Ispanija3
5 (100%) 1 vote

Ispanija3

Įvadas

Pasirinkau kelionės oraganizavimą į Ispaniją, nes mane visda žavėjo ši šalis ir todėl kad Ispanija yra labai savitas ir įdomus kraštas.

Ispanija – koridos ir ugningo flamenko šalis – tikras rojus, norintiems pailsėti švariuose pajūrio paplūdimiuose ir pasigrožėti unikaliais gamtos, istorijos, gamtos ir kultūros paminklais.

Į Ispaniją Lietuvos turistus traukia kaitri saulė, šilta jūra, įdomūs miestai, draugiški žmonės, daugybė pramogų ir liaudies švenčių, turtingi muziejai, puikūs kurortai. Šiame darbe apžvelgsiu pagrindines žinias apie Ispaniją, taip pat apgyvendinimą, maitinimą, lankytinas vietas.

1. Trumpa informacija apie Ispaniją

Oficialus pavadinimas Ispanijos karalystė

Plotas 504 750 kv. km

Sostinė ir didžiausias miestas Madridas (2,9 milijono gyventojų)

Aukštis pagal jūros lygį aukščiausia vieta: Mulaseno kalnas

(3478 m), žemiausios vietos – viduržemio jūros lygis pagal pakarantę

Gyventojai

Bendras skaičius (1999) 39 167 744

Tankumas 77,6 žmonės kv. km

Pasiskirstymas (1990) 78,4 gyvena mieste;

21,6 – kaime

Metinis prieaugis (1996) 0,3

Valstybinė kalba Kastilijos ispanų (ir katalonų, galisų bei baskų atitinkamuose rajonuose

Ekonomika

Bendrasis vidaus produktas (1998) 646 milijardai JAV dol. 16 500 JAV dol. vienam gyventojui

Užsienio prekyba (1998) importas – 132,3 milijardai JAV dol.

eksportas –111,1 milijardai JAV dol.

Pagrindiniai prekybos partneriai Europos Sąjunga 70 , JAV 5

Piniginis vienetas peseta

Valiutos kursas (1/99) 143,39 pesetos = 1 JAV dol.

Vaikų mirtingumas (1999) iš 1000 gimusių 6,41 mirė

2. Pagrindinės žinios

2.1. Geografinė padėtis

Ispanija – antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melijos miestai Šiaurės Maroke.

Ispanija – antra pagal kalnuotumąEuropos valstybė po Šveicarijos. Didžiumą žemyninės Ispanijos teritorijos sudaro Centrinis Mesetos plokščiakalnis; jį kerta ir juosia kalnų virtinės, kurių žymiausia – šiaurėje stūksantys didingi, sniegu padengti Pirėnų kalnai, atskiriantys Pirėnų pusiasalį nuo Prancūzijos ir likusios Europos.

Kadangi tarp ispanų protėvių buvo finikiečių, graikų, kartaginiečių, romėnų, keltų, maurų ir žydų, ispanai tapo viena iš labiausiai įvairialypių Europos tautų. Daugelis šalies sričių turi savitus papročius, tradicijas ir kalbą. Kelios sritys išsaugojo stiprų neptiklausomybės troškimą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Tad oficialiai Ispanijoje yra 17 autonominių sričių, tai: Andalūzija, Aragonas, Astūrija, Balearų salos, Baskija, Ekstremadūra, Galisija, Kanarų salos, Katalonija, Leonas, Madrido apskritis, Mursija, Naujoji Kastilija, Navara, Riocha, Senoji Kastilija, Valensija.

2.2. Klimatas ir temperatūra

Ispanija turi tris skirtigas klimato zonas. Šiaurės pajūrio srities klimatas vidutinis: švelnios žiemos ir vėsios vasaros. Dangus ištisus metus debesuotas, ypač Galisijoje. Drėgname Galisijos mieste Kompostelos Santjage užregistruotas didžiausias Ispanijos kritulių kiekis per metus – 1637 milimetrų (triskart didesnis kaip Londone).

Katalonijos ir Valensijos Viduržemio jūros pakrantei, Andalūzija žemumomis ir Balearų saloms būdingas Viduržemio jūros klimatas. Žiemos čia švelnios, retkarčiais palyja, o vasaros saulėtos ir sausos.

Vidurinė Ispanijos dalis patiria didžiausius temperatūros svyravimus su atšiauriomis žiemomis ir ypač karštomis ir sausomis vasaromis. Lietūs užeina pavasarį ir rudenį, tačiau nepakankamai gausūs, kad nuramintų sausringo krašto troškulį. Kartą ar dukart per metus „Saharos lietūs“ (atnešantys Saharos smiltelių) viską rusvai nuspalvina.

Kanarų salos, nuo žiemos bėgančių europiečių dažniausiai lankoma vieta, pasižymi pastoviausiu klimatu. Temperatūra čia visus metus labai nenutolsta nuo 20 C. Labai nedidelis skirtumas tarp nakties ir dienos ar vasarosir žiemos orų..

Geriausias laikas poilsiauti Kosta del Solio. Pakrantėje yra nuo balandžio iki birželio ir rugsėjo, spalio mėnesiais, kai nėra didelių karščių. Vidutinė oro temeperatūra: 23 C balandį, 25 C gegužę, 28 C birželį ir rugsėjį ,27 C spalį. Vidutinė vandens temperatūra: 19 C balandį ir gegužę, 21 C, birželį, rugsėjį ir spalį.

2.3. Sezoniškumas

Ispanijos kalendoriuje gausu festivalių, kultūros renginių, sporto varžybų. Net mažuose miesteliuose būna bent viena tradicinė fiesta, trunkanti savaitę ar ilgiau. Tuo metu darbą keičia paradai, bulių kovos, fejerverkai. Daugelis kaimų ir pakarančių miestų švenčia derliaus šventes su kulinarijos patiekalų mugėmis, kur galima paragauti vietinės produkcijos. Didžiuosiuose miestuose visus metus vyksta muzikos, šokių, teatrų, kino filmų festivaliai. Rengiami populiariausių Ispanijos sporto šakų – futbolo, krepšinio, dviračių sporto, buriavimo, golfo ir teniso – šalies bei tarptautiniai čempionatai. Svarbiausių renginių datas verta pasitikslinti
vietos turizmo centre, nes jos kasmet keičiasi.

Pavasaris. Atėjus pavasariui Ispanijos gyvenimas persikelia į lauką, gatvių kavines užplūsta lankytojai. Ypač gražiai atrodo užmiestis, kai dar neprasidėjus vasaros karščiams žydi gėlės, kanalais teka vanduo pasėliams drėkinti. Velykos – iškilmingų procesijų metas.

Vasara. Rugpjūtis – atostogų mėnuo Ispanijoje. Miestai ištuštėja, gyventojai traukia į pajūrį arba į savo namelius kalnuose, be to plūsteli milijonai užsienio turistų, todėl paplūdimiai ir vasarvietės perpildyti. Ispanijos centre ir pietuose labai karšta, todėl pasilinksminimai dažnai vyksta vakarais, kaitrai atslūgus. Vasaros pabaigoje prasideda gastronominės derliaus nuėmimo ir valgymo šventės, pradedant žuvies švente Šiaurinėje pakrantėje ir baigiant Balearų salų dešrelių valgymu.

Ruduo. Po vasaros karščių rudenį paprastai prasideda lietūs. Pasibaigus turizmo sezonui, daugelis kurortų uždaromi. Tačiau vyksta derliaus šventės ir svarbiausios jų skirtos vynuogėms. Pirmieji spaudimai šventinami, kai kur vynas dalijamas už dyką. Miškų zonose vietos restoranų valgiaraščiuose įrašomi šviežių grybų patiekalai. Spalio viduryje prasideda medžioklės sezonas, trunkantis iki vasario. Ruduo taip pat naujų teatro ir muzikos pradžia didžiuose Ispanijos miestuose.

Žiema. Atskiruose rajonuose žiema nevienoda. Kai kalnų šlaituose iškritęs sniegas sukviečia slidininkus, žemumose skinamos alyvuogės ir apelsinai. Aukštesnėse Ispanijos vietose būna labai šalta. Andalūzijoje, rytinėje pakarantėje ir Balearų salose – šaltos naktys, bet saulėtos dienos. Šilta žiema vilioja turistus į Kanarų salas.

2.4. Istorija

197 m. Pr. Kr. Romėnai padalijo Iberijos pusiasalį į dvi provincijas – Tolimoji Ispanija ir Artimoji Ispanija. Romėnai įvedė vieningą valdymą, tiesė kelius, kūrė miestus. Vietos gyventojai perėmė romėnų religiją, papročius. Taip pradėjo formuotis ispanų tauta. V a. Ispaniją užvaldė vestgotai, kurie perėmė vietos gyventojų kalbą ir religiją.

750 m. Dalį Ispanijos užkariavo arabai ir įkūrė nuo Bagdado kalifato nepriklausomą Kordobos emyratą, kuris 1031 m. Suskilo į daugybę emyratų. Tuomet Ispanija buvo viena turtingiausių Europos valstybių, kurioje klestėjo menas, prekyba bei amatai.

VIII a. prasidėjo rekonkista – išsivadavimo judėjimas – arabų nenukariautoje Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Iki XIII a. vid. buvo atkariautas visas Pirėnų pusiasalis. Išvaduotoje teritorijoje susikūrė kelios nepriklausomos krikščioniškos karalystės.

Ispanijos istorijoje dažnai išskiriami 1492 m., kai valdovų katalikų kariomenė užėmė Granadą ir paskutinis maurų valdovas visiems laikams paliko Alhambros rūmus. Tais pačiais metais trys ispano Kristupo Kolumbo karavelės atrado Amerikos žemyną. Be to, Romos popiežiumi pirmą kartą tapo skandalingas ispanas. Klestėjo ekonomika ir kultūra.

Maždaug XVIII a. Ispanija prarado dalį savo valdžios, o XIX a. Ispanija tapo ekonomiškai atsilikusia šalimi. Į XX a. Ispanija įžengė kaip socialinių, kultūros kontrastų kraštas, laikėsi neutralumo, tačiau pokaryje politika ir ekonomika buvo nestabili, gausėjo streikų, politinių grupuočių, susidūrimų, maištų. Trečiame – ketvirtame dešimtmetyje kilo antimonarchinis judėjimas; susidūrus kairioms ir dešinioms politinėms jėgoms, buvo sugriauta miestų ir kaimų, žuvo ir emigravo daugiau nei milijonas ispanų.

Po 1953 metų sutarties su JAV atgijo pramonė. Nuo 1960 – 1970 m. Sparčiai augo miestai, vystėsi turizmas, keitėsi turizmas, keitėsi struktūra. Po diktatoriaus Franko mirties Ispanija tapo monarchine valstybe – JTO bei Europos Sąjungos nare.

2.5. Gyventojai, kalba, tradicijos

Pažintį su Ispanija Lietuvos turistai dažniausiai pradeda nuo Katalonijos. Atvykę čia dažnokai nustemba, kad Ispanijoje šnekama ne tik ispaniškai. Atgimsta Franko laikais drausta katalonų kalba. Ji vartojama įstaigose, mokyklose, šeimose. Suprantama, visi moka ir valstybinę ispanų kalbą, kuri kilo iš Kastilijos tarmės.

Šalia Portugalijos esančioje Galisijoje vartojama gimininga portugalų kalbai galisų kalba. Šios trys kalbos (ispanų, katalonų, galisų) panašios ir priklauso tai pačiai grupei romanų kalbų, kilusių iš lotynų kalbos. Baskijoje vartojama baskų kalba net nepriskiriama indoeuropiečių kalboms. Manoma, kad baskų protėviai prieš kelis tūkstančius metų atvyko iš Kaukazo. Šiuo metu Baskijoje vietinę baskų kalbą (euskarą) supranta tik 15 – 20 gyventojų. Kraštutiniai baskų nacionalistai remia teroristinę organizaciją ETA, siekiančią Baskijos nepriklausomybės.

Ispanijos gyventojų skaičius artėja prie 40 milijonų. Tai penkti pagal gyventojų skaičių ir antroji pagal plotą Vakarų Europos valstybė. Vidutinis gyventojų tankumas 72 žm./km, pajūrio rajonuose – 128 žm./km. Religija – katalikybė. Didžiausi miestai: Madridas, Barselona, Valensija, Sevilija, Bilbao, Malaga.

Ispaniškai pasaulyje kalba apie 300 milijonų žmonių. Tai viena oficialiųjų JTO ir kitų tarptautinių organizacijų kalbų. Ji – ne tik Ispanijos, bet ir daugumos Pietų bei Centrinės Amerikos bei Brazilijos) valstybinė kalba.

Vargu, ar kurioje nors kitoje Europos šalyje pamatysime tiek liaudies švenčių, fejerijų, festivalių. Bet kuriame
mieste spalvingos šventės vyksta bent po keletą kartų per metus. Vasarą kas sekmadienį rengiamos bulių kautynės (corrida), į kurias susirenka tūkstančiai šventiškai pasipuošusių ispanų ir užsienio turistų.

Korida – tai ir menas, ir sportas, nepaprastas renginys, kurio tradicijos tęsiamos daugelį šimtmečių. Kasmet, stebint 30 milijonams žiūrovų nužudoma 25 tūkst. bulių.

Koridos žiūrovai – tai aktyvūs reginio dalyviai. Pritarimą ir susižavėjimą publika išreiškia šauksmu „olė“, mosuodami baltomis nosinaitėmis. Gražiausiomis kovos akimirkomis orkestras groja ispanų liadies šokį pasadoblį (paso doble). Sėkmingai kovojęs matadoras apdovanojimas nukauto bulio ausimis ir uodega.

Bet kurioje koridoje trys matadorai, arba toreadorai, kaunasi su šešiais buliais.

Korida pradedama paradu, kuriame pasirodo išsipuošę būsimosios kovos dalyviai. Po eisenos į areną išleidžiamas maždaug pusę tonos sveriantis jautis. Kai plačiaragis milžinas krauju pasruvusiomis akimis įsisiautėja aikštėje, į areną išbėga trys toreadorai. Jie mosuoja palei buliaus nosį raudonomis skraistėmis, erzina jį ir stebi jo elgseną, kol vienas toreadorų stoja į kovą.

Netrukus į areną ant stora oda apdengtų ir metalo šarvais išdabintų žirgų išjoja du pikadorai. Jų uždavinys – įsmeigti į buliaus nugarą ietį. Sužeistas bulius įnirtęs puola žirgą ir raitelį. Raitelio kojas dengia apsauginės metalo plokštės. Jeigu žirgas parverčiamas, išbėgę toreadorai mosuodami skraistėmis nukreipia buliaus dėmesį.

Pasirodo banderiljerai. Jie seka paskui bulių ir, nutaikę akimirką, įsmeigia į gyvulio nugarą keletą trumpų iečių – kurios linguodamos aitrina žaizdas.

Kovos kulminacija laikoma vieno toreadorų mirtina kova su buliumi. Matadoras kurį laiką dar paerzinęs bulių mulete – prie trumpos kartelės pritvitintu raudonu audeklu, – galiausiai šį nuduria. Kritusį bulių iš arenos išvelka matadoras, publikai audringai sveikinant apeina garbės ratą.

Dar vienas ispanų kultūros fenomenas yra flamenkas – temperametingas šokis, kuris gimė Andalūzijoje sujungus ispanų, čigonų ir maurų šokių elementus. Šokamas pritariant gitarai, paryškinant ritmą kastanjetėmis. Ugningas flamenkas – tai savotiškas Ispanijos simbolis. Jis šokamas gatvėse ir aikštėse, naktiniuose baruose ir restoranuose.

Ispanijos miestuose ir kurortuose rengiamos tetralizuotos šventės ir procesijos, kuriose „dalyvauja“ didžiulės lėlės, vaizduojančios šventuosius ar istorines asmenybes. Įspūdingos fejerijos vyksta Velykų savaitę (Semana Santa). Ypač garsus Sevilijos velykinis festivalis, sutraukiantis tūkstantčius užsienio turistų.

Gegužės viduryje Madridas švenčia miesto globėjo – šv. Izidoriaus – šventę (Fiestas de San Isidro). Jos metu vyksta spalvingas karnavalas, parkuose skamba ispanų kalba.

Makarena dabar šokama ir Lietuvoje. Bet turbūt ne visi žino, kad ši dainelė ir šokis gimė tolimoje Sevilijoje. Dabar ji užkariavo visą pasaulį. Pernai viename Barselonos stadione makareną šoko pusė milijono žmonių. Ar ne Gineso rekordas?

2.6. Pramonė ir žemės ūkis

Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje – šiaurėje ir rytuose: Astūrijojoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Voljadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje – geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtotą laivų statybą ir automobilių gamybą. Europoje vertinama ispanų tekstilė, trikotažas, ypač avalynė. Iš maisto pramonės šakų kraštui reikšminga vyno, alyvmedžių aliejaus gamyba, vaisių perdidrbimas. Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas. Nemažai vakliutos palieka 50 mln. Turistų, kasmet atvykstančių į Ispaniją.

3.Kaip nuvykti į Ispaniją

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2051 žodžiai iš 6537 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.