ĮVADAS
Išorinė aplinka, kartu su organizacijos resursais, lemia visas jos veiklos galimybes bei kelia grėsmes. Netgi jei organizacija yra proaktyvi, tai yra linkusi pati ryškiai veikti išorinės aplinkos pobūdį, ją formuoti, tai negali būti daroma atsietai nuo jau esamų aplinkybių. Pasak Ešbio teoremos, norint, kad firma išsilaikytų nuolatos besikeičiančioje aplinkoje, jos priimamų sprendimų sudėtingumas ir dinamika turi būti adekvatūs išorinės aplinkos sudėtingumui ir dinamikai. Vadinasi, organizacija tiri būti pakankamai, tačiau ir sikingai dinamiška, novatoriška, nes per didelis novatoriškumas gali sukelti kitokių problemų, ypač jei aplinka tam dar nepasirengusi.
Visos Lietuvos organizacijos, tiek biznio, tiek ir nesiekiančios pelno, išgyvena esminių permainų laikotarpį. Radikaliai kinta jų aplinka, ,,Žaidimų joje taisyklės“, susiduriama su iki tol nepažystamais reiškiniais. Prognozuoti šių kitimų lėtėjimą ar paprastėjimą būtų gana neatsargu. Nesuvokus giluminių šių pasikeitimo priežasčių ir galimo poveikio, praktiškai sunku kalbėti apie bent kiek labiau pagrįstos strategijos, išskyrus antreprenerinę ir tai tik iš dalies, sukūrimo galimybes.
Ieškodamas informacijos šiai temai pastebėjai pagrindinai dominuojančius išorės veiksnius tai yra:
1) Ekonominiai veiksniai
2) Politiniai veiksniai
3) Technologiniai veiksniai
4) Socialiniai veiksniai
Šiame darbe ir aprašiau kaip, kas ir kuriuos metus keitėsi. Visi veiksniai yra atskirai išdėstyti ir palyginti su konkrečiais metais.
EKONOMINIAI VEIKSNIAI
Lietuvai įgyvendinant siekį tapti Europos Sąjungos nare, ženkliai didėja aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikis. Įvairaus lygmens problemoms spręsti statybos, architektūros, kraštotvarkos srityse šalies organizacijose reikalingi ne tik aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai, bet ir šių sričių mokslininkai. Šalies statybos pramonė yra dar nepajėgi užsakyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, todėl praktiškai ši veikla institute vykdoma biudžeto lėšomis. Humanitarinių mokslų srities architektūros ir urbanistikos paveldo ir istorijos tyrimai artimiausiais metais gali būti tęsiami ir plėtojami taip pat tik biudžeto lėšomis. Be to, šalies ūkio subjektų ryšiai su veikiančiomis mokslinių tyrimų įstaigomis bendru atveju yra silpni, neišnaudojamos mokslinio potencialo galimybės.
Instituto veiklą stabdo ir silpnina jo mokslinį potencialą pastaraisiais metais vis mažėjantis biudžetinis finansavimas, kuris tepadengia tik apie 40% būtinų išlaidų. Mažėjant biudžetiniam finansavimui, mažinamas mokslo darbuotojų skaičius, mokamas minimalus atlyginimas, darbuotojai sutinka išeiti nemokamų atostogų. Nėra lėšų mokslinių tyrimų įrangai įsigyti.(2004m.)
Šalies apdirbamosios pramonės struktūroje didžiausia dalis (2002 m. – 23 % pagal BVP) tenka maisto produktų ir gėrimų gamybai. Tačiau didėjantis neigiamas užsienio prekybos balansas (2002 m. maisto produktų eksporto apimtys sumažėjo 1,8 %) rodo atskirų maisto gamintojų nesugebėjimą konkuruoti su importuojama produkcija dėl naudojamų žemų arba vidutiniškai žemų technologijų, neorientuotų į mokslo tyrimų pasiekimus. Norint stiprinti maisto įmonių konkurencingumą ES rinkoje būtina gerinti produkcijos kokybę, naudoti pažangias technologijas, formuoti palankų lietuviškų maisto produktų įvaizdį. šių tikslų galima pasiekti tik plėtojant maisto mokslo ir gamybos ryšius, didinant investicijas į naujų technologijų, orientuotų į sudėtingesnių maisto produktų, maisto priedų kūrimą bei diegimą.
Pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas Lietuva yra tarp paskutinių net tarp šalių kandidačių į ES. šios išlaidos nuo BVP sudaro apie 0,5 %. šiandieninė maisto pramonės įmonių ekonominė padėtis taip pat neužtikrina pakankamo finansavimo, tarptautinio lygio mokslinio tyrimo darbams atlikti.
Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu etnokultūriniu bei gamtosauginiu
požiūriu. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas prioritetine Lietuvos ūkio šaka ir yra viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Žemės ūkyje ir maisto pramonėje sukuriama žymi Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis, kuri palaipsniui mažėja. 1998 m. veikusiomis kainomis žemės ūkyje ir maisto pramonėje buvo sukurta 14,4 proc., 1999 m. – 13,3 proc., 2000 m. – 12,8 proc., 2001 m. – 12,5 proc., 2002 m. – 10,5 proc. bendrosios pridėtinės vertės.
Lietuvos ekonomikoje per pastaruosius metus toliau augo ekonomikos atvirumo laipsnis, pakito ūkio struktūra, įsigalėjo privatus sektorius, padidėjo konkurencija. Sumažintas fiskalinis deficitas leido sustiprinti makroekonominį stabilumą ir sudarė ūkio augimo prielaidas. Šalyje išlaikytas žemas infliacijos lygis. Pastarųjų metų biudžetų išlaidų dinamika tiesiogiai priklausė nuo šalies ekonominės būklės pasikeitimų. Siekdama mažinti išlaidas ir darbo užmokesčio augimo tempus subalansuoti su darbo našumo tempais, Vyriausybės iniciatyva imta riboti darbo užmokesčio valstybiniame sektoriuje (premijos, priedai) didinimas Šalyje yra aukštas nedarbo lygis. Iki šiol didėjęs nedarbo lygio augimo tempas pastaraisiais metais stabilizavosi. Ekonominiai sunkumai nemaža dalimi
sąlygoja įvairias socialines problemas: pastebima priklausomybės nuo alkoholio, tabako, narkotikų augimo tendencija. Ekonominėmis problemomis dažnai motyvuojamas žemas gimstamumo lygis, nemažas savižudybių skaičius. Socialiniai veiksniai: Lietuvos gyventojų skaičius po truputį mažėja, populiacija sensta. Tam įtakos turi gyventojų migracija bei neigiamas natūralusis gyventojų prieaugis, kuris dėl mažo gimstamumo yra neigiamas jau aštuonerius metus ir 2001 m. buvo –2,6/1000 gyventojų. Pagrindinės gyventojų mirčių, priežastys – širdies, kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, traumos ir nelaimingi atsitikimai. Savižudybių skaičiumi Lietuva Europoje viena iš pirmųjų. Aukštas nedarbo lygis, maži sveikatos apsaugo sistemos darbuotojų atlyginimai, socialinės apsaugos ir darbo rinkos reforma tiesiogiai įtakoja sveikatos rodiklius. Dėl nepalankių demografinių tendencijų, medicinos technologijų vystymosi (dėl ko brangsta medicinos paslaugų kainos) bei augančių žmonių poreikių, išlaidos sveikatai turi tendenciją didėti.
POLITINIAI VEIKSNIAI
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES), būtina pakelti šalies mokslinę kompetenciją, kad Lietuvos specialistai sugebėtų vykdyti mokslinius tyrimus pasauliniame lygyje ir įsisavinti sparčiai besivystančias technologijas. Institutui svarbu išnaudoti ES programų ir fondų teikiamas galimybes vykdyti tarptautinius mokslo tyrimus, kelti darbuotojų kvalifikaciją, atnaujinti mokslinių tyrimų įrangą. Reikia dalyvauti 6-oje bendroje ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje, COST ir NATO programose, kitose programose.