Istorijos bilietai bilietas
5 (100%) 1 vote

Istorijos bilietai bilietas

1. KOKIE SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJŲ LAIMĖJIMAI LEIDO JAU ROMĖNAMS TEIGTI: „ŠVIESA IŠ RYTŲ“?

Rytų civilizacijos chronologiškai susikūrė žymiai anksčiau nei Romos valstybė. Šumerų civilizacija 4tūkst. pabaigoje, Egipto irgi panašiai.Tuo tarpu Roma sustiprėjo 3-2a.pr.Kr. Per šį tarpą Rytų civilizacijosgalėjo kažką sukurti. Kažką savitą, unikalų. Todėl ir galima teigti, kad šviesa iš Rytų. Per 2,5 tūkst. metų tos valstybės turėjo palankias sąlygas kažką sukurti. Civilizacija susiformuoja ne per metus.

Kai Romėnai užkariauja kitas valstybes, ji randa jau klestinčias civilizacijas, kultūras. O romėnams reikėjo patiems kažką kurti.Civilizacija – kultūros vystymasis, klestėjimas.Kad išsivystytų į aukštą civilizaciją reikia šimtmečių. Civilizaciją ji dar turi sukurti.

Romėnai užkariaudami rytų kraštus susidūrė su aukšta civilizacija ir perėmė jų vaisius (daugiausia iš graikų).

Šumerai sukuria pirmą rašto sistemą – dantiraštį. Perima Egiptas, finikiečiai patobulina, galiausiai romėnai. Šumerai pirmieji lydo bronzą (žalvarį).Iš čia metalai paplinta po visą pasaulį. Hetitai pirmieji masiškai naudojo geležį. Šumerai pirmieji atranda ratą, hetitai jį patobulina.Šumerai pirmi (kartu su Egiptu) pradeda lydyti stiklą.

Religijos :Rytuose susiformuoja samprata apie pomirtinį gyvenimą.Pas žydus atsiranda monoteistinė religija (2tūkst.pr.Kr.).

Rytuose atsiranda pirmosios knygos (papirusai suvyniojami).

Teisinė sistema – šumerai (Urnamu teisinis kodeksas), Hamurabis, hetitai patobulina, graikai.

Romėnai perima iš graikų 12 lentelių (liudytojai, tyčinis ar netyčinis ir t.t.).

Čia atsiranda miestai – Jerichonas (Sirija),Šumeruose. Stačiakampiai namai.Mažojoje Azijoje – Jonijjos miestas. Protoindiška civilizacija – kanalizacija.

Valstybės valdymas, valdovo išaukštinimas, valstybinis administravimas irgi nukopijuotas

romėnų. 7 pasaulio stebuklai Rytuose (Romoje nė vieno). Graikai buvo didieji romėnų mokytojai. Graikija į rytus nuo Romos. Klausimą galima suprasti dvejopai – į rytus geografiškai, ar tik nuo Romos.

2.”Išskyrus akląsias gamtos jėgas,pasaulyje nėra nieko, kas savo pradžia ar kilme nebūtų iš senovės graikų”.Pagrįskite arba paneikite šį XIX a. anglų mokslininko H.Dž.Meno teiginį.

Taip pasakydamas, autorius galvoje turėjo Vakarų Europos civilizaciją.Europietiškos civilizacijos pagrindus padėjo graikai.

Paneigimas:

Graikų kultūra daug ką perėmė iš rytų civilizacijų , o iš jų viskas keliavo į Vakarų Europą.Chronologiškai graikų kultūra susiformavo daug vėliau nei rytuose,ir būtent jie naudojosi kitų pasiekimais.

Abėcėlę perėmė iš finikiečių,ją patobulino,pridėdami 6 balsias.

Per Graikiją į Europą paplinta geležis, atkeliavusi čia iš hetitų.

Iš hetitų Graikijoje atsiranda ratas(šumerų išradimas),arkliais kinkomas vežimas.

Graikija europietiškai civilizacijai davė:

abėcėlę kaip kitų kalbų pagrindą;

patobulino arklą ir jį padarė su geležiniu noragu;

išranda pakėlimo mechanizmą-skridinį;

pradeda dirbti žemę terasomis.

Mokslui davė Pitagoro teoremą,Euklido geometriją(pagrindas geometrijos mokslui,dar tebedėstoma aukštosiose mokyklose),atsirado tokie mokslai kaip filosofija, etika, logika, estetika, anatomija.Graikai pirmieji ištyrė kraujotakos ir nervų sistemas,Eratostenas pasakė,kad žemė apvali, Aristarkas, kad žemė sukasi apie saulę, Demokritas teigė, kad daiktai sudaryti iš smulkiausių dalelių – atomų.Platonas, Aristotelis ieškojo tobuliausios valstybės, didelį poveikį turėjo Sokratas(“Žinau, kad nieko nežinau”),tvirtindamas, jog žmogus žino nedaug, bet trokšta sužinoti.Aleksandrijoje buvo įsteigtas muziejus – mokslo šventovė, kuriame sukaupta milžiniška knygų biblioteka.Į čia iš visos Graikijos vyko mokslininkai tyrinėti.Iš Graikijos buvo filosofai Pitagoras, Talis. Filosofija apjungė visas mokslo šakas.Filosofu vadino mokslo mylėtoją.XVIII a.galutinai nuo jos atsiskyrė mokslo šakos ir filosofija liko tokia kaip dabar.Daug žodžių graikiškos kilmės, pvz.:demokratija.

Teatras atsirado iš apeigų dievo Dionizo garbei.Tragedija – “ožių daina”.Vėliau atsirado ir komedija.Autoriai siekė parodyti žmonių gyvenimą:visuomenės ydas, problemas.

Didelį indėlį graikai įnešė į architektūrą:akropolis.

Demokratijai pradžią davė Solono reforma 594m.pr.Kr.Buvo panaikinta vergovė už skolas.Piliečiai buvo sulyginti pagal kilmę, suskirstyti į 4 kategorijas pagal turtą, buvo įsteigta 400 narių, kaip žmonių renkamų atstovų, taryba.

Solono reformas siekė išlaikyti Peisistratas 560m.pr.Kr.Jis įvedė tironiją.Peisistratas dalino žemes, rengė viešuosius darbus.

Galutinai demokratiją įteisino 509m.pr.Kr., kuris praplečia tarybos skaičių iki 500 na-

rių, sumaišė aristokratų ir valstiečių žemes.Pati demokratijos viršūnė – Va., kuomet Periklis už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimus.

Tuometinė demokratija panaši į dabartinę valdžios padalijimu.Anksčiau įstatymų leidžiamoji priklausė eklezijai, vykdomoji – 500 narių tarybai, teisminė – 6000 teisėjų hali-

ėjai.Valdžia kolegiali, nuolat keičiama.Valstybės valdyme galėjo dalyvauti visi piliečiai.

Demokratijos trūkumai:

Piliečiais buvo tik Atėnų gyventojai, o
jais galėjo tapti tie, kurių tėvai atėniečiai.

Buvo atstovaujamoji demokratija, daugumos valdžia, dabar akcentuojama ir mažumos teisė.Valstybiniame gyvenime negalėjo dalyvauti moterys.

Demokratija nebuvo tobula, tačiau padėjo pagrindus Vakarų demokratijai.

Iš Graikijos atėjo ir trirema – karinis laivas, kuriame irkluotojai susėdę trimis eilėmis, rakursas – ant vazų tikroviškai vaizduojami žmonės.Aukštinamas fizinis grožis, suklestėjo skulptūra.Žymiausias skulptorius – Fidijus.

776m.pr.Kr. – 394m.po Kr. buvo rengiamos olimpinės žaidynės.Jas uždraudė imperato-

rius Teodosijus.

Herodotas – istorijos tėvas.

3.TEIGIAMA, KAD VISA, KUO DIDŽIAVOSI ROMĖNAI, BUVO PERIMTA IŠ KITŲ SENOVĖS TAUTŲ. PATEIKITE VISUS JUMS ŽINOMUS ŠĮ TEIGINĮ PATVIRTINANČIUS IR PANEIGIANČIUS ARGUMENTUS.

1 ir 2 bilietai – patvirtina.

Paneigiantys argumentai:

Galima teigti, kad romėnai viską perėmė ir kopijavo, kažkas kažkieno buvo sukurta.Tačiau romėnai žymiai praplėtė ir papildė teisę (dėl privatinės nuosavybės).Romėnų teisė – civilinė ir tautų (paskui susiliejo). Lietė teises prekiauti, tuoktis, turtų turėti. Lyg demokratijos užuomazgos. Ginama žmogaus padėtis ir turtas. Ši teisinė sistema pagrindas vėlesnėms (Rytuose žmogaus negynė).

Technikos srityje – išrastas plūgas, garo mašinos prototipas, akviadukai – vandentiekio sistema, šildomos grindys. Kalendorius – Julijaus Cezario – 12 mėn. , mėnesių pavadinimai, dabar truputį patobulintas.

Lotynų kalba padėjo pagrindus daugeliui kalbų. Iš lotynų tiesiogiai išsivystė romanų kalbų grupė -italų, ispanų, prancūzų, portugalų kalbos.

Krikščionybė atsiranda ne Romoje, bet jos dėka išsiplėtojo, jos dėka paplito, čia įteisinta, suklestėjo, krikščionybės poveikis didžiulis Europai, viduramžiams.

Romėniški skaičiai. Arabiški- tai indiški.

Lotynų kalba ilgą laiką buvo Europos bendravimo kalba (iki renesanso), mokslo kalba (Lietuvoje iki 18a.), šiais laikais daugelis terminų lotyniški (biologijoj, medicinoj, bažnyčoj).

4.Romėnai,kurie buvo tolerantiški įvairioms religijoms,tik atsiradusią krikščionybę sutiko priešiškai.Istorikas K.Tacitas vadino ją net “bjauria ir gėdinga”.Paaiškinkite šį reiškinį.

Romėnai,kaip ir visos iki tol buvusios tautos,kurios išpažino politeistinę religiją,nepersekiojo kitų religijų žmonių,nes gyvavo principas:”Tavo dievai turi galią tik tavo teritorijoje.”Svetimoje teritorijoje turi gerbti tos vietovės dievą.Todėl vieno dievo iškėlimas žeidė romėnus.Išimtį darė tik žydams,nes šie jau nuo seno buvo atsisakę garbinti romėnų imperatorių kaip dievą.Judėjoje buvo net kalamos monetos be imperatoriaus atvaizdo. Jų romėnai iš pradžių net nepersekiojo.

Krikščionys buvo kaltinami kanibalizmu ir kraujomaiša.Kaltinimas kanibalizmu kilo iš sakymo “kraujas ir duona”,o kraujomaiša,kad ankstyvieji krikščionys vadino vieni kitus broliais ir seserimis,o tai pagal juos buvo kraujomaiša.Visa tai jiems kėlė pasibjaurėjimą. Taip pat kaltino krikščionis,jog šie valgo savo vaikus(tiesteiškumas kilo iš mito apie Tiestą,kuris susimaišęs patiekė svečiams pietums savo vaikus).

Romėnams taip pat netiko,kad krikščionys laidojami ne į žemę,o katokombose.Romėnai negalėjo suprasti,kaip galima garbinti nukryžiuotą žmogų.Nukryžiavimas Romoje buvo niekinanti bausmė vergams.Krikščionys atsisakė garbinti dievų panteoną.Nors patys romėnai nebuvo labai tikintys,bet sprendė, jog krikščionys griauna valstybės pagrindus ir negarbina imperatoriaus.Visi šie dalykai kėlė romėnams pasibjaurėjimą, jų nesuprato, todėl krikščionybė iš pradžiųir buvo sutikta neigiamai.

5.Po Vakarų Romos imperijos žlugimo iki X a. ženkliai pasikeitėEuropa.Kokie tai pokyčiai? Kuo jie reikšmingi?

Vakarų Romos žlugimo metu(476m.) Europoje dar tik kūrėsi barbarų valstybės,vyrauja pirmykštė bendruomeninė santvarka,pradeda atsirasti valstybingumo užuomaz-gos.Europa susiskaldžiusi,nevieninga,nyksta.Tautos maišosi.

Šiuo laikotarpiu Europoje pasikeitė:

Susiformuoja nauja santvarka-feodalizmas(anksčiau buvo vergovė).Feodalizmo požymiai:

a)Sinjoriniai-vasaliniai ryšiai(Mano vasalo vasalas man ne vasalas(išskyrus anglus).

Tais laikais pagrindinis turtas buvo žemė.Karalius pavaldiniams už tarnybą duodavo žemės.Vėliau feodalai ėmė dalinti ją žemiau stovintiems.Kai kurie vasalai žemę ėmė iš kelių sinjorų.Už žemęturėdavo vasalai eiti į karą. Tai nebuvo aklas paklunumas, o abipusis ryšys.

b)Stambioji feodalinė žemėvalsa.

Atskiri feodalai sukaupė didelius žemės plotus.Žemė,gauta už tarnybą,tapo paveldima.(Feodas-gauta žemė.)

c)Imunitetiniai raštai.

Raštai,kuriais feodalo valdos apsaugomos nuo karaliaus valdžios.

d)Valstiečių įbaudžiavinimas.

Tai nevyko prievarta,o dėl objektyvių(nuo žmogaus nepriklausančių) ir subjektyvių (žmogaus noras)priežasčių.Jei valstiečiai nusigyvendavo ir prašydavo turtingesnio pagalbos,būdavo sudaromas prekariumas,pagal kurį valstietis gaudavo žemės ar grūdų, bet netekdavo teisių į žemę,tapdavo žemės laikytoju. Apsaugos nuo karo raštas-komendacija.Pagal šį dokumentą valstiečiai netekdavo ir asmens laisvės.

Iš pradžių baudžiava buvo progresas.Įvestas trilaukis
žemės dirbimas,progresavo valstiečių sutelkimas. Tuo metu pas barbarus atsirado alodas(privati,paveldima žemės valda),kuris padėjo pagrindus Vakarų civilizacijai.

Tuo pat metu padedami pagrindai trijų didžiųjų Europos tautų atsiradimui.Verdeno taika davė pradžią 3 tautoms :vokiečiams,italams,prancūzams.

Formuojasi kalbos:italų,prancūzų,vokiečiių.

Plinta krikščionybė,prie vienuolynų steigiasi mokyklos.

6.EUROPOS VIDURINIŲ AMŽIŲ KULTŪRAI, POLITIKAI, EKONOMIKAI BEI VISUOMENEI DIDŽIULĘ ĮTAKĄ DARĖ KATALIKŲ BAŽNYČIA. ARGUMENTUOTAI PAGRĮSKITE ARBA PANEIKITE ŠĮ TEIGINĮ.

Ar iš tiesų darė? Taip.

Žlugus Vakarų Romos imperijai 476m., krikščionių bažnyčia liko vienintelė gija jungianti to meto pasaulį su antika. Antikinė kultūra žlunga kartu su Romos bažnyčia. Katalikų bažnyčia vienintelė centralizuota jėga, institucija iki Frankų valstybės susikūrimo tame besikeičiančiame tų laikų pasaulyje, išlaiko tvarką, paklusnumą.

Iki pat universiteto atsiradimo vienuoliai buvo beveik vieninteliai raštingi žmonės. Visa kultūra, švietimas vystėsi vienuolynuose. Vienuoliai dirbo raštininkais prie valdovų, rašydavo įsakymus. Vakarų valdovai nelabai buvo raštingi (99% kad Jogaila nemokėjo skaityt ir rašyt). Vienuolynuose rašomos kronikos, metraščiai, analai (kasmetiniai įvykių fiksavimai, kaip istorijos). Prie vienuolynų kūrėsi pirmosios mokyklos. Vienuoliai išlaikė mokyklas, įtaka universitetams (teologinius dalykus irgi dėstė vienuoliai).

Vienuolynai ne tik kultūrinis ir švietimo centras, bet kartu ir ligoninės, priegalaudos namai.

Vienuoliai pirmieji stodavo į kovą, padėdavo epidemijų atveju, rūpindavosi ligoniais patys rizikuodami apsikrėsti, rūpinosi laidojant. Atliko gydytojų, sanitarų vaidmenį. Vienuolynai buvo kaip ir prieglaudos namai keliaujantiems žmonėms – pernakvot, pavalgydindavo. Dažnai maitindavo, šelpdavo vargšus, kurie neturėjo pragyvenimo šaltinio.

Krikščionių bažnyčia atliko visuomenės konsolidavimo (vienijimo) vaidmenį. Neramiame pasaulyje, kur viską lėmė jėga, vyskupas pirmasis derėdavosi ir išpirkdavo miestą nuo žudymo, niokojimo, atiduodamas dalį turtų. Bažnyčia skelbė Dievo laiką nuo 1016m. gelbėti žmones nuo žudynių, tarpusavio kovų (nuo trečiadienio vakaro iki pirmadienio ryto negalima kariauti). Tuo saugojo žmones nuo nelaimių. Draudė dvikovas.

Katalikų bažnyčia pati buvo stambus feodalas, valdė dideles žemes. Popiežius gauna iš Pipino Trumpojo 756m. valdyti popiežiaus sritį. Tampa ne tik dvasiniu valdovu. Iki 1870m. egzistavo popiežiaus valstybė.

Karolis Didysis įteisisno, kad pasaulietinė valdžia gali išreikalauti bažnytinę dešimtinę. Tačiau turtai buvo sukaupti ne jos, o dovanojomų dėka. Feodalai dovanojo bažnyčiai žemes, kad papultų į dangų,kad už juos melstųsi.

Atsiradus gotikos stiliui (13-14a., pakeičia romaninį), bažnyčių statyba skatino mokslo, ypač architektūros, vystymąsi, reikalavo architektūros žinių. Daug sunkiau pastatyti.Plytos įvairių formų.

Bažnyčiose vykdavo ne tik maldos, bet jos atlikdavo ir vieną iš visuomeninių funkcijų (kaip kultūros namai). Čia vykdavo pasilinksminimai, karnavalai, šventės, šokiai.

Bažnyčios skilimas išėjo į naudą. Tuo metu joje pačioje buvo negerovių: simonija -bažnytinių vietų pirkimas ir pardavimas; vietas užimdavo visiškai tam nepasiruošę žmonės, tuo mažindami bažnyčios populiarumą; kunigų santuokos. Iniciatyvą kovoti parodė Kliuni vienuolynas. Tai parėmė popiežiai Grigalius VII (1075-1083m.valdė) ir InocentasIII (1198-1216). Jie kovojo dėl bažnyčios vidinio sustiprinimo. Grigalius- kad popiežių rinktų tik kardinolai, vyskupus tik popiežius, o ne pasaulietinė; patvirtino celibatą. Ne tik sutvirtino bažnyčią iš vidaus, bet įtvirtino bažnyčios viršenybę prieš pasaulietinę valdžią (kaip siela aukščiau už kūną, taip ir karaliai turi paklusti popiežiui – varžybos, ir vienas ir kitas norėjo būti aukščiausias. Šventosios Romos imperatorius – Vokietijos imperatorius).

Ypač InocentoIII laikais bažnyčia pasiekė valdymo viršūnę, po to jos galia sumažėjo. Jis atskyrė Europos karalius nuo bažnyčios ir privertė paklusti savo valiai. Jei atskiria, tai kartu ir pavaldiniai atleidžiami nuo priesaikos karaliui ir karalius jau nebe karalius. Bažnyčia politiniam gyvenime vaidino didelį vaidmenį, kišosi į politiką (varžybos, atskyrimai nuo bažnyčios). Kryžiaus žygiai – praplėsti įtaką, žemes.Kryžiaus žygiai Pabaltijy – kova tarp Ordino ir bažnyčios, kas daugiau žemės. Popiežiai iki šių dienų vaidina svarbų politinį vaidmenį, priiminėja aukščiausius pareigūnus. Bažnyčia kišdavosi į valstybių reikalus. Tik bažnyčia turėjo teisę skirti imperatoriumi. Karaliumi galėjo skirti tik imperatorius arba popiežius. Išlaikyti ekonominę, kultūrinę įtaką padėjo griežta centralizacija (paklusnumas). Kiekviena bažnyčia tarsi centras. Kuo daugiau kraštų priima krikščionybę, tuo didesnė galia.

7.LIETUVIAI – PASKUTINIAI EUROPOS PAGONYS. KAS TAI NULĖMĖ? ATSAKYMĄ PAGRĮSKITE.

Lietuva – Europos užkampis. Negalėjo priimti krikščionybės kai buvo Romos imperija, nes nepapuolė net į jos akiratį.Tacitas pamini aisčius, tačiau tuo ir užsibaigia. Krikščionybę priėmė
Lietuva žymiai vėliau. Tie kraštai, kurie buvo arčiau Romos imperijos priėmė krikščionybę. Lietuvą tai pasiekė žymiai vėliau. 9-10a. eina misijonieriai. Jų veikla nesėkminga. Jie keldavo nepasitikėjimą ir jei neišeidavo, juos nužudydavo. 1009m. Kvedlinburgo metraščiuose Lietuva paminima pirmą kartą. Iš pradžių (jau po Romos žlugimo) krikštas buvo kaip ir sandėris tarp karaliaus ir katalikųbažnyčios. Kaikatalikų bažnyčia sustiprėja (18-19a.), krikštas iš Lenkijos, Čekijos irgi buvo nelygiateisis sandėris su popiežium ar imperatorium, nes tik krikščioniški valdovai buvo pripažįstami. Jei norėjo, kad pripažintų, reikėjo pasikrikštyti ir pripažinti popiežiaus ar imperatoriaus vasališkumą, tapti nuo jo priklausomu.

Tuo metu dar krikštas nešamas be kraujo. 11a.pab. taktika pasikeitė. Kryžiaus žygiai. Prieš musulmonus. Juos reikėjo nukariauti. Kryžiaus žygiai persikelia ir į pabaltijį. 12-13a. į Pabaltijį žiūrima kaip į niekieno žemę (nes pagonys) ir reikia juos nukariauti. Krikščionybė į čia nešama krauju ir jėga. Iššaukė neigiamą vietinių gyventojų ir diduomenės reakciją.Krikščionybė skelbė, kad visa valdžia iš dievo. Karaliams tai būtų patikę, bet kad reikia kariauti, o tai neatitiko besiformuojančios feodalinės klasės interesų. Krikštas būtų reiškęs nukariavimą, visišką pajungimą.

Frankai žymiai anksčiau priėmė krikštą. Tuo metu tai buvo naudinga ir karaliui, ir bažnyčiai. O dabar Vokietijoje buvo žemės badas (majorato teisė – žemė vyriausiam sūnui). Užkariavimas pridengiamas krikščionybės platinimu. Niekas nenorėjo tikėjimo, kuris asocijavosi su krauju ir žudymais. Tai nepriimtina ir atsirandančiai feodalų klasei. Mindaugas 1251m. apsikrikštija. Tai kompromisas. Livonijos ordino magistras pasiūlo apsikrikštyti. Prieš Mindaugą susidariusi buvo opozicinė koalicija, norėjo nušalinti nuo valdžios.Mindaugas paperka ordino magistrą. Kad galėtų sudaryti sutartį – būtinai turėjo apsikrikštyti. Sutartį sudarė, kad galėtų išlikti valdžioje.

Livonijos ordinas siekė užkariauti visą Lietuvą baltus užkariaujant po vieną gentim. Kai juos sumuš, tada galės ir visą Lietuvą užimti. Mindaugas norėjo plėsti savo valdas, todėl prieš jį susidarė koalicija. Livonijos ordinas – platinti krikščionybę ir užkariauti Lietuvą, kuri buvo stipriausias priešas. Nes gentys, tai ne valstybė. Lietuva – jėga, galėjusi sutrukdyti šiems kėslams.Livonijos ordinas ir Mindė kaip draugai. Krikštas buvo kompromisas. Žemaičiai pasiūlo Mindei tapti karaliumi, nes suprato, kad ordinas nori po vieną sumušti baltus. Mindei atsimetus nuo krikšto, Lietuva vėl tampa pagonišku kraštu (valdovo krikštas – valstybės krikštas), puolimo objektu. Pirmieji Lietuvos bandymai krikštytis buvo jau ir Gedimino laikais. Ne per įtakingiausius, bet per artimiausius punktus. Per Livonijos ordiną, kuris neturėjo didelės galios. Tačiau jam pačiamLietuvos krikštas nebuvo naudingas.Nulupa Gedimino laiško popiežiui antspaudą. (Nenaudinga, nes neturės tuomet preteksto pulti Lietuvą). Kitas kelias per Čekija. Lietuva į Europą būtų ėjusi per ją, bet tapusi jos vasale.Bandomos vesti derybos su galingesnėm jėgom nei ordinas. Algirdas ir Kęstutis – užkietėję krienai pagonys. Atmeta pasiūlymus krikštytis. Jogaila pamato, kad Lietuva anachronizmas, neturi ateities, negli atsilaikyti prieš krikščionišką Europą. Trys keliai- Maskva, Lenkija, ordinas. Iš ordino nenaudinga, be to ir žmonėms tai siejosi su krauju, Jogala bijojo iš lietuvių senelio likimo; Maskva būtų reikalavusi paklusnumo; Lenkija nebuvo Lietuvos priešas, jai artima, kalba panaši į baltarusių.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2951 žodžiai iš 9132 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.