Istorija apie kauną
5 (100%) 1 vote

Istorija apie kauną

KAUNO MIESTO HERBAS

Kaunas – vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus. Seniausieji miesto antspaudai – vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.

Pirmasis antspaudas, simbolizuojantis ir Kauno miesto savivaldos atsiradimą, buvo sukurtas apie 1400 metus.

Seniausiąjį miesto anspaudą pakeitė herbinis anspaudas. Šio anspaudo centrinę vietą užima vėlyvosios gotikos herbinis skydas suapvalinta apačia. Jame vaizduojamas išilgai skydo į dešinę pusę žeme einantis tauras. Tai ne klaida ir ne koks nors atsitiktinumas. XV a. mažuose antspauduose toks herbo komponavimas pasitaiko dažnai, nes taip lengviau buvo pavaizduoti gulsčias figūras, kad jos užimtų kiek įmanoma didesnį skydo lauko plotą ir būtų aiškesnės. Miesto herbą prie antspaudo krašto juosia gotikinėmis mažosiomis raidėmis įrašyta lotyniška legenda „Senojo Kauno miesto anspaudas“. Ji įdomi tuo, kad joje pirmą ir vienintelį kartą miesto sfragistikoje buvo užfiksuotas Senojo Kauno vietovardis. Juo norėta atskirti Senąjį Kauną nuo Naujojo Kauno. Šiuo vardu buvo pavadinta Nemuno ir Nevėžio santakoje dar XIV a. antroje pusėje Trakų kunigaikščio Kęstučio pastatyta pilis, kurią 1368 m. Vokiečių ordinas sugriovė ir jos vietoje pastatė naują Gotesverderio pilį.

Miestų raštinės keisdavo spaudą tada, kai senasis susidėvėdavo arba dingdavo karo, gaisro metu, kai keisdavosi miesto herbas, kartais tai buvo daroma pažymint savivaldos teisių patvirtinimą arba naujų privilegijų gavimą. 1492 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino 1463 m. Kazimiero Kauno miestui suteiktą privilegiją ir dar suteikė naujų privilegijų bei laisvių. Ir nors privilegijoje, kaip tada buvo įprasta, apie miesto herbą ar anspaudą nėra pasakyta nei žodžio, greičiausiai buvo gautas bent žodinis valdovo pritarimas dėl senosios simbolikos papildymo lygių galų kryžiumi (dar vadinamas riteriškuoju).

Kauno Duomenys

Kaunas – didžiausias regione ir antras pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs vidurinėje šalies dalyje, dviejų svarbiausių upių santakoje.

Kauno regione gyvena 691,4 tūkst. gyventojų (Kauno mieste – 366,6 tūkst. gyventojų). Regiono plotas – 8089 kv. km.

14 % visos Lietuvos ekonominės veiklos tenka Kauno miestui, 20% – Kauno regionui.

67% visos Kauno regiono ekonominės veiklos sukoncentruota Kauno mieste.

11% visos Lietuvos BVP priklauso Kaunui, 19,2% – Kauno rajonui.

Kauno regiono pramonė sudaro 20,3% visos Lietuvos pramonės. Apie 70% Kauno regione pagaminamos produkcijos eksportuojama.

13,7% visų Kaune įsikūrusių ūkio subjektų veikia įvairiose pramonės srityse. Kauno ūkio subjektai sudaro 12% visos Lietuvos pramoninio sektoriaus. Labiausiai Kauno mieste ir regione išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi.Pagrindinės šalys, investuojančios į Kauno miestą ir regioną: JAV, Suomija, Vokietija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Danija, Norvegija ir Estija. Tiesioginės užsienio šalių investicijos į Kauno regioną (nuo 2004 m. sausio 1 d. ) sudarė 535,63 mln. Eurų (13,5% visų tiesioginių investicijų, tenkančių Lietuvai). Vien į Kauno miestą investuota 461,11 mln. Eurų. Kaune gerai išplėtota infrastruktūra. Kaunas įsikūręs dviejų tarptautinių transporto koridorių sankirtoje: Šiaurės – Pietų kryptis (magistralė „Via Baltica“ (Varšuva – Helsinkis) i geležinkelio linija Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva); Rytų – Vakarų kryptis (vidurinis Nr. 9.9 . koridoriaus kelio ir geležinkelio ruožas (Kijevas – Minskas – Vilnius – Kaunas – Klaipėda) ir 9D (Kaunas – Kaliningradas).

Tarptautinis Karmėlavos oro uostas nutolęs nuo Kauno 12 km. Dėl savo patogios geografinės padėties oro uostas naudojamas tiek krovinių, tiek keleivių pervežimui. Dabartinių transporto galimybių dėka, krovinys iš Kauno oro uosto gali būti pristatytas į bet kurį pasaulio kampelį.

Kauno mieste ir regione veikia 7 universitetai, 4 universitetų filialai, kelios kolegijos ir profesinio rengimo mokyklos.

Lankytinos vietos

MUZIEJAI

VIENUOLYNAI, BAŽNYČIOS, KOPLYČIOS, VARPINĖS

ISTORIJOS, URBANISTIKOS IR KULTŪROS PAMINKLAI

ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAI

GAMTOS PAMINKLAI

MUZIEJAI

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

• LŽŪU istorijos ir etnografijos muziejus LŽŪU

BABTŲ SENIŪNIJA

• Babtų kraštotyros muziejus

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA

• Pogrindžio spaustuvė – muziejus “ab” Salių kaime

GARLIAVOS MIESTO SENIŪNIJA

• Rezistencijos muziejus J. Lukšos gimnazijoje

• Garliavos krašto muziejus Jonučių vidurinėje mokykloje

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA

• B. Buračo muziejus Karmėlavos B. Buračo vidurinėje m-kloje

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

• Mokyklos muziejus

• Tiškevičių ir J. Naujalio ekspozicija Pilies rūmuose

VILKIJOS MIESTO SENIŪNIJA

• A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje, Kauno mažoji g. 2

• Aukštesniosios ž.ū. mokyklos kraštotyros muziejus Vilkijoje,
Čekiškės g. 37

• Rezistencijos kovų ir tremties atminimo kambarys seniūnijoje, Vilkijoje, Kauno g. 37

VIENUOLYNAI, BAŽNYČIOS, KOPLYČIOS, VARPINĖS

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

• LŽŪU koplyčia Akademijoje

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA

• Digrių koplyčia

• Švč. Jėzaus širdies bažnyčia Pažėruose

BABTŲ SENIŪNIJA

• Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Panevėžiuke

• Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Babtuose

• Muniškių bažnyčia

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA

• Švč. Trejybės bažnyčia (yra dailės paminklų) Čekiškėje

• Varpinė

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA

• Lietuvos kankinių bažnyčia Domeikavoje

EŽERĖLIO SENIŪNIJA

• Antano Paduviečio bažnyčia Ežerėlyje

GARLIAVOS MIESTO SENIŪNIJA

• Švč. Trejybės bažnyčia Garliavoje

KAČERGINĖS SENIŪNIJA

• Šv. Onos koplyčia Kačerginėje

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA

• Šv. Onos bažnyčia Karmėlavoje

KULAUTUVOS SENIŪNIJA

• Šv. Petro išvadavimo bažnyčia Kulautuvoje

LAPIŲ SENIŪNIJA

• Šv. Jono krikštytojo bažnyčia Lapėse

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

• Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia Raudondvaryje

• Šv. Barboros bažnyčia Paštuvoje

• Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuokynas

RINGAUDŲ SENIŪNIJA

• Kristaus Karaliaus bažnyčia Tabariškės

ROKŲ SENIŪNIJA

• Jėzaus širdies koplytėlė Rokuose

SAMYLŲ SENIŪNIJA

• Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia Šlienavoje

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

• Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės varpinė Margininkuose

• Šv. Antano koplyčia Piliuonoje

• Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia Viršužiglyje

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA

• Švč. Trejybės bažnyčia Vandžiogaloje

• Švč. Trejybės bažnyčios varpinė Vandžiogaloje

VILKIJOS SENIŪNIJA

• Šv. Jurgio bažnyčia Vilkijoje

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

• Šv. Jono krikštytojo bažnyčia Zapyškyje

• Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia Braziūkų k.

• Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Kluoniškių k.

• Jadagonių koplyčia

• Zapyškio koplyčia

ISTORIJOS, URBANISTIKOS IR KULTŪROS PAMINKLAI

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

• Koplytstulpis Universiteto darbuotojų tragiškiems likimams paminėti Akademijoje

• Medžio skulptūros Noreikiškėse

• Koplytstulpis Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui paminėti Noreikiškėse

• Prof. T. Ivanausko sodyba, parkas Obelynėje

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA

• Paminklas lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui Padainupyje

• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 15 m. sukakčiai paminėti Pažėruose

• Kryžius ir paminklas „Tauro“ apygardos Birutės rinktinės vado J. Lukšos-Daumanto žuvimo vietoje Pabartupio pamiškėje

• Paminklinis kryžius 20 „Tauro“apygardos partizanų atminimui Digrių kapinėse

• Paminklas išnykusiems Jonučių ir Narsiečių kaimams bei jų gyventojams atminti Jonučių k.

• Paminklas 1948-08-10 žuvusiems „Tauro“apygardos partizanams atminti Jonučių k.

• Pirmojo Pasaulinio karo aukų kapai Pažėrų giraitėje

BABTŲ SENIŪNIJA

• Zacyšiaus dvaro sodyba Zacyšiaus k.

• Žemaitkiemio dvaro sodyba Žemaitkiemio k.

• Paminklas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti

• Paminklas knygnešiams Babtuose

• Koplytstulpis Lietuvos tremtiniams Babtuose, Kauno g.,

• Koplytstulpis Babtų 600 m. jubiliejui

• Koplytstulpis Babtų parapijos 250 m. Babtų bažnyčios šventoriuje

• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10–čiui atminti Žemaitkiemio k.

• Koplytstulpis ir atminimo lenta Sausio 13-osios įvykiams atminti Sitkūnų LR TV centro filiale

• 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės Karalgirio k.

• Žydų genocido aukų kapai Babtų šile

• Žalgirio mūšio memorialinis parkas Cinkiškių k.

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA

• Čekiškės miestelis-urbanistikos paminklas

• P. Dovydaičio buvusi sodyba Prienų kaime

• Paminklas šauliams ir partizanams žuvusiems už laisvę Pagirių kapinėse

• Paminklas prof. P. Dovydaičiui Čekiškės bažnyčios šventoriuje

• Pavasarininkų kryžius Čekiškės bažnyčios šventoriuje

• Senosios žydų kapinės Gegužėnuose

EŽERĖLIO SENIŪNIJA

• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui atminti Ežerėlyje, Liepų g.

GARLIAVOS SENIŪNIJA

• Vaistininko K. Aglinsko namas Garliavoje, K. Aglinsko g.

• Koplytstulpis J. Lukšai atminti J. Lukšo gimnazijos kieme

• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę

• Paminklas Lietuvių tautos kančiai atminti

• 1918 – 1923 m. Žuvusiems krašto kariams ir savanoriams Garliavoje, Vytauto g. 68

• Koplytstulpis Sausio 13-osios aukoms atminti prie Garliavos vidurinės mokyklos

• Koplytstulpis knygnešiams atminti prie Garliavos viešosios bibliotekos

• Senosios žydų kapinės Garliavoje

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

• K. Borutos memorialinė sodyba Pajiesio k.

• Paminklas nepriklausomybės 10 – čiui atminti Karkazų k.

• Skulptūra “Rūpintojėlis” prie Juragių radijo ir TV centro

• Paminklinis ansamblis partizanams atminti Jonučių kapinėse

• Žydų genocido aukų kapinės Rinkūnų k.

• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kareivių
kapinės Juragių k.

• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės Teleičių k.

• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės Stanaičių k.

KAČERGINĖS SENIŪNIJA

• Namas, kuriame gyveno V. Mykolaitis-Putinas, Kačerginėje, Mokyklos g. 34

• Namas, kuriame gyveno J. Biliūnas, Kačerginėje, J. Biliūno g. 4

• Namas, kuriame gyveno P. Mašiotas Kačerginėje, J. Janonio g. 38

• Paminklas V. Mykolaičiui-Putinui Kačerginėje

• Paminklas partizanams Kačerginėje

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA

• Knygnešio K. Bielinio namas Biruliškių k.

• Trijų kryžių stogastulpis Ramučių k.

• B. Buračo paminklas prie B. Buračo vid. mokyklos Karmėlavoje

KULAUTUVOS SENIŪNIJA

• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Kulautuvoje

• Madonos paminklas Kulautuvoje

• Paminklinė lenta V. Augustauskui Kulautuvoje

• S. Bulotos kapas Kulautuvos kapinėse

• S. Jasiūnaitės kapas Kulautuvos kapinėse

LAPIŲ SENIŪNIJA

• XVI a. Lapių dvaro rezistencinės pilies liekanos Lapėse

• A. Merkio paminklas Lapėse

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

• Raudondvario architektūros ansamblis ir pilis

• J. Naujalio gimtosios sodybos vieta Raudondvaryje

• Kačiūniškės buvusio dvaro rūmai Raudondvaryje

• Paminklas J. Naujaliui Raudondvaryje

• Architekto L.C.Anikinio kapas Raudondvario kapinėse

• Madonos skulptūra

• Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjo K.Veverskio kapas Raudondvario kapinėse

• Rezistentų kapai Raudondvario kapinėse

• Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio ir kunigo Juozo Vailokaičio kapai Paštuvos kapinėse

RINGAUDŲ SENIŪNIJA

• Prof. L. Vailionio sodyba Ringauduose

• A. Vištelio–Višteliausko buvusi sodyba Gaižėnų k.

• Prof. T.Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse

• Prof. L.Vailionio kapas Tabariškių kapinėse

• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių ir rusų kapinės Armaniškių kapinėse

ROKŲ SENIŪNIJA

• Koplytstulpis knygnešiui P. Varkalai

• Paminklas 1933 m. šventiems Kristaus metams atminti Girininkų k.

• Kryžius M. Gustaičiui Rokuose

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA

• Koplytstulpis Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjui K. Veverskiui atminti

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA

• Lietuvos nepriklausomybės 15 m. sukakčiai paminėti

• Koplytstulpis Ibėnų kaimo tragedijai atminti Vandžiogaloje

• Koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra

• Žydų genocido aukų kapai Vandžiogaloje

• Senosios žydų kapinės Vandžiogaloje

VILKIJOS SENIŪNIJA

• Vilkijos miesto senoji dalis – urbanistikos paminklas

• Šv. Juozapo koplytstulpis prie bažnyčios

• Daraktorių: M. Ir E. Palubinskaičių, U. Murauskaitės ir R. Asenavičienės kapai Vilkijos kapinėse

• Trys XIX a. mūriniai koplytstulpiai Vilkijos kapinėse

• Senosios žydų kapinės Vilkijoje

• Rezistentų užkasimo vieta Vilkijoje

• Paminklas rezistentams Vilkijoje

• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams Naujosios Vilkijos kapinėse

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

• Paminklas A. Mackevičiui atminti Ringovės k.

• Žydų genocido kapai Jaučakių miške

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

• A. Vištelio-Višteliausko paminklas Kluoniškių k.

• J. Šileikos sodybvietė Jadagonių k.

• Kryžius J. Šileikos atminimui Jadagonių k.

• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Braziūkų k.

• Zapyškio seniūnijos kapinės Zapyškyje

• 1863 m. sukilėlių kapai Kuro girininkijoje

• Žydų senosios kapinės ir žydų genocido aukų kapai Kluoniškių ir Dievogalos k.

• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-čiui paminėti Zapyškyje

ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAI

BABTŲ SENIŪNIJA

• Pakapių senkapis

• Piepalių piliakalnis

• Vitkūnų piliakalnis

• Žemaitkiemio senkapis

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA

• Lentainių ( Radikių ) piliakalnis

• Lentainių ( Radikių ) senovės gyvenvietė

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA

• Karmėlavos piliakalnis, vadinamas Pilimi

LAPIŲ SENIŪNIJA

• Šančių piliakalnis

• Lepšiškių piliakalnis

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

• Bernatonių piliakalnis

• Raudondvario akmens amžiaus stovykla ir senovės gyvenvietė

• Kriemalos kaimo akmens amžiaus gyvenvietė

• Rupunionių kaimo senkapis, vadinamas Sidabriniu kalnu

• Šilelio akmens amžiaus stovykla ir senkapis

• Paštuvos senkapis

RINGAUDŲ SENIŪNIJA

• Pyplių piliakalnis

• Virbališkių piliakalnis

SAMYLŲ SENIŪNIJA

• Samylų piliakalnis

• Dubravų piliakalnis

• Pakalniškių piliakalnis

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

• Guogų piliakalnis

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA

• Bivylių senkapis

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

• Krūvandų senkapis

• Butvilionų piliakalnis

• Jaučakių piliakalnis

• Ringovės piliakalnis

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA

• Altoniškių senkapis

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

• Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis

• Riogliškių alkakalnis

• Jadagonių piliakalnis ir senkapiai

GAMTOS PAMINKLAI

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA

• Milžinkapio pušis-bot. kraštovaizdžio objektas Girininkų I k.

BABTŲ SENIŪNIJA

• Nevėžio dvilypis ąžuolas-bot. kraštovaizdžio objektas Dasiūnų k.

• Karalgirio akmuo-geologinis kraštov.
Karalgirio k.

• Ąžuolas galiūnas-bot.kraštov.objektas Bakšių miškas

LAPIŲ SENIŪNIJA

• Drąseikių atodanga-geologinis gamtos paminklas Lapių girininkijoje, 137 kvartale, Drąseikių k.

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

• Šv. Jono šaltinis

RINGAUDŲ SENIŪNIJA

• Karvelių ąžuolas-bot. kraštovaizdžio objektas Pyplių k.

• Dubravos dvyniai-bot.kraštovaizdžio objektas Šilėnų miške, 79 kvartale

SAMYLŲ SENIŪNIJA

• Dubravos rezervato apyrubė

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

• Liepa Motinėlė – bot.kraštovaizdžio objektas Braziūkų k.

• Šilagirio pušis – bot. kraštovaizdžio objektas Šilagirio miške, 37 kvartale

Visi keliai veda į Kauną

Kaunas – tai antrasis pagal dydį miestas, stambus mokslo, kultūros, pramonės, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje. Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Kaunas yra didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santaka, Lietuvos aviacijos lopšys.

Po Kauną galima organizuoti ekskursijas automobiliu, pėsčiomis, laivu, dviračiu, traukiniu, lėktuvu.

Pirmą kartą Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas Vygando Marburgiečio XIV amžiuje, tačiau archeologai tyrinėdami gausybę piliakalnių Kaune (net 9!), surado IX – X mūsų eros gyvenviečių liekanas. Tokia piliakalnių daugybė byloja, kad Kauno geografinė padėtis buvo itin svarbi.

Seniausias išlikęs mūro pastatas – Kauno pilis, arčiausiai dviejų upių santakos, išsaugojusi 13 amžiaus mūro pavyzdį, seniausią Lietuvoje.

Už pilies gynybinio griovio rymo Šv. Jurgio bažnyčia, XV – XVI amžių sandūroje ir Bernardinų vienuolyno pastatai primena, kad upių santaka lietuviams kadais buvo šventa, sakralinė vieta.

Kad Kaunas po Žalgirio mūšio tapo svarbiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos centru byloja gausybė maldos namų. 15 – 16 amžiuje buvo pastatyta Šv. Gertrūdos bažnyčia prie kelio į Vilnių, Antakalnio šlaite prie kelio į Klaipėdą Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Pati seniausia ir vertingiausia Kaune – Vytauto bažnyčia, vienintelė Lietuvoje pavadinta ne šventojo, o Vytauto Didžiojo vardu. Daugelis romantikos mėgėjų vadina Vilnių Gedimino miestu, o Kauną – Vytauto Didžiojo miestu. Ši bažnyčia pradėta mūryti tada, kai Kaunas dar buvo pagoniškas miestas. Ji buvo skirta tiems, kurie atvyksta į Kauną prekiauti. Kauniečiai krikštą priėmė tik 1413 metais. Nežiūrint, kad Vytauto bažnyčią siaubė ir gaisrai, ir potvyniai, ir įvairaus plauko perėjūnai, ji puikiai išlaikė savo ankstyvosios gotikos formas. Bažnyčioje palaidotas žymus rašytojas, kultūros veikėjas, kunigas J. Tumas – Vaižgantas.

Greta Vytauto bažnyčios – vėlyvosios arba liepsnojančios gotikos paminklas Perkūno namai. Čia galite išgirsti legendą apie pastato sienoje rastą Dievo Perkūno skulptūrėlę, apie vaidilutes čia kūrenusias amžinąją ugnį, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams.

Kaunui tapus svarbiu prekybiniu miestu, centras nuo Kauno pilies persikelia į Rotušės aikštę. Jos centre dažnai romantikų vadinama “baltąja gulbe” Kauno rotušė, amžių bėgyje net keletą kartų keitusi savo išorę, paskirtį. XIX amžiuje per Kauną buvo nutiestas pašto traktas Peterburgas – Varšuva ir Rusijos carai čia apsistodavę. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų. Nuo 1974 metų Rotušės puošniose menėse – Santuokų rūmai, o pastato rūsiuose – keramikos muziejus. XIX amžiuje kuklesni miesto svečiai apsistodavo arklių pašto stotyje, pastatytoje Rotušės aikštės pakraštyje. Čia mokslininko Tado Daugirdo iniciatyva buvo įkurtas muziejus. Dabar pašto stotyje įkurtas ryšių muziejus, pasakojantis apie ilgą ir permainingą žmonių bendravimo istoriją. Kieme nuolat budi pašto karieta. Muziejaus salėje galime sužinoti, kad nuo 1839 metų per Lietuvą buvo nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija (1200 km ilgio). Čia pat galite stebėti vaško lydymo ir varpų liejimo krosnis, kadaise čia aikštėje gaminusias savo produkciją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2818 žodžiai iš 8956 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.