Išmokimas
5 (100%) 1 vote

Išmokimas

IŠMOKIMAS

Žmogus turi stebėtiną sugebėjimą prisitaikyti. Tokį mūsų lankstumą lemia sugebėjimas išmokti naujų elgesio būdų, kad galėtume įveikti nuolat kintančias aplinkybes. Išmokimas – tai nuolatinis elgesio (arba žinių) kitimas, susijęs su patirtimi. Tai, kas buvo išmokta, galima pakeisti nauju išmokimu – šia prielaida grindžiama psichoterapija, psichologinis konsultavimas, reabilitacija.

Jau Aristotelį domino, kaip mes įgyjame ir naudojamės patirtimi. Jis manė, kad mūsų protas sieja vienas po kito vykstančius įvykius. Pvz.: jei vieną kartą suvalgę duonos numalšinome alkį, tai tikimės, kad ir kitą kartą valgydami duoną, mes alkį numalšinsime. Paprastesnieji gyvūnai išmoksta tų reakcijų, kurios jiems yra gyvybiškai būtinos. Sudėtingesni gyvūnai gali išmokti sudėtingesnių asociacijų, ypač, kai padariniai yra malonūs. Pvz.: akvariume gyvenantys jūros liūtai plekšnoja ir riaumoja, taip prašinėdami iš žmonių maisto. Žmogbeždžionės jau gali išmokti stebėdamos viena kitą. Žmogus gali išmokti visais būdais, o tai, jog mes galime bendrauti kalba, leidžia mums mokytis dalykų, kurių patys nesame patyrę.

Išmokimo teorijos

Klasikinis sąlygojimas

Sąlygojimas yra išmokimo forma, kai gyva būtybė išmoksta tarpusavyje susieti įvykius, tarp kurių nėra jokio būtino ryšio. Toliau aptariamais sąlygojimo atvejais gyva būtybė išmoksta susieti aplinkos įvykius ir/arba savo elgesį su savo būsena/patirtimi, t.y. „sužino“ apie aplinkos įvykių ir/arba savo elgesio padarinius sau. Toks „žinojimas“ verčia atitinkamai keisti elgesį (t.y. elgesys yra sąlygojamas). Klasikinio sąlygojimo atveju gyva būtybė išmoksta susieti aplinkos įvykius su savo būsena/patirtimi. Klasikinio sąlygojimo teoriją sukūrė žymus rusų fiziologas Pavlovas. Jis pastebėjo, kad kurį laiką maitinant šunį, seilės, kurios turėtų išsiskirti tik tuomet, kai šuo gauna maisto, ima išsiskirti kaip atsakas į kitus dirgiklius: maisto vaizdą, dubenėlį, šeriančio žmogaus žingsnius. Pavlovas seilių išsiskyrimą maistui patekus į burną pavadino nesąlygine reakcija (NR), nes ši reakcija nepriklauso nuo ankstesnės šuns patirties (t.y. yra nevalinga). Kadangi maistas visada sukelią šį atsaką, Pavlovas tai pavadino nesąlyginiu stimulu (NS) – stimulas, į kurį reaguojama besąlygiškai. Išgirdus garsą seilės išsiskiria todėl, kad šuo išmoko susieti garsą su maistu. Todėl šis išmoktas atsakas vadinamas sąlygine reakcija (SR), o buvęs neutralus stimulas, kuris dabar sukelia seilių išsiskyrimą – sąlyginiu stimulu (SS).

Toliau analizuodamas šią išmokimo schemą Pavlovas nustatė penkis pagrindinius sąlygojimo procesus: pirminį išmokimą, blėsimą, savaiminį atsinaujinimą, apibendrinimą ir atskyrimą.

• Pirminis išmokimas. Kad susidarytų ryšys laiko tarpas tarp nesąlyginio ir neutralaus stimulo turi būti nedidelis (apie 0,5 sek.). Kai neutralus stimulas pradeda veikti po nesąlyginio stimulo, reakcija nepasireiškia. Tai rodo, kad išmokimas yra svarbus biologiniam prisitaikymui – jau įvykusiems įvykiams rengtis nereikia, todėl išmokimas neįvyksta. Tačiau kai pirma pasirodo neutralus stimulas, įspėjantis apie svarbų įvykį, jis tampa sąlyginiu stimulu.

• Apibendrinimas. Pavlovas pastebėjo, kad išmokęs reaguoti į vieną stimulą, šuo pradeda taip pat reaguoti ir į panašius stimulus, nors jie niekada nebuvo gretinami su nesąlyginiu stimulu. Pvz.: šuo buvo mokytas reaguoti seilių išskyrimu į skambutį, bet seilės ima išsiskirti girdint švilpuko garsą. Toks polinkis atsakyti į panašius stimulus vadinamas apibendrinimu. Dėl apibendrinimo stimulai, panašūs į savaime nemalonius ar malonius dalykus, gali sukelti pasibjaurėjimą arba malonumą. Pvz.: žmones turinčių vaikiškų veido bruožų, mes suvokiam esant mielus, patiklius, nuolaidžius.

• Atskyrimas. Pavlovo šunys išmoko ne tik reaguoti į garso toną, bet ir nereaguoti į kitokius garso tonus. Sugebėjimas skirti sąlyginį stimulą nuo į jį panašaus, tačiau nereikšmingo stimulo, yra atskyrimas. Stimulus, kurie mažai skiriasi, kartais lydi skirtingi padariniai, todėl sugebėjimas juos atskirti padeda gyvūnui išlikti.

• Blėsimas ir savaiminis atsinaujinimas. Pavlovas pastebėjo, kad kartojant garso signalą, tačiau po jo neduodant maisto, seilių šunims išsiskirdavo vis mažiau. Silpnėjanti sąlyginė reakcija, kai nėra nesąlyginio stimulo, vadinamas blėsimu. Tačiau Pavlovas taip pat pastebėjo, kad jei vėl pakartodavo garso signalą praėjus dviem – trim ramiom valandom, seilės vėl išsiskirdavo. Pavlovas tai pavadino savaiminiu atsinaujinimu, t.y. po ramybės tarpsnio susilpnėjusi sąlyginė reakcija laikinai gali sustiprėti.

Kad sukurtume (sąlygotume) ryšį tarp neutralaus stimulo ir NR, reikia daug kartų pateikti SS su NS. Stipriausia SR sukuriama, kai SS yra pateikiamas tuoj prieš NS pateikimą, o toliau abu stimulai tęsiasi kartu. Tačiau jeigu BS yra labai stiprus, sąlygotas ryšys gali atsirasti po vienintelio karto. Stimulo-reakcijos ryšio susiformavimo logika remiasi priežastingumu, t.y. gyva būtybė bando prognozuoti, kas jai atsitiks.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 806 žodžiai iš 2485 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.