jis apibudino musulmonių apdangalus. Jie pažymi, kad lygiai taip pat Adolfas Hitleris apibudino žydus besibaigiant Antram Pasauliniui karui. Taip pat komisija išdėstė savo argumentus, kurie yra gana svarūs. Pirmiausia, toks uždraudimas gali sustabdyti tolesnį išsilavinimą ir tuo pačiu darbo gavimą. Be to diskriminacija ir taip jau buvo didelė iki šio nutarimo, nes užfiksuota per 400 įvykių, kai buvo pažeistos musulmonių teisės. Daugumai iš jų buvo neleista gaut identifikacinių dokumentų, pasų, vairavimo pažymėjimų, darbo licenzijų vien dėl jų aprangos. Taip pat musulmonėms atsisakoma suteikt medicininę pagalbą dėl nešiojamų skraisčių. Paryžiuje musulmonė negali ištekėti, jei per ceremoniją nori nešioti galvos apdangalą. O ateityje nebus galima atsisakyti medicininės apžiūros, kurią atlieka vyrai medikai. Iš viso to komisija suformavo tokius sunkumus su kuriais tenka susidurt musulmonėms:

– apribota dokumentacija,

– apribota medicininė priežiūra arba ji atliekama per prievartą,

– apribotos vestuvių ceremonijos,

– apribojimai mokyklose.

Mano manymu šios komisijos išvados ir teiginiai paviršutiniški ir kraštutiniai, tačiau negalima nesutikt, kad islamofobija Prancūzijoje yra gana didelė. Taip pat ji auga ir kitose šalyse tokiose kaip Vokietija. Nors šituo klausimus kiekviena šalis turi savo nuomonę ir skirtingai vertina įvykius Prancūzijoje.

Kitų šalių požiūris į Prancūzijos sekuliarizmą

Masinės informavimo priemonės šitam klausimui skyrė ypač daug dėmesio, kaip ir visa Europa. Tuo metu visame internete atsirado daugybė straipsnių, smerkiančių Prancūzijos vyriausybės vykdomą politiką, daugybė nuomonių tačiau jos visos turi kažką bendrą. Visiems aišku, kad buvo pažeistos musulmonių teisės, tačiau yra ir oponentų nuomonė, kurie įrodinėja, kad hijab musulmonėms nėra privalomas ir netgi jų manymu, tai yra moterų priespaudos ženklas.

Viena aišku ar jis privalomas ar ne turi nuspręsti pačios musulmonės, čia kiekvienos tikinčiosios asmeninis reikalas, kaip ir mes turim teisę rinktis tikėti ar ne, eiti į bažnyčią ar ne.

Mane sudomino vienas BBC puslapių, kuriame pasisakė interneto lankytojai ir dauguma jų buvo 14-18 metų, mokyklinio amžiaus paaugliai iš viso pasaulio: JAV, Kanados, Australijos ir Europos šalių, tokių kaip D.Britanija, Austrija. Beveik visi smerkė tokį priimtą nutarimą. Jakobas 14 metų iš Londono teigia, kad tai užslėpta diskriminacija: “uždrausti etniniai mažumai daryti tai, kuo jie stipriai tiki”. Kiti taip pat tvirtai įsitikinę, kad religija turi būti aukščiau įstatymo. Dar vienas moksleivis iš D.Britanijos rašo, kad religija tai ne ta sritis, kurią turėtų kontroliuot vyriausybė. Dauguma moksleivių nesupranta priimto įstatymo esmės ir būtinumo uždraust religinius simbolius ir traktuoja tai kaip nusižengimą jų draugų teisėms, kurie nešioja išsiskiriančius religinius simbolius. Žinoma jiems sunkiai suprantama kas yra sekuliarizmas arba fundamentalizmas, politiniai ar asmeniniai įsitikinimai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1297 žodžiai iš 4251 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.