ISLANDIJA
Islandija
Islandija – tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji yra Atlanto vandenyno šiaurėje. Plotas 103 tūks. km2, 300 tūkst.gyventojų. Islandijos sala apie 1,5 karto didesnė už Lietuvą. Nuo Europos žemyno nutolusi apie 1000 km., nuo Amerikos – apie 1800 km. Sostinė – Reikjavikas. Parlamentinė respublika. Islandija – tai unikalios gamtos, atšiauraus klimato ir retai gyvenamas kraštas. Turi daugiausia pasaulyje ugnikalnių (30 veikiančių – didžiausias Fukla) ir geizerių – karštųjų versmių. Jomis apšildomi dauguma miestų ir šiltnamių. Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
Islandija
Vėleva Herbas
Plotas, km2, 10300
Gyventojų skaičius, 2725500
Gyventojų skaičius, žm./km, 2,6
Sostinė, (gyv. skaičius), Reikjavikas, (104276)
Piniginis vienetas, Islandijos krona
Kalba Islandų
Gamta
Kranto linijos ilgis ~6000 km. P. krantas lėkštas, akumuliacinis; rytinis, šiaurinis ir vakarinis – fiordiniai. Didžiausi įlankos: Fachsafloujo, Breidafiordūro (vakaruose), Hunafloujo (šiaurėje).
RELJAFAS. Didelę įtaką paviršiui turėjo vulkanų veikla. Jis sudarytas iš terciaro ir kvartiaro bulkaninių uolienų (bazaltų, bazaltinių tufų). Didžiąją salos dalį užima plynaukštė (iki 400-800 m. aukščio); joje yra kalnagūbrių (iki 1000-1500 m.). ~200 vulkanų; iš jų Hvanadalshnukuras (aukščiausias kalnas 2119 m.), Hekla, Aksija. Paliai vulkanus daug karštūjų versmių – geizerių.Didysis geizeris yra salos pietvakariuose. ~ 1/8 pavišiaus dengia ledynai. Didžiausi ledynai: Vatnajokudis (8400 km2) Hofsjokudis (995 km2)
Žemumos (~7 % paviršiaus ploto) tęsiasi siaura juosta išilgai pakrantės.
KLIMATAS subarktinis jūrinis. Didelę įtaką turi P. ir V. Krantams šiltoji Š. Atlanto srovė, Š. ir R. Krantams – šaltoji Grenlandijos srovė. Sausio vid. t-ra šiaurėje -5oC, pietuose ~0oC, liepos – šiaurėje 9oC, pietuose 12oC. Gausu kritulių, ypač pietuose (>2000mm); šiaurėje <500 mm. per metus. Dažnos audros (vyrauja stiptūs vakarų vėjai), rūkai.
VISAUS VANDENYS. Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Patvinsta pavasarį ir vasarą. Didžiausia upė Tioursau (237 km). Hidroenergijos ištekliai 2,5 mln. kW. Ežerai užima ~3 %teritorijos. Jie daugiausia tektoninės, vulkaninės ir ledyninės kilmės. Didžiausias ežeras – Tingvadlavantas (83 km2).
DIRVOŽEMIAI, AUGALIJA IR GYBŪNIJA. Pakrančių žemumose ir plynaukštėse vyrauja delingi vulkaniniai durpiniai velėniniai dirvo-emiai. Kalnuotose rajonuose dirvožemiai yra kalnų arktiniai: ledynų pakraščiuose jie dažnai būna supelkėją. Augalija skurdi. 2/3 paviršiaus ploto užima tundra. 6 % teritorijos miškatundrė (neaukšti beržynai). Vakaruose ir pietvakariuose yra durpinių pelkių ir drėgnų varpinių pievų. Yra š. lapių, š.elnių, pelinių graužikų, pakrančių vandenyse – vėplių ir ruonių, ~450 rūšių žuvų (silkių, menkių). Pakrantėse daug paukščių (gagų, narūnėlių, žuvėdrų). ~50 km. Į š. r. Nuo Reikjaviko yra Tingvedlyro nac. Parkas (3000 ha).
ŪKIS
Vidutiniškai išsivyščiusi kapit. šalis. Nac. paėmos 1 gyventojui per metus 5461 dol. (7974). Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba ir žuvų apdirbimas. Žvejynai tenka 25-30 % visuminio nac. produkto (1970). Pagal sugautų žuvų kiekį 1 gyventojui (~4,5 t 1976) užima pirmą vietą pasaulyje. 1976 sužvejota 975000 t žuvų. Svarb. produkcija (tūkst. T, 1970): šaldytos žuvys (227), suūdytos silkės ir džiovintos žuvys (137), žuvų taukai (13), žuvų milatai (67). Medžiojami banginiai. Didžiausi žuvų apdorojimo cnetrai: Reikjavikas, Siglufiordūras, Akureiris, Vestmanaejaras. Laivų statyba ir remontas (Reikjavike, Akureiryje), mėsos ir pieno perdirbimo, tekstilės, odos ir
avalynės, medžio apdirbimo, chemijos (azoto trašų gamyba) pramonė. Cemento gamykla Akranese (120000 t, 1972), aliuminio gamyba prie Reikjaviko (80000 t, 1974). 7973 pagaminta 2292 mln. kWh elektros energijos (~95 % duoda HE) karštas geizetių vanduo vaudojamas komunalineme ir šiltnamių ūkyje.
Žemes ūkis smulkieprekis. Žemės ūkiui tinkamos žemės sudaro 23 % teritorijos. Dirbamos žemės ~1000 ha. Auginamos pašarinės žolės, bulvės, šiltanmiuose – pomidorai, agurkai. Pievos ir ganyklos užima ~2,3 mln. ha. Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Gyvuliai auginami mėsai, pienui ir vinoms. Gyvulių skaičius (tūkst. 1975) galvijų 68, arklių 44, avių 864. 1973 primelžta 129 mln. l pieno, pagaminta 15000 t avienos, 2000 t jautienos ir veršienos, 1409 t avių vilnos. Automobilių kelių ilgis 11200 km (1972). 1973 vuco 61400 automobilių. Geležinkėlių nėra. 1976 pr. Buvo 956 laivai (167000 brt talpos), iš jų 898 žvejybos laivai. Tarpt. Aerouostas – Keblavikas. 78,7 % eksporto vertės (1975) sudarė žuvys ir žuvų produktai, 17 % pramonės gminiai (daugiausia aliuminis), 2,9 % – žemės ūkio produkti. Svarb. ek.. partneriai : JAV, D.Britanija, Danija. 1973 aplankė 74000 turistų. Piniginis vienetas Islandijos krona.
VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ
SANTVARKA. Respublika. Tvarkosi pagal 1944 konstituciją. Aktyviąją ir pasyviąją rinkimo teisę turi piliečiai sulaukę 20 metų. Valstybės valdovas yra prezidentas, renkamas gyventojų 4 metems. Įstatymus leid-ia parlamentas – Altingas (60 narių gyventojų renkamų 4 metams; 1/3 Aukštuoius rūmus). Vykd. Valdžiąturi prezidentas ir vyriausybė, atsakinga prezidentui ir parlamentui.Vietos vald-ios organai yra vietos skiriami apygardų valdininkai ir gyventojų renkamos munivipalinės tarybos.teismų sistemą sudaro Aukšč. Teismas (aukščiausiojo apiliacinė instancija), miestų ir žemieji teismai. Svarbiausios politinės partijos ir visuomenės organizatcijos: Nepriklausomybės partija (įk. 1929, gina stambiūjų prekybininkų ir pramoninkų interesus), Pažangioji partija (įk. 1916. gina fermerių ir miestiečių interesus), Liaudies s-ga (įk. 1968; jai prilauso kairiejo socialdemokratai ir socialistai), Islandijo s-d. Partija (įk. 1916), Islandijos profs-gų susivienijimas (įk. 1916).
SVEIKATOS APSAUGA. 1970 metais buvo 68 ligoninės (jose gydymas nemokamas) su 2923 lovomis (68 gyv. teko 1 lova). 1971 dirbo 321 gydytojas (654 gyv. teko 1 gydytojas), 106 dantų gydytojai, 87 farmacinikai ir ~850 žm. Med. Pesonalo. Dažmas gastritas ir virškinimo trakto piktybiniai navikai. 1975 gimstamumas 1000 gyv. 20,6, mirtingumas 6,9, kūdikių mirtingumas 11,1, natūralus prieaugis 13,8; 1971-75 vidutinė gyvenimo trukmė; moterų 77,5 m., vyrų 71,6 m.
ŠVIETIMAS IR MOKSLO ĮSTAIGOS. Pirmosios mokylos (vienuolynų) atsirado XI – XII a. Pasaulietinės pr. m-lod pradėta sreigti XIX a. I pusė. 1907, 1926, 1936 priimti privslomojo mokslo įstatymai.1946 įvestas privalomas nemokamas mokslas nuo 7 iki 15 m. M-kloms vadovauja švietimo m-ja. Priešmokyklinių yststaigų yra tik didesniuose miestuose. Kadangi Islandijoje =mon4s gyvena daug kur toli vienas nuo kito toli, buvo paplitusios kilnojamosios mokyklos, dabar jos keičiamos internatinėmis. Pradinė mokykla – septynmetė. Išlaikiusieji egzaminus priėmami į vudurinę mokyklą.Vudirinė mokykla trijų tipų: 2 metų kaimuose, 3 metų didesnėse gyvenvietėse, 4 metų realinė miestuose. Baigus trimetę vidurinę mokyklą arba tris realinės mokyklos klases, galima stoti į kalbų ar matematokos profilio 4 metų gimnazijąarba specialę vidurinę mokyklą. Baugusieji gimnaziją priimami į universitetą. 1974 pradinėse mokyklose mokėsi ~27000, visurinėse mokyklose >18000, gimnazijose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose 25000 mokinių. Reikjavike yra universitetas (įk. 1911); 1974 jame buvo ~2700 studentų. Mokslo įstaigoms vadovauja Nacionalinė tyrimų taryba. Svarbiausia mokslo įstaiga – Tyrimų in-to un-tp (įk. 1937) us žuvininkystės, žemdirbystės, prma. Tyrimų ir kontolės moksl. Centrais. Reikjavike yra Nacionaline biblioteka (įk. 1923; 300000 t.), miesto biblioteka (įk. 1923, 225000 t.), Nacionalinis muziejus (įk. 1863), Gamtos istorijos muziejus (įk. 1889).
SPAUDA, RADIJAS, TELEVIZIJA
Knygos pradėta spausdinti 1530. 1773 išėjo pirmas žurnalas, XIX a.vid. – laikraštis.1974 išleista 609 knygosėjo ~100 period. Leidinių (bendras dienraščių tiržas 95 000 egz.). Svarb. laikraštis: „Morgunblöiö“ (nuo 1913), Pažangiosios partijos organas „Timinn“ (nuo 1917). Radijas veikia nuo 1930, televizija – nuo 1966.
GYVENTOJAI
99 % gyventojų yra islandai. Be jų dar gyvena danų, vokiečių, norbegų. Tikinčiūjų dauguma – literonai. Gyventojų vid. tankumas 2 žm./km2. Miestų gyvantojų >70 %.
Didžiausi miestai matyti iš lenteles. 36,4 % dirbančiūjų
dirba pramonęje, ir statyboje, 13 %
Islandijo didž. miestai
(1973)
Reikjavikas 8400
Koupavogūnas 11600
Akureiris 11400
Habnarfiordūras 10900
Keblavikas 5900
Vestmanaejaras 4900
Žemės ūkyje, 5,8 % žvejyboje (1970
ISTORIJA
Į Islandiją pirmieji įsikėlė norvegai bei keltai IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi.
300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o vėliau pateko Norvegų bei Danų įtakon. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.
1918 metais Islandija įgyjo suverenitetą ir tik 1944 metais – pilną nepriklausomybę.
GEIZERIAI
Geizeriai susidaro ten, kur negiliai Žemėjė yra neatvėsusių magmos židinių. Įkaitęs vanduo kanalu kyla aukštyn, užverda. Dėl susikaupusių garų padidėja spaudimas. Susidariusi įtampa atpalaiduojama, kai išmetamas vandens fontanas. Geizerių yra Islandijoje, Naujojojė Zelandijoje, Amerikoje, Japonijoje, Rusijos Tolimuose Rytuose.
LEDYNAI
Islandijos klimat` veikia šiltosios Šiaurės Atlanto sroves atšaka, todėl salos pakrantėje vyrauja švelnus jūtinis klimatas.Žiemos čia šiltesnes nei Lietuvoje. Tačiau toliau nuoo krantų – šalta. Ten dayg ledynų kurie dažnau užima didelius plotus. Daugelis ledynų, visai ne taip, kaip žemyninės Europos kalnuose, plyti nedideliame aukštyje. Did-iausias – 8400 km2
yra Vatna ledynas. Kai kur jo storis siekia net 1 kilometrą.Tokių didelių ledynų daugiau Europoje nėra. Vatna ledynas leidžiasi iki pat jūros, todle šiose pakrantėse gausu ledkalnių. Plaukian laivu atrodo kaip pri Antarktidos.
Turistė Ina Kaminskaitė pasakoja apie kelionę po Islandiją tranzuojant.
Islandija šalis labai savotiška 😉 Pagrindinė ‘magistralė’ einanti aplink visą salą (apie 1400km) yra po vieną eismo juostą abiem kryptim, o tiltai skirti tik vienai mašinai – kas pirmas, tas ir laimi. ‘Magistralė’ vietomis yra tik žvyrkelis: kai kur pietuose (važiuojant nuo Skaftafel), nemažai rytuose (už Hofn ir kalnuose) ir šiaures rytuose kur kelias eina per kalnus. Žvyrkelių nebėra nuo šiaurės ‘sostinės’ Akureyri iki Reykjaviko ir nuo jo iki Hvolsvollur. Ant kelių pastoviai maišosi baraškos, o kartais ir pabėgę arkliai. Tranzuojasi ten visai gerai, svarbu, kad mašinų būtų 😉 Tačiau poroje vietų buvo ne kas: prie Hvolsvollur ir už Hofn. Pirmuoju atveju pūtė labai bjaurus vėjas nuo ledynų, nors saulė ir švietė, bet buvo labai šalta ir tame kaime visi važinėjo savo reikalais. Teko ten ir nakvoti, kai pasiėmė kažkokie fermeriai su mėšlinu Volvu. Antruoju atveju stipriai lijo ir dar pūtė toks pat vėjas, teko eiti, kad nesušaltume ir labai nekaip atrodė pravažiuojančios mašinos su laimingais išsiviepusiais snukiais mosikuojančiais mums rankutėmis.
Kadangi jau ir taip palapinė nebuvo labai sausa, nusprendėm tą naktį eiti ir bandyti ištranzuoti iš lietaus. Ta naktis baisiausia ir buvo. Lietus Islandijoje yra labai smulkiais lašeliais, kiek panasus į rūką, bet derinyje su vėju (8-13, kartais iki 15 m/s) gaunasi itin šlykštu. Priėjome tada kalną į kurį aukštyn ėjo kelias apie 1 km. Įkalnė 16% (ne promilių!), žvyras, rūkas užpakaly, rūkas prieky, rūkas apačioj, matomumas 10m, žemės seniai nematyti, o mes vis lipam. Išgirdę mašiną ar pamatę šviesas iš priekio ar iš galo, stojam,
traukiamės, jungiam mirksiuką jau ne tiek dėl stabdymo, kiek dėl to, kad mus matytų ir nenumuštų nuo kalno. Tai ir buvo vienintelis momentas, kai naudojom mirksiuką, nes liepos mėnesį Islandijoje visiskai nesutemsta ir užtenka turėti geltonas striukes, kad tave matytų. Laimei, įpusėjus kalną, sustojo Opel Frontera ir ‘kapitonas’ (rimtas dėdė su cigaru) nuvežė pas save į vasarnamį, kur radom dar dvi jaunas šeimas su krūva vaikučių ir buvom pamaitinti kava ir sumuštiniais 😉 paskui nuvežė vėl netoli pagrindinio kelio, kur neblogos vietos statyti palapinę.