Ispanija
5 (100%) 1 vote

Ispanija

ISPANIJA

ŠALIES PAVADINIMAS: STANDARTINĖ ILGA FORMA: Ispanijos karalystė;

STANDARTINĖ TRUMPA FORMA: Spain;

VIETINĖ TRUMPA FORMA: Espana.

PLOTAS 504 750 km2

GYVENTOJAI 40mln.(78 žm./km2)

VALDYMO FORMA Konstitucinė karalystė

SANTVARKA Karalyste

KALBA Ispanų

TIKYBA Katalikų

PINIGINIS VIENETAS Euras(anksciau-pesetas)

SOSTINĖ Madridas (4,0 mln. gyv.)

KITI MIESTAI Barselona, Valensija, Sevilija, Saragosa

ES NARE NUO 1986

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 5%

Pramonė 39%

Aptarnavimo sfera 56%

Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių.

Ispanija – viena kalnuočiausių valstybių Europoje (pirmoje vietoje yra Šveicarija).

Madridas yra vienintelė Europos sostinė įkurta ne prie upės.

99% gyventojų yra katalikai.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, gyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių.

Ispanų požiūris į užsieniečius imigrantus yra vienas tolerantiškiausių Europoje.

Nacionalinė Ispanijos šventė yra spalio 12 – oji. Tą dieną 1492 metais Christopheris Columbas atrado Ameriką.

Kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės – būdingas Ispanijos kraštovaizdis.

Ispanija – vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sunaudojama 3 mln. tonų vynuogių

300 mln. Planetos gyventojų kalba ispaniškai, o pačioje Ispanijoje – tik 13 %

Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – La Tamatina, pomidorų karas.

Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride. Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena – tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.

Italijos gamtos stebuklas – Altamyros urvas. Šis urvas tęsiasi daugiau kaip 280 m ir yra sudarytas iš daugybės salių. Archeologai čia rado akmeninių instrumentų, elnio ragų, kaulų liekanose matyti figūriniai atvaizdai. Altamyros urvo tapyba laikoma viena svarbiausių neolito meno paminklų. Čia pavaizduotas priešistorinis bizonas buvo sukurtas tarp 21 000 ir 13 000 metų pr. Kr.

Andalūzija – didžiausia ir romantiškiausia Ispanijos provincija. Tai skambančių gitarų, grakščių flamenko šokėjų, juodas mantilijas dėvinčių sinjorų su raudonais gvazdikais plaukuose miestas Sevilija, kur įsimylėjėliai po langais traukia serenadas.

Flamenkas – improvizacija, solinis šokis. Daugelis, kurie stebėjo flamenką, mano, kad tai ne tik muzika, šokis, bet ir ištisa gyvenimo filosofija.

Ispanai – paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis. Mat dieną labai karšta. Dėl šios priežasties jie ir kitaip maitinasi. Didžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare, nes vėlai, tiksliau anksti rytą, eina miegoti.

Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos, troškintos) ir lašinių. Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus, alyvuogės, aštrūs prieskoniai iš pomidorų bei česnakų.

Ispanija davė pasauliui nemažai žymių menininkų – tai Miguelis de Servantesas, Salvadoras Dali, Pablas Picassos.

Ispanija – antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke.Ispanija – antra pagal kalnuotumą Europos valstybė po Šveicarijos. Didžiumą žemyninės Ispanijos teritorijos sudaro Centrinis Mesetos plokščiakalnis; jį kerta ir juosia kalnų virtinės, kurių žymiausia – šiaurėje stūksantys didingi, sniegu padengti Pirėnų kalnai, atskiriantys Pirėnų pusiasalį nuo Prancūzijos ir likusios Europos.

Kadangi tarp ispanų protėvių buvo finikiečių, graikų, kartaginiečių, romėnų, keltų, maurų ir žydų, ispanai tapo viena iš labiausiai įvairialypių Europos tautų. Daugelis šalies sričių turi savitus papročius, tradicijas ir kalbą. Kelios sritys išsaugojo stiprų nepriklausomybės troškimą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Tad oficialiai Ispanijoje yra 17 autonominių sričių, tai: Andalūzija, Aragonas, Astūrija, Balearų salos, Baskija, Ekstremadūra, Galisija, Kanarų salos, Katalonija, Leonas, Madrido apskritis, Mursija, Naujoji Kastilija, Navara, Riocha, Senoji Kastilija, Valensija.

Katalonija – viena iš 17 Ispanijos autonominių sričių Viduržemio jūros pakrantėje, užimanti rytinę ir šiaurinę Pirėnų pusiasalio dalį. Šiaurėje ši sritis ribojasi su
Prancūzija ir Andora, pietuose – su Valensija, o vakaruose su Aragonu. Katalonija driekiasi 580 km palei Viduržemio jūrą, jos plotas dukart mažesnis už Lietuvos – 32 tūkst. km², o gyventojų – 6 mln. Sostinėje Barselonoje ir jos priemiesčiuose gyvena daugiau kaip 2 mln. žmonių.Centrinei Katalonijos daliai būdingas kontinentinis, o pakrantėms – Viduržemio jūros klimatas. Žiemos čia švelnios, retkarčiais palyja, o vasaros saulėtos ir sausos.Šiaurinė Viduržemio jūros pakrantė Katalonijoje yra uolėta, turinti daug jaukių mažyčių įlankėlių, todėl yra vadinama Kosta Brava (Laukiniu Krantu), šalia – Kosta Maresmė, o pietuose – pakrantė, garsėjanti plačiais, auksiniais paplūdimiais, ji vadinama Kosta Dorada (Auksiniu Krantu).Katalonija – tai puiki vieta atostogoms. Nepaprasto grožio gamta, geri viešbučiai, saulėti paplūdimiai pritraukia tūkstančius turistų kiekvienais metais. Kurortas Tossa de Mar (Kosta Brava)

Šis miestelis ne veltui vadinamas Kosta Bravos pakrantės perlu. Jūra, smėlis ir uolos suteikia kraštovaizdžiui nepakartojamą žavesį.

Tossos istorija mena graikų ir romėnų laikus. Ant vienos iš uolų stovi viduramžių pilis, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į miestą ir įlanką. Tossoje gyveno ir kūrė dailininkas Markas Šagalas.

Jo kūrinių ekspoziciją galima pamatyti miestelio muziejuje.

Dabar Tossa de Mar – modernus turizmo centras, mėgstamas poilsiautojų dėl puikių paplūdimių, jaukaus ir romantiško senamiesčio, kuriame gausu barų ir tavernų.

Čia nėra didiesiems kurortams būdingo šurmulio ir erzelynės.

Kurortas Lloret de Mar (Kosta Brava)

Lloret de Mar – didžiausias ir populiariausias Kosta Bravos kurortas, garsėjantis puikiais paplūdimiais ir švelniu klimatu. Apie 1950 metus šį ramų žvejų ir laivų statytojų kaimelį atrado užsienio poilsiautojai, kurie iškart pamėgo šią pakrantę.

Mieste vyksta korida, yra kazino. Jūros pakrantės promenada – puiki vieta pasivaikščiojimams.

Lloret de Mar – labai gyvas, judrus, išlaikęs ispaniško gyvenimo koloritą, kurortas.

Čia galima mėgautis visais atostogų Dabar čia daugybė viešbučių, apartamentų, barų, restoranų, diskotekų. teikiamais malonumais ir linksmintis iki pat ryto.

Gal todėl šis kurortas yra labai populiarus jaunimo tarpe.

Kurortas Salou, Cambrils ir La Pineda (Kosta Dorada)

Salou – nedidelis kurortinis miestukas už 100 km į pietus nuo Barselonos. Tai vienas populiariausių kurortų Kosta Dorados pakrantėje.

1229 m. karaliaus Chaime vadovaujami laivai iš Salou uosto išplaukė Maljorkos link. Šiam pergalingam žygiui ir Maljorkos prijungimui prie Aragonos karalystės atminti Salou miestelyje pastatytas paminklas karaliui, jo vardu pavadinta viena gražiausių Salou palmių alėjų.

Nuolatiniams piratų antpuoliams atremti XVI a. buvo pastatytas gynybinis bokštas, šiandien tapęs parodų ir kultūrinių renginių centru.

Nuo XX a. pradžios prasidėjo pirmieji bandymai urbanizuoti Salou.

Puikus 3 km ilgio smėlio paplūdimys, vaizdingos įlankėlės, palmių alėjos suteikia puikias galimybes pailsėti, o parduotuvės, barai, diskotekos, naktinio gyvenimo šurmulys, įvairios šventės, festivaliai bei pramogos paįvairina paplūdimio ir jūros malonumus.

Čia judru, gyva ir galima linksmintis iki pat ryto.

Į pietus nuo Salou – miestukas Cambrils, buvęs žvejų kaimelis, dabar garsėjantis žuvies ir jūros gėrybių restoranais. Tai ideali vieta visoms vandens sporto rūšims ir vaikams.

Šiauriau – nedidelis, šiek tiek ramesnis La Pinedos kurortas.

Šalia La Pinedos kurorto yra įsikūręs pramogų parkas Port Aventura, populiarumu nusileidžiantis tik Disneyland Park Paryžiuje, ir vandens atrakcionų parkui Aquapolis.

Kurortas Malgrad de Mar ir Santa Susanna (Kosta Brava)

Malgrad de Mar ir Santa Susanna sudaro didelį kurortinį centrą, vadinamą Costa Maresme. Miestas skiriamas į dvi zonas – senamiesčio ir poilsio.

Poilsio zonoje – viešbučiai, kempingai, parduotuvės ir restoranai, išsidėstę palei Viduržemio jūros pakrantę. Gamtos ir architektūros harmonija, erdvūs paplūdimiai, įvairios pramogos užtikrina turiningas atostogas prie jūros.

Geras susiekimas traukiniu su Barselona (iki Barselonos apie 50 km).

Tuometinis Ispanijos vyriausybės vadovas José Maria Aznar prisatė trijų skirtingų nacionalinių dizainų monetų seriją, ant kurių pavaizduota žymūs Ispanijos žmonės bei architektūra.

• 2 € 1€ ir 2€ monetos: ant jų pavaizduotas karaliaus Juan Carlos I de Borbón y Borbón portretas. Raidės ant 2 € monetos: šešis kartus pakartotas fragmentas 2 * * (kas antras apverstas).

• 1 €

• 50 centų

10, 20, ir 50 centų monetos: ant šių monetų pavaizduotas Ispanijos literatūros tėvas Miguel de Cervantes. Šis atvaizdas simbolizuoja „žmogaus ir jo kūrinio universalumą“.

• 20 centų

• 10 centų

• 5 centai 1, 2, ir 5 centų monetos: ant šių monetų pavaizduota Santiago de Compostela katedra, Ispanijos romaniškojo meno perlas ir viena žinomiausių piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Ant jų pavaizduota Obradoiro monumentinis fasadas – puikus ispanų baroko statybos pavyzdys, kurį 1667 m. pradėjo Jose del Toro ir Domingo de Andrade. Šį statinį 18 a. užbaigė Fernando Casas y Novoa.

• 2 centai

• 1 centas




Apžvalga

XVI – XVII a. buvusi galingiausia pasaulio valstybė užleido pirmenybę jūrose Anglijai. Vėliau, nesėkmės bandant atlikti prekybines ir industrines revoliucijas nusviedė šalį pagal ekonominę ir politinę galią už Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Ispanija liko neutralia I ir II pasauliniuose karuose, bet iškentėjo alinantį 1936 – 1939 m. pilietinį karą. XX a. antroje pusėje Ispanija vedė atsigavimo politiką Vakarų tarptautinėje bendrijoje. Į Europos Sąjungą įstojo 1986 m. Tęsiasi sunkumai, turint galvoje organizacijos Baskų Tėvynė ir Laisvė (ETA) terorizmą ir pastangas, mažinant nedarbą.

Šalies pavadinimas: Standartinė ilga forma: Ispanijos karalystė;

Standartinė trumpa forma: Spain;

Vietinė trumpa forma: Espana.

Plotas: Bendras: 504 782 kv. km;

Vandenys: 5240 kv. km;

Sausuma: 499 542 kv. km.

Pastaba: Yra 19 autonominių bendrijų, tame tarpe Balearų salos ir Kanarų salos ir trys nedidelės ispaniškos valdos Maroko pakrantėje – Islas Chafarinas, Penon de Alhucemas ir Penon de Velez de la Gomera.

Palyginimas: Beveik lygus Prancūzijos plotui.

Gyventojai: 40 280 780 (2004 m., birželis, nust.).

Etninės grupės: Viduržemio jūros ir šiaurietiškų tipų mišinys.

Religija: Romos katalikai 94 %, kiti 6 %.

Kalba: Kastilų ispanų 74 %, katalonų 17 %, galisų 7 %, baskų 2 %.

Pastaba: kastilų kalba yra oficiali šalies mastu; kitos kalbos yra oficialios regioninės.

Pinigai: Euras (EUR).

Pastaba: 1999 m. sausio 1 d. Europos Monetarinė Sąjunga įvedė eurą, kaip bendrąją valiutą šalių narių finansinių institucijų naudojimui. 2002 m. sausio 1 d. euras tapo vienintele valiuta kasdieniams atsiskaitymams tarp šalių narių.

Norėdami sužinoti šios dienos kursą, spauskite čia

Nepriklausomybė: Iberijos pusiasalyje iki VIII a. pradžios musulmonų užkariavimo, kuris tesėsi beveik 700 metų, vyravo daugybė nepriklausomų kunigaikštysčių. Nedidelės krikščioniškos tvirtovės iš šiaurės pradėjo atkariavimą beveik nedelsdamos. Kulminacija buvo Granados užėmimas 1492 m. Šiuo įvykiu buvo baigtas kelių karalysčių suvienijimas ir data tradiciškai sutapatinama su šiuolaikinės Ispanijos sulydymu.

Nacionalinė šventė: Spalio 12 d. Kolumbas atrado Ameriką.

UNESCO paveldo sąraše: Kultūros:

Granados Alhambra, Cheneralifė ir Albaičinas (1984);

Altamiros urvas (1985);

Aranchueso (Aranjuez) kultūrinis kraštovaizdis (2001);

Meridos archeologinis ansamblis (1993);

Tarako (Tarraco) archeologinis ansamblis (2000);

Atapuerkos (Atapuerco) archeologinė vietovė (2000);

Burgo katedra (1984);

Vall de Boj Katalonijos romaninės bažnyčios (2000);

Sevilijos katedra, Alkazaras ir Indijos archyvas (1987);

Kordobos istorinis centras (1984);

Istorinis Toledo miestas (1986);

Istorinis Kuensos (Cuenca) sienomis apsuptas miestas (1996);

La Lonja de la Seda de Valencia (1996);

Las Médulas (1997);

Eskorialo vienuolynas ir vietovė, Madridas (1984);

Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai (1985);

Aragono mudechar architektūra (1986);

Salamankos senamiestis (1988);

Avilos senamiestis su jos už sienų esančiomis bažnyčiomis (1985);

Kasere (Caceres) senamiestis (1986);

Segovijos senamiestis ir akvedukas (1985);

Elche Palmeralas (2000);

Gvelio parkas, Gvelio rūmai ir Mila namas (Casa) Barselonoje (1984);

Poble (Poblet) vienuolynas (1991);

Ubedos ir Baesos renesansinių paminklų ansambliai (2003);

Iberijos pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998);

Lugo romėnų sienos (2000);

Maršrutas į Santjagą de Kompostelą (1993);

Santa Maria de Guadalupe karališkasis vienuolynas (1993);

San Cristóbal de La Laguna (1999);

San Millan Yuso ir Suso vienuolynai (1997);

Santiago de Compostela (senamiestis) (1985);

Barselonos Palau de la Musica Catalana ir Hospital de Sant Pau (1997);

Alkala de Henares Universitetas ir istorinė miesto dalis (1998);

Įvairūs:

Ibiza, gamtos įvairovė ir kultūra (1999);

Pirėnai – Perdu kalnas (1997);

Gamtos:

Donana Nacionalinis Parkas (1994);

Garajonay Nacionalinis Parkas (1986).

Krepšinis

Komandos

Alikantės Etosa

Ikurta 1994m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Berni Hernandez

4 įžaidėjas 189 82 29

Ignacio Rodriguez

5 įžaidėjas 186 84 34

Lucio Angulo

7 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 198 83 31

Axel Weigand

8 sunkusis kraštas 202 – 20

Hector Garcia

13 lengvas kraštas 194 85 26

Oriol Junyent

14 vidurio puolėjas 208 112 28

Ignacio De Miguel

15 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 205 110 31

Luis Felipe Gruber

16 lengvas kraštas 202 93 19

Fran Cano

17 atakuojantis gynėjas 189 86 20

Quincy Lewis

24 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 202 98 27

Roberto Morentin

33 sunkusis kraštas 204 – 24

Larry Lewis

40 lengvas kraštas 201 102 35

Badalonos Joventut

Ikurta 1930m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Martin Cattalini

– sunkusis kraštas 202 104 31

Rodolfo Fernandez

5 atakuojantis gynėjas 196 80 19

Carles Marco

6 įžaidėjas 180 77 30

Suleyman Drame

9 lengvas kraštas 202 97 24

Alfons Alzamora

14 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 205 105 25

Francisco Vazquez

19 atakuojantis gynėjas

įžaidėjas 191 90 30

Albert
Roma

21 vidurio puolėjas 209 109 26

Jamie Arnold

23 sunkusis kraštas 202 103 29

Alain Digbeu

24 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 195 90 29

Stephane Dumas

44 įžaidėjas 189 79 26

Josep Maria Guzman

55 įžaidėjas 188 70 20

Panchi Barrera

55 atakuojantis gynėjas 192 – 19

Barselonos Barcelona

Ikurta 1926m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Vlado Ilievski

6 įžaidėjas 190 82 25

Gregor Fucka

7 sunkusis kraštas 215 103 33

Jordi Trias

8 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 207 – 24

Christian Drejer

9 lengvas kraštas 203 83 22

Dejan Bodiroga

10 lengvas kraštas 205 110 31

Juan Carlos Navarro

11 atakuojantis gynėjas 191 79 24

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2220 žodžiai iš 7396 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.