Ispanija4
5 (100%) 1 vote

Ispanija4

Ispanija

Sostinė: Madridas (3 786 000 gyv. sk.)

Gyventojų skaičius: 39 244 000 gyv.

Gyventojų tankis, žm./km2: 77,7

Plotas: 504 782 km2

Valstybinė kalba: ispanų

Piniginis vienetas: Peseta

Valdymo forma: Konstitucinė karalystė

Tikyba: katalikų

ES narė nuo: 1986 m.

Kiti miestai: Barselona, Valensija, Sevilija, Saragosa.

Gyventojų ūkinė veikla:

Žemės ūkis: 5%

Pramonė: 39%

Aptarnavimo sfera: 56%

Krašto istorija

Senovės graikai šį savitą ir įdomų kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi- Hesperija, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to ir kilo Ispanijos (Espana) pavadinimas. Vieninga Ispanijos valstybė susikūrė gerokai vėliau – 1479 metais. Ispanija – “Koridos ir Flamenko šalis”. Kitur tokio lygio pramogų neišvysi. Ispanija – tai ir nesibaigianti “Saulės, vyno ir šokių fiesta” ir “Don Kichoto ir vėjo malūnų šalis”.

Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini I tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją.

Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą, – katalonai, galisai, baskai. Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičių reikšme Lietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnų, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais.

Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemių ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų (kolonija- svetimos valstybės užgrobta ar kitaip pajungta šalis arba jos dalis neturinti pilno politinio ir ekonominio savarankiškumo.). Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje.

Ryšiai su Lietuva

1992 m. birželio 27 dieną Ispanija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Iki Antrojo pasaulinio karo toje šalyje gyveno apie 30 lietuvių. Pilietinio karo metais į Ispaniją iš daugelio vietų buvo nuvykę apie 100 lietuvių ginti Respublikos. Vos ne pusė jų žuvo ar dingo be žinios. Tarpukario metais į lietuvių kalbą išversti pirmieji ispanų literatūros kūriniai. Iki 1991 m. Lietuvoje išleista beveik pusšimtis ispanų knygų, keletas lietuviškų- Ispanijoje. Pastaraisiais metais šalys keičiasi orkestrantais ir solistais. Barselonos olimpinės žaidynės buvo pirmosios, kuriose po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo mūsų šalies delegacija.

Šalis

Kas Ispaniją išskiria iš kitų ES šalių?

· didžiausias procentas žmonių, dirbančių prekybos, restoranų ir viešbučių sektoriuje (22,7% visos darbo jėgos);

· daugiausia bedarbių (14,1% visos darbo jėgos);

· proporcingai didžiausias gydytojų skaičius (1 gydytojas 244 gyventojams);

· užauginama daugiausiai apelsinų tiek ES, tiek pasaulyje;

· daugiausiai iškasama mineralinių medžiagų;

· jauniausia Konstitucija (priimta 1978 m. gruodžio 6 d.);

· Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių;

· trumpiausios atostogos (7,5 dienos per metus);

· Ispanija yra viena iš kalnuočiausių valstybių Europoje;

· Ispanijos pietryčiuose ir jos apylinkėse iškrenta mažiausiai Europoje kritulių (200-300 mm/m2);

· Madridas yra vienintelė Europos sostinė, įkurta ne prie upės;

· geografiniu požiūriu Madridas yra Ispanijos centre;

· 99% šalies gyventojų yra katalikai;

· palyginti su kitomis ES šalimis, gyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių;

· Ispanija yra viena iš pasaulio mašinų eksporto lyderių.

ES

Praėjus penkeriems metams po Graikijos įstojimo, 1986 metais Europos Bendrijų narėmis tapo Ispanija ir Portugalija. Ir šį kartą Bendrijų šalių tikslai buvo panašūs: priimdamos šias valstybes į savo tarpą jos norėjo sutvirtinti jaunas jų demokratijas ir gležnas ekonomikas žlugus autoritariniams rėžimams. Bendrijas taip pat viliojo nemažos rinkos – vien Ispanijoje gyvena beveik 40 milijonų žmonių. Savo ruožtu ispanai su kaupu pasinaudojo naryste. Jie atnaujino ekonomiką pasinaudodami investicijomis ir Briuselio subsidijomis. Ispanai taip pat išsiderėjo teisę skirti į Europos Komisiją du komisarus, ir šiuo požiūriu ji atsistojo į vieną eilę su Vokietija, Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Italija. Ar reikia stebėtis, kad ES Ispanijoje turi gerą vardą? Briuselyje ji pasižymi kaip ne pati sukalbamiausia derybininke. Būdama viena iš didžiausių
pietinių Sąjungos valstybių. Ispanija dažnai gina bendrus jų interesus ES. Antai 1999 metais svarstant ateinančių septynerių metų ES biudžetą, ji pasisakė prieš siūlymus ryžtingiau sumažinti Briuselio subsidijas atsiliekantiems regionams.

Ispanijos sopulys- radikalios baskų dalies siekis atskirti baskų kraštą nuo Ispanijos ir šiam siekiui įgyvendinti pasitelktas terorizmas. Belieka tikėtis, kad Europos vienijimasis, jį lydintis gerovės augimas ir bendros europinės erdvės atsiradimas šį sopulį išgydys.

Žemynas

Ispanijos gamta panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumas sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Nedaug kas žino, kad Ispanija – aukščiausiai virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai – stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800 – 1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų – senoji Kastilija, o į pietus – Naujoji Kastilija. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje – Kantabrijos, šiaurės rytuose – Iberijos, o pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė – Mulasenas (3478 m.) – yra aukščiausias Ispanijos taškas. Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos, bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli. Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje. Ten pat yra švino ir cinko. Almadene yra 1/3 pasaulio gyvsidabrio atsargų. Kantabrijos kalnuose gausu akmens anglių ir geležies rūdos. Ispanijos klimatui įtakos turi “drėgnas” Atlantas ir “sausa” Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000 – 3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai, gal kiek mažėliau vasarą, o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui. “Drėgnajai” Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7 – 100, o liepos – 18 – 200. “Sausojoje” krašto dalyje klimatas žemyninis. Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio temperatūra vos 1 – 50, o liepos – 24 – 290. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą – 8 – 120), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta kaip 250. Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60% krašto ploto trūksta drėgmės, ir jį reikia drėkinti.

Dėl klimato įvairovės ir paviršiaus kontrastų susidarė labai įvairūs dirvožemiai. “Drėgnojoje” šiaurėje vyrauja mažai derlingi jauriniai dirvožemiai. Plokščiakalniams būdingi pilkai rudi akmeningi dirvožemiai. Derlingiausi Ispanijoje dirvožemiai – tamsiaspalviai aliuviniai – paplitę žemumose ir upių slėniuose. Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo per metus dirvose plito erozija, ypač suintensyvėjusi iškirtus kalnų šlaitų miškus. Aragone, La Mančoje ir šalies pietuose dideliuose plotuose derlingas dirvožemis nuplautas.

Salos

Balearų salyną sudaro 4 salos: Maljorka, Menorka, Ibiea ir Formentera. Jis yra vienas iš autonominių Ispanijos regionų, turinčių savo parlamentą ir vykdomąją valdžią.

Maljorka – didžiausia Balearų salyno sala. Jos teritorija tęsiasi 100 km. iš rytų į vakarus ir 75 km. iš šiaurės į pietus. Pietryčiuose yra Sierra de Tramuntana kalnynas, kurio aukščiausia viršukalnė – Puig Maijor – yra 1445 m. virš jūros lygos. Centrinę salos dalį užima lyguma, kuri pietryčiuose pereina į neaukštą Sierra de Levant kalnų masyvą. Šių kalnų papėdėje yra puikių paplūdimių. Pakrančių ilgis – 554 km. sala turi dvi dideles įlankas: Bahia de Alcudija (šiaurėje) ir Bahia de Palma (pietuose). Savo civilizacijų pėdsakus Maljorkoje paliko žymiausios antikos tautos. Balearų administracinis centra ir salyno sostinė – Palma de Mallorca (740 tūkst. gyventojų) prie Bahia de Palmos įlankos.

Upės

Dauguma Ispanijos upių nėra vandeningos, vasarą labai nusenka, todėl laivybai netinka. Tik Gvadalkivyro upe plaukioja laivai. Upių vandeningumas ne visur vienodas. Krašto šiaurėje tekančioms upėms tenka apie 75%, o visoms kitoms- 25% šalies vandens nuotėkio. Vadinasi, krašto viduryje ir pietuose labai trūksta vandens, ir laukus reikia drėkinti. Todėl upėse įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių. Upes maitina lietūs, bet didžiosios dalį vandens gauna ir iš kalnuose tirpstančio sniego. Didžiausi potvyniai būna šaltuoju metų laiku, ypač žiemą. Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės: Ebras (928 km), Tachas (910 km), Gvadiana (820 km). Kalnuose yra nedidelių ežerų.

Augalai

Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia mišriai auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į
prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų. Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1575 žodžiai iš 5106 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.