Išsklaidytos žemės ūkio taršos įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Išsklaidytos žemės ūkio taršos įvertinimas

11



Lietuva- ežerų ir upių kraštas. Tačiau beveik 70% visų jos vandenų yra užteršti organinėmis medžiagomis, kurių kiekis siekia nuo2,0 iki 4,0 mg O2/l. Cheminės medžiagos patenka į atvirus vandens telkiniu, tik kartu su paviršiniais arba drenažo vandenimis, todel hidrologinis ciklas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis biogeninių medžiagų apykaitą dirvoje bei jų nuoplovą paviršiniu nuotėkiu ir išplovą drenažu.

Visus vandenų taršos šaltinius galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: 1) koncentruotos taršos ir 2) išsklaidytos žemės ūko taršos. Pirmajai teršėjų grūpei priskiriami fabrikai, įvairaus pobūdžio gamybiniai centrai, miesto kanalizacija, trąšų sandėliai ir fermos. Tokį taršos šaltinį nesunku nustatyti. Norint sumažinti ar visai panaikinti koncentruotos taršos poveikį, prie gamybinių centrų ar kanalizacijos kolektorių statomi vandens valymo įrengimai. Sunkiau sustabdyti išsklaidytą taršą. Tai gali būti laukuose išbarstytos organinės ar mineralinės trąšos, pesticidai, herbicidai, taip pat ir krituliais patekančios cheminės medžiagos. Mokslinių tyrimų duomenimis, azoto (N) ir fosforo (P) junginiai yra pagrindinės cheminės medžiagos, teršiančios paviršinius ir gruntinius vandenis. Vidutiniškai per metus iš Lietuvos laukų į vandens telkinius patenka 15- 24 kg/ha azoto ir 0,5- 1,2 kg/ha fosforo. Tokie medžiagų kiekiai kenkia vandenų faunai ir florai, didėja eutrofikacijos procesai, uždumblėja ežerai.

Šiam tikslui duotai teritorijai yra nustatoma: a) atmosferinių kritulių kiekiai, b) lokalūs teršėjai (fermos, individualios sodybos, trąšų sandėliai, mechanizacijos kiemai, siloso bokštai ar tranšėjos), c) dirbamų žemių plotai, konkretizuojant auginamas kultūras, sejomainas, tręšimo normas, miškų ir apsauginių zonų plotai, drenažu nusausinti plotai, d) apskaičiuojamas auginamų gyvulių kiekis ir nustatomas per metus susikaupiančio mėšlo kiekis, e) apskaičiuojama biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo) išplovą drenažu ir nuoplovą paviršiniu vandeniu, f) aptariamos galimos priemonės išsklaidytai taršai mažinti, g) pateikiami konkretūs pasiūlimai ir išvados.

Mano atveju vienoje sodyboje yra laikoma 3 suaugę galvijai, 2 jautukai, 4 kiaulės, 1 arklys ir 18 vištų. Skaičiuojamoje teritorijoje yra 4 gamybiniai centrai, visuose keturiuose jų yra auginamos karvės. Apskaičiuoju bendrą mėšlo, ir jame esantčio N ir P kiekį.. Gautus rezultatatus surašau į lenteles.

1. lentelė. Gyvulių skaičiaus nustatymas

Elementas suaugę galvijai Prieauglis kiaulės arkliai paukščiai

Sodybos 144 96 132 48 864

Gamybiniai centrai 400 0 0 0 0

Viso 544 96 192 48 864

2. lentelė. Susikaupiančio mėšlo kiekio skaičiavimai

Gyvulių ar paukščių kategorija Gyvulių skaičius Laikymo trukmė mėn. Susikaupiančio mėšlo kiekis (m3) Bendras mėšlo kiekis (m3)

Melžiamos karvės 416 6 6,000 2496,00

Jautukai 216 6 1,000 216,00

Kiaulės mėsai 724 12 0,7200 521,28

Arkliai 108 6 7,200 777,60

Vištos dedeklės 2160 12 0,056 120,96

Viso 4131,84 m3.

Gyvulių ar paukščių kategorija Gyvulių skaičius Laikymo trukmė mėn. Susikaupiančio mėšlo kiekis (m3) Bendras mėšlo kiekis (m3)

Melžiamos karvės 544 6 2,7 1468,80

Jautukai 96 6 1,0 96.00

Kiaulės mėsai 192 12 0,72 138.24

Arkliai 48 6 7,200 345.6

Vištos dedeklės 864 12 55 47.52

Viso 2096,16 m3

Šis susikaupiančio mėšlo kiekis bus paskleistas 2 kartus ariamojoje žemje. Taigi, vienu metu paskleisto mėšlo kiekis:

M1=m/2, (1)

čia m- yta bendra mėšlo masė, m = 3512,064 (t).

m=2096,16 x 0,85 = 1781.738 (t).

Taigi M1 = 1781.738 / 2=890,869 (t).

Vienam hektarui tenka mėšlo:

X = M1 / 104 x 1000 = 8566 (kg/ha).

Išplova N ir P drenažu ir nuoplova paviršiniu nuotėkiu bus skaičiuojama trims hidrologiniams periodams :

1. Pavasario potvynio;

2. Vasaros- rudens potvynio;

3. Vasaros sausmečio.

Žemės dirbimo sąlygos tokios:

a) kaupiamosios kultūros;

b) vasarinės grūdinės kultūros;

c) dobilai;

d) žieminės grūdinės kultūros.

Per metus išplaunamo drenažo nuotėkio azoto kiekis (kg/ha) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

(2)

čia: K1 – koeficientas, nusakantis mineralinių trąšų judrių azoto formų išliekamąjį kiekį (natrio ir kalio salietros – 0,01).

Ntr – mineralinių azotinių trąšų norma (apytiksliai: kaupiamosioms kultūroms – 150-200 kg/ha; grūdinėms kultūroms – 60-80 kg/ha);N0 – organinių trąšų norma, nustatoma pagal galvijų skaičių (vidutiniškai 0,50% bendro mėšlo kiekio kg/ha);

Nm – mineralinio azoto kiekis ariamajame dirvos sluoksnyje (kg/ha);

Wrib – drėgmės atsargos dirvožemyje (m3/ha) iki gruntinio vandens lygio arba drenavimo gylio, esant ribiniam lauko drėgmės imlumui;

Wdr – atitinkamo hidrologinio periodo vidutinis daugiametis drenažo tūris (m3/ha);Lauko sėjomaina susideda iš tokios rotacijos:

a) kaupiamosios kultūros,

b) miežiai,

c) dobilai,

d) žiemkenčiai.

Hidrologinis laikotarpis – pavasario potvynis.

a)

b)

c)

d)

Hidrologinis laikotarpis –
vasaros-rudens potvynis:

a)

b)

c)

d)

Hidrologinis laikotarpis – vasaros sausmetis:

a)

b)

c)

d)

Hidrologinių periodų nitratų ir amonio azoto koncentracija drenažo vandenyje nustatoma pagal šias formules:

(3)

(4)

čia: – periodo nitratų ir amonio azoto koncentracija drenažo vandenyje (mg/l);

a ir b – koeficientai, apibūdinantys drenažo nuotėkio nitratų ir amonio azoto kiekį.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 786 žodžiai iš 1564 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.