Išteklių rinkos
5 (100%) 1 vote

Išteklių rinkos

MATERIALAUS KAPITALO RINKA IR JOS FUNKCIONAVIMO MECHANIZMAS

Referatas

2

TURINYS

ĮVADAS ..…………………………………………………………………………… 3

1.MATERIALUS KAPITALAS ………………………………………………….. ..4

2.TRUMPALAIKIO MATERIALAUS KAPITALO RINKA ……………………….5

3.ILGALAIKIO MATERIALAUS KAPITALO RINKA………………………….…7

3.1 Žemės rinka……………………………………………………………………….8

3.2 Pastatų, statinių ir įrenginių rinka……………………………………………….12

IŠVADOS ……………………………………………..……………………………13

LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………14

3

ĮVADAS

Ištekliai- visi aplinkos objektai ir atsargos, kurie yra valstybėje ir gali būti panaudojami gamybiniams ir negamybiniams poreikiams, siekiant kuo geriau patenkinti visuomenės reikmes. Valstybės ekonominį pagrindą sudaro gamyba, o gamybos pagrindinis šaltinis yra ištekliai.

Gamybos ištekliai- visuma gamtinių, materialinių, techninių bei dvasinių jėgų, kurios gali būti panaudotos gaminant įvairias prekes, teikiant paslaugas. Kadangi jie būtini organizuojant gamybą, todėl vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje- jų dėka užtikrinamas nepertraukiamas gamybos procesas, reprodukuojami (atgaminami) gamybai reikalingi gamybos veiksniai, sukuriamos žaliavos, pagaminami mechanizmai gamybinei veiklai užtikrinti, statybinės medžiagos, technika, automatizavimo, transporto priemonės ir kt. Racionalaus šių išteklių naudojimo rezultate bei pritaikant pažangiausias technologijas pagaminamas pakankamas kiekis produktų, tai leidžia didinti ūkių pajamas, pelną, stiprinti valstybės ekonomiką, gerinti bei didinti veiklos ekonominį efektyvumą. Ekonominiai ištekliai būna: materialiniai- techniniai, finansiniai, informaciniai ir darbo.

Materialiniai- techniniai ištekliai- visuma žmogaus darbu sukurtų gamybos priemonių, kurios naudojamos ir gali būti panaudotos reprodukcijos procese, apima tuos gamybos elementus, kurie turi daiktinę formą- ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis kapitalas.

Rinka atlieka įvairias funkcijas tik sklandžiai veikiant visam mechanizmui. Rinkos teikia plačią informaciją visiems jos dalyviams ir norintiems dalyvauti- valstybinėms, mokslo ir mokymo institucijoms, įvairių rūšių įmonėms, gyventojams.

Rinka yra mainų institucija, kuri tarnauja visuomenei, organizuodama ekonominę veiklą. Gerai veikiančios rinkos jėga yra sprendimų priėmimo ir mainų procesas, kur nereikalingas joks pagrindinis planuotojas, kuris paskirstytų išteklius. Kainos paskirsto išteklius tiems, kurie juos daugiausiai įvertina, ir tokiu būdu pasiekiama tai, kas geriausia visuomenei kaip kolektyvui.

Referato tikslas: išanalizuoti materialaus kapitalo rinką, kas ją sudaro, kaip veikia rinkos mechanizmas.

Referato uždaviniai:

1. apibūdinti materialų kapitalą;

2. išsiaiškinti materialaus kapitalo sandarą;

3. nustatyti kaip funkcionuoja materialaus kapitalo rinka.

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė.

4

1.MATERIALUS KAPITALAS

Materialusis kapitalas skiriamas į ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį kapitalą. Trumpalaikiam kapitalui priskiriamas toks turtas, kuris ekonominėje veikloje sunaudojamas per trumpą laiką, o ilgalaikiam- naudojamas ilgą laiką. Laiko kriterijus paprastai yra vieneri ūkiniai metai. Vadinasi kapitalas, kuris naudojamas trumpiau kaip vienerius metus, sudaro trumpalaikį turtą, o ilgiau kaip vienerius metus naudojamas kapitalas- ilgalaikį turtą. Pirmosios grupės turtui būdinga palyginti greita apyvarta, o antrosios grupės turtui- lėta apyvarta. Dėl to kai kurioje ekonominėje literatūroje pirmosios grupės turtas vadinamas apyvartiniu turtu arba apyvartiniu kapitalu, o antrosios grupės turtas- neapyvartiniu, arba pastoviuoju, arba pagrindiniu turtu ar kapitalu.

Trumpalaikis materialusis turtas susideda iš:

1 prekės, skirtos perparduoti;

2 gatava produkcija;

3 nebaigtoji gamyba;

4 žaliavos ir medžiagos.

Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas:

1 nekilnojamas turtas: žemė, pastatai;

2 kilnojamas turtas: mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, gamybinis bei ūkinis inventorius.

Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, turi didesnį ar mažesnį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, jo efektyvus naudojimas žymia dalimi lemia įmonės veiklos sėkmę.

Ilgalaikis turtas, išskyrus žemę, turi ribotą eksplotavimo laiką, jo priežastys- fizinis ir moralinis turto nusidėvėjimas, todėl materialus turtas juda- jis perkamas arba parduodamas.

Svarbiausi rinkos struktūros elementai:

1)firmų skaičius ir dydis – yra daug firmų, dėl to kiekviena iš firmų gamina ir parduoda tik mažą produkcijos dalį,

2) gaminamos produkcijos pobūdis – visos vienos šakos firmos gamina ir parduoda rinkoje homogenišką, arba vienarūšį produktą.

3) firmos poveikis kainai – pirkėjai turi tobulą informaciją apie kainas,

4) įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos sąlyga – firmos gali lengvai įeiti į šaką ir išeiti iš jos. Esant tobulos konkurencijos rinkai, nėra jokių įėjimo į šaką arba išėjimo iš jos barjerų. Ši aplinkybė
sąlygoja laisvą niekieno nevaržomą konkurenciją tarp firmų.

5

2.TRUMPALAIKIO MATERIALAUS KAPITALO RINKA

Trumpalaikis materialusis kapitalas susideda iš prekių, skirtų perparduoti, gatavos produkcijos, nebaigtosios gamybos, žaliavų ir medžiagų. Rinkoje dalyvauja prekės, skirtos perparduoti, gatava produkcija ir žaliavos bei medžiagos. Šis turtas parduodamas mažmeninės ir didmeninės prekybos rinkoje.

Plačiausią prekybos objektų tinklą turi kasdienės paklausos prekės, retesnį- periodinės ir rečiausią – epizodinės paklausos prekės.

Mažmeninės ir didmeninės prekybos apyvarta formuojasi iš pirkinių, kuriuos prekybos tinkle įsigyja: vietiniai gyventojai, pirkėjai atvykę iš kitų vietovių, t.y. nevietiniai gyventojai ir įmonės, įstaigos bei organizacijos.

Didmeninė prekyba- kiekiai dideli, parduodami tarpininkams ir mažmeninė- parduodama tiesiogiai vartotojui. Prekiaujant gamybinės paskirties prekėmis pardavėjų ir pirkėjų būna palyginti nedaug, o vartojimo prekių rinkoje dalyvauja didelis skaičius subjektų, pirkėjai dažniausiai būna anoniminiai.

Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą, o pardavėjas – rinkos pasiūlą.

Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime.

Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamoms, poreikiams, madai…). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.

Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai.

6

Paklausa pakelia kainas. Kuo daugiau kiekvienoje šalyje yra gamintojų ir kuo įvairesnė jos gamyba, tuo lengvesnė, įvairesnė ir platesnė rinka, ir visiškai natūralu- tuo ji pelningesnė.

Paklausa gaminiams paprastai būna tuo gyvesnė, kuo veiklesnė gamyba, nereikia ypatingai rūpintis, kuriai pramonės šakai geriausia imtis tos gamybos. Sukurti gaminiai žadina įvairią paklausą, priklausomai nuo papročių, poreikių, kapitalų ir pramonės būklės, nuo gamtinių veiksnių; didžiausia paklausa būna tokioms prekėms, kurių padidėjusi paklausa duoda daugiausia pajamų įdėtiems kapitalams, daugiausia pelno verslininkams, didžiausią uždarbį darbininkams. Visuomenėje, mieste, provincijoje ar tautoje, kuri daug gamina ir kur gaminių masė nuolat auga, beveik visos prekybos, gamybos, pramonės rūšys duoda gražų pelną, kadangi poreikiai čia dideli ir visuomet gausu gaminių, tinkamų apmokėti naujas gamybos paslaugas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1190 žodžiai iš 3963 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.