Ispanija – atrakcijos ir pramogos
5 (100%) 1 vote

Ispanija – atrakcijos ir pramogos

ĮVADAS

Ispaniją ( 1 pav.) per pastaruosius keletą metų spėjo aplankyti ne vienas tūkstantis Lietuvos žmonių. Juos traukia kaitri saulė, šilta jūra, įdomūs miestai, draugiški žmonės, daugybė pramogų ir liaudies švenčių, turtingi muziejai, puikūs kurortai ir paplūdimiai. Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – La Tamatina, pomidorų karas.

Ispanai – tinginiai. Tai irgi ne iš piršto išlaužta. Ispanai niekur neskuba. Tai – ne lietuviai, kuriems darbas darbą veją, kurie, nors ir dirbę iki išnaktų, neleidžia sau rytą ilgiau pamiegoti (jei tai nėra poilsio diena). Ispanų devizas – “rytoj irgi išauš diena”. Suprask: tai, ko nepadarei šiandien, padarysi rytoj. Arba poryt… Nepajusti ispanų įpročių tiesiog neįmanoma.

Lietuvos turizmo agentūros skraidina turistus lėktuvais, veža autobusais, jos padeda sutvarkyti kelionės dokumentus, užsakyti viešbučius vykstantiems savo automobiliais. Agentūros sutvarko ir sveikatos draudimą.

Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kol neprasidėjo karščiai, siūlomos kelionės po Ispanijos miestus. Kelionė dažniausiai pradedama nuo Atlanto pakrantės kurorto San Sabastjano. Pabuvoję Tolede ir Madride, turistai vyksta į puikiuosius Andalūzijos miestus – Seviliją, Granadą, Kordobą, pajūrio kurortus. Iš čia – į Barseloną ir Katalonijos kurortus.

Vasarą rengiamos poilsinės kelionės. Populiariausi šie maršrutai: pirmasis – nakvynės ir ekskursijos po Prahą ir Paryžių, savaitės poilsis Ispanijos kurorte Loret de Mare. Aplankoma Monserato vienuolynas, Salvadoro Dali muziejus, botanikos sodas, vandens pramogų parkas Barselonoje. Vakarais – flamenko koncertai, riterių turnyrai.

Kitas maršrutas – 14 dienų kelionė per Prahą, Zalczburgą arba Vieną: pusdienis Monake ir Nicoje; Ispanijoje – savaitės poilsis.

Kai kurių kelionių metu aplankoma ir Portugalija. Kai kurios agentūros keliaujančius į Ispaniją ir Portugaliją trims dienoms nuplukdo į Maroką – parodo Tandžerą, Rabatą ir Kasablanką.

Ispanijoje kiekviename mieste ar kurorte rasite Turismo – turizmo informacijos biurą, kur jums patars, padės užsisakyti viešbučius., pasiūlys laisvalaikio praleidimo formas.

1991m. Ispanija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Madride įsikūrė Lietuvos Respublikos ambasada. Jos adresas : Calle Fortuny 19, 28010 Madrid, Espana. Telefonas (341)3102075. Ispanijos ambasadorius Lietuvai reziduoja Danijoje. Adresas: Upsalagade 26, DK-2100 Copenhagen, Denmrk. Telefonas (452)1424700.

KRAŠTO ISTORIJA.

Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją. Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,- katalonai, galisai, baskai. Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemių ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybe. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX a.- penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936 -1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinių brigadų gretose kovėsi ir lietuvių. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija.

BENDRA ŠALIES APŽVALGA

GAMTA

Panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Ispanija po Šveicarijos aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai – stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000 m. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų – Senoji Kastilija, o į pietus – Naujoji Kastilija. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje – Kantabrijos,
šiaurės rytuose – Iberijos, pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė – Mulasenas (3478 m)- yra aukščiausias Ispanijos taškas.

KLIMATAS

Klimatui įtakos turi „drėgnas“ Atlantas ir „sausa“ Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai, gal kiek mažėliau vasarą, o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui.

GYVENTOJAI

Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena: ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beveik 1 mln.). Apie 80% krašto gyventojų yra ispanai. Be to, gyvena portugalų, taip pat apie 40 000 čigonų, kurių didžiuma įsikūrusi Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Valstybinė kalba – ispanų. Viduramžiu keliautojai ir užkariautojai išplatino ispanų kalbą visame pasaulyje, ir dabar ją vartoja apie 250 mln. žmonių, daugiausia Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Per paskutinį šimtmetį gyventojų skaičius padvigubėjo. Dabar 2/3 jų gyvena miestuose. Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugybė architektūros, kultūros paminklų -bažnyčių, vienuolynų, pilių. Seniausi statiniai išlikę nuo romėnų laikų: amfiteatrai (pavyzdžiui, Madrido, 6000 žiūrovų), tiltai, akvedukai (vienas jų – 118 arkų, 26 m aukščio ir 728 m ilgio – Segovijoje). Pasaulinio garso paminklų liko ir iš arabų valdymo laikų: Didžioji mečetė Kordoboje (VIII a.), Alhambros tvirtovė ir rūmai netoli Granados (XIII-XV a.) ir kt. Iš gausybės romaninės architektūros paminklų minėtina Santjago de Kompostelos katedra (XI-XII a.) Sunku suminėti pasaulyje garsius ispanų menininkus, bet dailininku El Greko, F. Gojos, P. Pikaso, rašytojo M. Servanteso, poeto F. Garsija Lorkos pavardės žinomos visiems. Ispanija – muzikos, šokių ir dainų kraštas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, kastanjetės, fleita, medinė traškynė karaka, būgnai. Ispanų šokiai flamenkas, bolero, habanera paplitę daugelyje šalių. Labai ryškūs Ispanijos tautinės kultūros elementai yra drabužiai, maistas, sodybos.Ispanų kaimo viduryje įrengta aikštė, šalia – turgus ir bažnyčia. Dauguma namų pastatyti iš akmenų ar nedegtų plytų. Daugelyje vietų tokie namai tinkuojami ir baltinami. Ispanų tautinių drabužių savitumas ryškiausias Andalūzijoje. Tenykštės moterys dėvi ilgas sukneles, ryši skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyrų drabužiai – ilgos aptemptos kelnės, balti marškiniai, raudona juosta ir plačiakraštė skrybėlė. Visoje Ispanijoje kaimo moterys dėvi ilgus, plačius, klostuotus sijonus, palaidinukes, skareles, avi medines kurpes ar pintus batelius, vyrai – aptemptas kelnes sulig keliais, ilgas kojines, marškinius ir liemenę. Ant galvos jie dedasi skrybėlę, beretę arba ryši skarelę. Visų drabužių spalvos – juoda, balta, raudona. Vakarais ispanai linkę pasivaikščioti kaimo gatvėmis, užsukti į taverną ir prie puodelio kavos ar stiklelio vyno pasiginčyti, pažiūrėti televizorių. Ispanų uoliausiai švenčiamos Šv. Kalėdos ir Visi Šventieji. Sunku įsivaizduoti tą šalį be koridos – jai įrengta apie 350 amfiteatrų. Niekur kitur Europoje korida nėra tokia populiari. Neprilygstama sporto šaka – profesionalų futbolas. Tuos du reginius ispanai žiūri itin temperamentingai. Ispanijoje privalomas vidurinis mokslas (nuo 1964 m.). Krašte yra daugiau kaip 20 valstybinių ir bažnytinių universitetų. Seniausi Salamankos (1218 m.) ir Valensijos (1245 m.) universitetai. Madridas sostine tapo tik XVI a. Tai krašto geometriniame centre esanti viena „aukščiausių“ (655 m virš jūros lygio) ir viena gražiausių Europos sostinių. Madridas yra pasaulio turizmo ir kultūros centras. Mieste gausybė teatrų, per 100 muziejų, daug architektūros paminklų. Apie 160 km į šiaurę nuo Madrido yra didelis provincijos centras Valjadolidas (liet. „alyvmedžių slėnis“), kuriame gyveno ir žaidė mūsų krepšininkas A. Sabonis.

ŪKIS

Ispanija, buvęs žemės ūkio kraštas, 1960-1975 m. ūkio augimo tempais pasaulyje nusileido tik Japonijai, todėl greitai virto pramonine agrarine šalimi, pagal gamybos mastą užimančia penktą vietą Europoje. Atsirado naujos pramonės šakos: elektrotechnika, elektronika, naftos chemija, aviacija ir kt. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje -šiaurėje ir rytuose: Astūrijoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Valjadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje – geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose – Baskijoje ir Astūrijoje. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtota laivų statyba ir automobilių gamyba.

VIRTUVĖ

Nuo seniausių laikų ispanai valgo vynuoges ir alyvmedžių uogas bei vartoja jų
produktus – vyną ir aliejų. Arabai juos išmokė vartoti maistui prieskonines žoles, apelsinus ir citrinas. Provincijų patiekalai skiriasi. Gyvenantieji pajūryje valgo daug žuvų, krabų, vėžių, moliuskų. Kalniečiai mėgsta troškintą avieną, arba ragu, astūrai – su pupom troškintas dešreles, rytų ispanai – plovą. Viskas valgoma su visokiais aštriais ir aromatingais padažais, kurių yra šimtai receptų. Beje, mums žinomas majonezas yra kilęs iš Maljorkos salos. Pačioje Ispanijoje ir už jos ribų paplitę chereso, malagos ir kiti natūralūs vynai. Be jokios abejonės Andalūzija garsėja fantastiškai skania šalta ir aštria sriuba gazpacho (pomidorai, paprika, česnakas, agurkas, duona), todėl tikrai verta ją paragauti.

Didelę įtaką Pietų Ispanijos valgiaraščiui turėjo arabų maistas. Šiandien čia daug mėsos kepama ant grotelių, į padažus dedama kmynų, šafrano, saldumynai gaminami iš trintų migdolų. Vartojama daug pomidorų ir pipirų. O salotos taisomos su vietiniu chereso actu. Kraštas garsėja kepta ant grotelių žuvimi, ypač sardinėmis ir gruzdintuvėje keptais kalmarais. Tapas arba pinchos – tai nedideli užkandžiai, atsiradę Andalūzijoje XIX a. prie chereso. Iš pradžių baro padavėjai uždengdavo taurę nedidele lėkštute – tapa, kad neįkristų musės. Vėliau ant lėkštutės padėdavo sūrio ar kelias alyvuoges prie vyno. Iš pradžių tapas įeidavo į vyno kainą, dabar už jas reikia mokėti atskirai. Galima rinktis įvairius rinkinius – nuo šaltos mėsos ir sūrių iki įmantrių karštų patiekalų iš jūros gėrybių, mėsos ar daržovių.

VYNAI

Andalūzija – spirituotų vynų kraštas. Ir geriausias čia – jerez (cheresas arba šeris). Beje, eksportuojamas cheresas gerokai skiriasi nuo to, kurį geria čia, Jereze. Tai vynas, kurį sugalvojo maurai. Andalūzijoje vyną pradėjo gaminti labai senai – dar prieš tris tūkstančius metų, kada čia įsikūrė finikiečiai, o po to graikai. Bet chereso gamyba prasidėjo vėliau, maurų valdymo laikais. Būtent maurai pradėjo stiprinti jau subrendusį vyną vyno spiritu. Cheresas yra sausas vynas.

Desertui būtinai užsisakykite malagos vyno. Tikras mėgėjas įvertins nepakartojamą derinį su razinų, karamelės, kakavos, muskato ir banano atspalviais. Pagal įstatymus malagą leidžiama gaminti tik pačioje Malagoje. 1214 m. po du mėnesius trukusios degustacijos Paryžiuje malaga buvo pavadinta “kardinolu tarp vynų”. Tradiciškai malaga pateikiama prie šokoladinio deserto, vaisių ir riešutų.(2 pav.)

PRAMOGŲ APŽVALGA

KORIDA ( 3 pav.)

Ronda – ispaniškosios koridos gimtinė. XVIII a. broliai Romero sugalvojo bulių kautynių taisykles, kurios galioja iki šios dienos. Reginys labai populiarus Andalūzijos gyventojų tarpe, skirtas tik stiprių nervų žiūrovams. Arenos: Plaza de Toros de la Maestranza Sevilijoje, kaip ir Las Ventas Madride, laikoma pagrindine bulių kovų Ispanijoje vieta.Vasarą kas sekmadienį rengiamos bulių kautynės (corrida), į kurias susirenka tūkstančiai šventiškai pasipuošusių ispanų ir užsienio turistų. Korida – tai ir menas, ir sportas, nepaprastas renginys.Koridos žiūrovai sėdi parteryje arba balkone, kur yra prezidento ložė. Priešais ją įrengti vartai, pro kuriuos įeina matadoras ir jo padėjėjai, ir išėjimas buliams. Prieš įeidami į areną, matadorai laukia koridoriuje už barjerų. Arkliai laikomi vadinamoje patio de caballos, o buliai – corrales.

Kasmet, stebint 30 milijonų žiūrovų, nužudoma 25 tūkst. bulių. Koridos žiūrovai – tai aktyvūs reginio dalyviai. Pritarimą ir susižavėjimą publika išreiškia šauksmu “olė”, mosuodama baltomis nosinaitėmis. Gražiausiomis kovos akimirkomis orkestras groja ispanų liaudies šokį pasadoblį. Sėkmingai kovojęs matadoras apdovanojamas nukauto buliaus ausimis, itin puikiai – dar ir uodega. Bet kurioje koridoje trys matadorai, arba toreadorai, kaunasi su šešiais buliais. Korida pradedama paradu, kuriame pasirodo išsipuošę būsimosios kovos dalyviai. Po eisenos į areną išleidžiamas maždaug pusę tonos sveriantis jautis. Kai plačiaragis milžinas krauju pasruvusiomis akimis įsisiautėja aikštėje, į areną išbėga trys toreadorai. Jie mosuoja palei buliaus nosį raudonomis skraistėmis, erzina jį ir stebi jo elgseną, kol vienas toreadorų stoja į kovą. Netrukus į areną ant stora oda apdengtų ir metalo šarvais padabintų žirgų išjoja du pikadorai. Jų uždavinys – įsmeigti į buliaus nugarą ietį. Sužeistas bulius įnirtęs puola žirgą ir raitelį. Bet žirgą gelbsti šarvai, o raitelio kojas dengia apsauginės metalo plokštelės. Jeigu žirgas parverčiamas, išbėgę toreadorai mosuodami skraistėmis nukreipia buliaus dėmesį. Pasirodo banderiljerai. Jie seka paskui bulių ir, nutaikę akimirką, įsmeigia į gyvulio nugarą keletą trumpų iečių – banderilių, kurios linguodamos aitrina žaizdas. Kovos kulminacija laikoma vieno toreadorų – dabar jis tampa matadoru (matar – žudyti) – mirtina kova su buliumi. Matadoras kurį laiką dar paerzinęs bulių mulate – prie trumpos kartelės pritvirtintu raudonu audeklu – galiausiai šį nuduria. Kritusį bulių žirgai išvelka iš arenos, o matadoras, publikai audringai sveikinant apeina garbės ratą.

Bulių kovos – sakralinis ritualas, per kurį vyrai arenoje kovoja su specialiai išaugintais gyvuliais. Kaip
poetas Garcia Lorca, “šioje autentiškoje religinėje dramoje žiūrovas pats netiesiogiai patiria matadoro jaučiamą baimę ir egzaltaciją”. Nors kai kurie ispanai pasisako prieš bulių kovas, nes jos žiaurios, jų populiarumas nė kiek nesumažėjo. Daugelis ispanų siūlymą uždrausti bulių kovas laiko pasikėsinimu į jų būties esmę, nes jiems toreo – tauri kultūros paveldo dalis. Tačiau šiandien bulių kovos dažnai sušvelninamos įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nudildant buliui ragus, kad jie nebūtų aštrūs.

FLAMENKO ( 4 pav.)

Nepakartojamas šokio ir dainos derinys ir ne tik – tai įtaigiai ir meniškai išreikštas gyvenimo džiaugsmas ir liūdesys. Andalūzija garsėja puikiais flamenko šokėjais. Būti Andalūzijoje ir nepasigrožėti flamenko- nedovanotina klaida…. Flamenko šokis sujungia ispanų, čigonų ir maurų šokių elementus. Šokama pritariant gitarai, paryškinant ritmą kastanjetėmis. Ugningas flamenkas – tarsi savotiškas Ispanijos simbolis. Jis šokamas gatvėse ir aikštėse, naktiniuose baruose ir restoranuose.

FIESTOS ( 5 pav.)

Kiekvieną metų dieną Ispanijoje kur nors vyksta fiesta (šventė), kartais ne viena. Šalyje nėra tokio kaimo, miestelio ar miesto, kuris savo šventojo globėjo, Mergelės Marijos, metų laikų kaitos nepagerbtų procesijomis, bulių bėgimu, fejerverkais, improvizuotais mūšiais, senoviniais ritualais ar romeria – masinėmis eitynėmis į kaimo koplyčią. Bet kokia šventė – proga pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir švęsti visą parą.

Pavasario fiestos- žiemos ir pavasario pradžia Valensijoje pažymima didžiule ugnies švente, Las Fallas, kurioje uždegamos didžiulės papjė mašė skulptūros – simboliškai sudeginama tai, kas sena, ir atveriamas kelias tam, kas nauja.

Triukšmingi inscenizuoti mūšiai tarp maurų ir krikščionių armijų Alcoi’o mieste balandžio mėnesį – viena iš daugybės fiestų, skirtų rekonkistos kovoms atminti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2661 žodžiai iš 8802 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.