Ispanai valgo tiek, kiek nori
Valgyk daug, skaniai, o svarbiausia – nepamiršk pasimėgauti kiekvienu kąsneliu. Tokios dietos ispanai siūlo laikytis visiems, kas nori džiaugtis gyvenimu.
Pirėnų pusiasalio valstybėje kartu stengiasi sugyventi daug skirtingų kultūrų – ispanų, arabų, katalonų, baskų… Kiekviena jų puoselėja skirtingas, magiškais ritualais viliojančias kulinarijos tradicijas, kurių Ispanijos Karalystėje nuo senų senovės buvo laikomasi tiek vargšų, tiek kilmingųjų gyvenime. Tad praverkime ispanų virtuvės duris ir paskanaukime.
Šafranas, alyvuogės ir jūros gėrybės
Čiobreliai, raudonėliai, petražolės, česnakai ir, žinoma, prieskonių karalius šafranas aitriai kutena kiekvienos ispanų šeimininkės nosį. Tai priedai, kurie ne tik suteikia patiekalui puikų aromatą, bet ir reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina sveikatą.
Ispaniškus pietus sunku įsivaizduoti ir be alyvuogių. Keliaujant per Pietų regioną Andalūziją galima išvysti bekraštes alyvuogių plantacijas, kurios lyg tvarkingai išrikiuotos kariaunos driekiasi kalnų papėdėse. Prisirpusios vasaros karščiuose, kartais siekiančiuose net 50 laipsnių, žaliosios uogos keliauja į vietos fabrikėlius. Ten jos atrenkamos ir sūdomos, kitos naudojamos paties sveikiausio aliejaus gamybai. Pagal šio produkto pramonę Ispanija pirmauja pasaulyje.
Prieskoniai ir priedai – tai dar ne visos paslaptys. Labai svarbūs patys maisto produktai. Ispanijoje valgoma labai daug jūros gėrybių, ypač pajūrio regionuose. Tinkamiausias pavyzdys – garsioji paelja (paella), Valensijoje atsiradęs patiekalas. Didžiulėje keptuvėje (kai kurios gali būti daugiau nei metro skersmens) verdami ryžiai su krevetėmis, kalmarais, sepijomis, krabais bei moliuskais. Šis patiekalas paprastai gaminamas iškilmingomis progomis, švenčių dienomis. Nors gaminama iš baltų ryžių, paelija kartais būna juoda kaip derva, nes į ją pilamas rašalas (tinta) -taip vadinamas kalmaro kraujas.
Jeigu jau užsukote į Valensiją, neišvažiuokite neparagavę orčatos (horchata arba chufi). Tai gėrimas, labai panašus į pieną. Orčata spaudžiama tik iš Valensijoje auginamų to paties pavadinimo šakniavaisių ir puikiai malšina troškulį.
Skerstuvių šventės
Mėsos patiekalų tradicijos susijusios su 1492 metais, kai iš Pirėnų pusiasalio buvo išvaryti arabai. Švęsdami savo pergales ir protestuodami prieš musulmonų religiją, ispanai pradėjo miestelių aikštėse viešai skersti kiaules. Tai daroma iki šiol. Skerstuvių šventės dažniausiai vyksta per Naujuosius metus. Dabar tai tik miestelėnų pasilinksminimas, o XV amžiuje kaimynai ir draugai vieni kitus tikrindavo – ar tik nebus kuris musulmonas. Dėl to paskerstas paršelis buvo viešai siūlomas visiems praeiviams, o jo paragavusieji įrodydavo esantys katalikai.
Riebių lašinių ispanai iš tolo purtosi, tačiau pačios kiaulienos neatsisako. Kai kurie ruošimo būdai gali pasirodyti gan keisti. Štai sostinėje Madride labai populiari kiaulės kraujo dešra, o Salamankoje – ryžiai, pagaminti su karvės krauju.
Jaučio uodega
Ugningojo flamenko ir narsiųjų toreadorų žemėje Andalūzijoje XVIII amžiuje prasidėjo koridos, daugelio svetimšalių vadinamos žiauriomis šventėmis, per kurias žudomi raguočiai. Matadorams tenka kovoti su laukiniais buliais, sveriančiais iki 600 kilogramų. Vėliau jų išrūkyti kumpiai pakabinami parduotuvių lentynose ar baruose.
Kiekvienas mėsos mėgėjas patars apsilankyti Kordoboje ir paragauti tipiško šio miesto patiekalo – jaučio uodegos (rabo de toro). Viename barų paragavome – tenka pripažinti, skonis labai nenustebino, nes priminė lietuvišką kiaulės koją. Tačiau pietų stalas atrodė puikiai: lėkštė prikrauta tamsios garuojančios mėsos, keptos bulvės, taurė sauso raudonojo vyno, o visa tai paaštrinta temperamentinga flamenko muzika.
Populiariausios užkandėlės
Kepinant saulei ne visuomet norisi valgyti, pakanka tik lengvos užkandėlės, vadinamos tapa. Kas karštą dieną gali būti geriau už vėsų barą, kuriame prie lėkštės skrudintų krevečių ir taurės vyno gali pasišnekučiuoti su bičiuliu arba net nepažįstamu lankytoju. Tokios jaukios užeigėlės paplitusios visoje Ispanijoje, ypač Andalūzijoje. Jas atpažinti labai paprasta – virš durų dažniausiai puikuojasi užrašas „Taperia“, viduje nosį kutena kaip girliandos sukabinti kiaulienos ir jautienos kumpiai, o sienas ramsto medinės vyno statinės.
Užkandėlės būna pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, Malagoje, esančioje Viduržemio jūros pakrantėje, moliuskai bei kalmarų žiedai, kepti tešloje, – vienas populiariausių gardumynų. Žemyno gilumoje jums gali pasiūlyti skirtingų rūšių sūrių, nedidelį bulvių ir daržovių troškinuką. Neretai tereikia užsisakyti vyno ar alaus, o užkandėlę atneša nemokamai.