Istorijos konspektai naujausi laikai
5 (100%) 1 vote

Istorijos konspektai naujausi laikai

PIRMAS PASAULINIS KARAS

PIRMOJO PASAULINIO KARO PRADŽIA

Karo priežastys:

1. Susivienijo stiprios Italijos ir Vokietijos valstybės

2. Prancūzija siekė revanšo po 1870 pralaimėjimo Vokietijai.

3. Austrijos-Vengrijos ir Rusijos konfliktai dėl įsigalėjimo Balkanuose (Rusija vienijo Balkanų valstybes susivienyti kovai prieš Turkus, o kai Turkai buvo nugalti, Austrija-Vengrija ėmė kiršinti Balkanų tautas)

4. Vokietijos siekiai užimti kuo daugiau kolonijų kirtosi su Anglijos ir Prancūzijos.

5. Plito nacionalizmas, kuris skatino būti pranašesniems už kitus.

6. Žmonės pritarė karui, ir visi laukė jo.

1899 ir 1907 Hagoje susirinko kongresai, siekiantis sumažinti įtampą Europoje.

1882 susikūrė Trilypė (Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija)

1907 susikūrė Antantė (Prancūzija, Anglija, Rusija)

Karo pradžia

1914 06 28 serbai nužudo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį, norėdami parodyti, jog Austrijos-Vengrijos valdymas Serbijoje yra neteisėtas.

1914 07 23 Austrija-Vengrija, žinodama, jog Rusija palaiko Serbiją, ir turėdama Vokietijos paramą, įteikė Serbijai ultimatumą. Jame buvo liepiama pasmerkti žmogžudystę. Serbija priėmė ultimatumą.

1914 07 28 Austrija-Vengrija nutraukė diplomatinius santykius su Serbija. Prasidėjo visuotinė mobilizacija.

1914 08 01 Vokietija paskelbia karą Rusijai

1914 08 03 Vokietija užima Belgiją ir paskelbia karą Prancūzijai.

1914 08 04 Anglija įstoja į karą. Vėliau įsitraukia ir Austrija-Vengrija.

Kariaujančių valstybių tikslai:

1. Prancūzija – susilpninti Vokietiją ir atsiimti Elzasą ir Lotaringiją.

2. Anglija – norėjo atsiimti kolonijas iš Vokietijos.

3. Rusija (Nikolajus II) – norėjo valdyti Juodosios jūros baseiną.

4. Vokietija – (Vilhelmas II) norėjo prisijungti Belgiją ir Prancūzijos uostus.

KARO FRONTAI 1914-1917 M.

Karo veiksmai vakaruose

Parengtas Šlyfeno planas – staigiu puolimu nugalėti Prancūziją ir perkelti jėgas į rytus.

1914 08 03 Vokietijai užėmus Belgiją, Anglijos ir Prancūzijos kariuomenė 09 05 prie Marvos sustabdo Vokiečių kariuomenę. Prasidėjo pozicinis karas.

1915 Italija stoja į Antentę.

1916 mūšis prie Verdeno, tačiau Vokiečiams nepavyksta pralaužti Antantės įtvirtinimų. Tais metais vokiečiai nusilpo, jiems ėmė trūkti išteklių.



Mūšiai Rytų fronte

1914 Rusija atsiliepė į Prancūzijos prašymą padėti ir užpuolė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos pasienius. Rusijos puolimas buvo mažai parengtas ir nekoordinuotas.

1915 Vokiečiai, padedami Austrijos-Vengrijos ir Bulgarijos, nukariauja Serbiją ir atima iš Rusijos Lietuvą, Lenkiją, Kuršo teritorijas.

1916 Rumunija stojo į Antantės pusę, tad Vokiečiai dalį kariuomenės gavo permesti į Austrijos-Vengrijos pagalbą.

Modernių ginklų panaudojimas

1915 prasidėjo pavandeninių laivų karas. Vokietija nuskandino kelis Amerikos laivus, tad

1917 JAV (V. Vilsonas) įsitraukia į karą prieš Vokietiją.

1916 išryškėjo Anglų ir Prancūzų oro pajėgų stiprumas.

Buvo pradėtos naudoti cheminės dujos ir tankai.

Vidaus politika kariaujančiose šalyse

Rusijoje – caras Nikolajus II apribojo Dūmos veiklą.

Generolų įsakymai buvo viršesni už vietinės valdžios, visi resursai buvo skiriami karui. Buvo įvesta spaudos cenzūra, apribotos piliečių teisės.

RUSIJA 1917 M.

Vidaus politinė padėtis

Rusijoje buvo sunki ekonominė ir ūkio padėtis: trūkdavo maisto, o kareiviams šaudmenų. Dėl prastos ginkluotės ir negabių generolų Rusija prarado milijonus vyrų. Kareiviai ėmė reikšti nepasitenkinimą.

1917 m. vasario revoliucija

1917 02 Petrograde (karo pradžioje jis buvo pervadintas iš Sankt Peterburgo) įvyko darbininkų streikai, kurių neparėmė kariuomenė, tad sudaryta darbininkų tarybą perėmė valdžią mieste.

1917 03 Rusija paskelbė laikinąją vyriausybę. Caras atsisako sosto ir Rusija tampa respublika.

1918 07 Caras Nikolajus II buvo nužudytas su šeima.

Valdžioje įsitvirtina dvivaldystė: Laikinoji vyriausybė ir darbininkų socialdemokratų partijos (bolševikai ir menševikai). Tačiau sukilimai nenurimo. Laikinoji vyriausybė ministru pirmininkų paskelbė socialdemokratą, tačiau vyriausybės galia menko. Koli bolševikai.

Leninas ir bolševikų partija

Išryškėjo nesutarimai tarp bolševikų ir menševikų, nes bolševikai norėjo kuo greičiau kurti socializmą.

1917 iš slapstymosi nuo caro valdžios grįžo V. Leninas, kuris teigė, jog:

1. reikia perimti valdžią;

2. sukilti prieš ponus ir pasidalinti jų žemes;

3. darbininkams sudaryti fabrikų valdymo komitetus.

Spalio perversmas

1917 10 Bolševikai užima Petrograde Laikinosios vyriausybės rūmus ir perima valdžią. Įkurta Liaudies komisarų taryba. Vadovas Leninas. Bolševikai pamažu užiminėdavo kitų miestų valdžias.

Per rinkimus bolševikams gavus 25% balsų naujasis susirinkimas buvo išvaikytas. Leninas įsitvirtina valdžioje.

NUO BRESTO TAIKOS IKI KOMPJENO PALIAUBŲ

JAV prezidento V. Vilsono taikos programa

1918 01 08 Vilsonas pristatė 14 punktų taikos programą, tačiau Vokietija nepritarė.

Bresto taika

1917 11 bolševikai su Vokietija pasirašo paliaubų sutartį.

1917 12 prasidėjo Brest-Litovske taikos derybos. Vokiečiai pareikalavo Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Rusijai nesutikus prasidėjo karo veiksmai, tad

1918
03 pasirašyta Brest-Litovske sutartis. Rusija atsisakė minėtų teritorijų ir pripažino Suomijos nepriklausomybę.

Vokietijos karinis ir ekonominis išsekimas

Vokietija buvo visiškai ekonomiškai sutriuškinta, tad surengė paskutinį savo žygį.

1918 03 21 Vokietija puolė, tačiau dėl didelio išsekimo sustabdė puolimą. Prancūzija ėmė triuškinti likusią vokiečių kariuomenę.

Kompjeno paliaubos

1918 09 29 vokiečių generolas kreipėsi į Vyriausybę, kad ji pradėtų derybas.

Vokietijai paprašius paliaubų Antantė pareikalavo:

1. Atduoti Elzasą ir Lotaringiją;

2. Sukurti demilitarizuotą Reino zoną;

3. atiduoti visus povandeninius laivus ir dalį laivyno;

4. panaikinti Brest-Litovco taiką;

Pamačius, kad Vokietija pralaimėjo Austrijos-Vengrijos tautos ėmė brūzgėti dėl nepriklausomybės, tad

1918 10 imperatorius Karlas I paskelbia Austrijos-Vengrijos tautoms plačią autonomiją, tačiau tai buvo per vėlu.

1918 10 28 Čekoslovakija pasiskelbia nepriklausoma.

1918 11 01 Vengrija pasiskelbia nepriklausomybę

1918 11 03 Austrija-Vengrija pasirašo su Antante dokumentą dėl imperijos žlugimo.

1918 11 12 paskelbta Austrijos respublika.

Panašūs sukilimai vyko ir Vokietijoje: kariai atsisakydavo kariauti, žmonės streikuodavo. Vilhelmas II buvo nuverstas ir šalį pradėjo valdyti socialdemokratas Ebertas.

KARO PADARINIAI IR VERSALIO TAIKA

Paryžiaus takos konferencija

Pagrindinį žodį turėjo Anglija(), Prancūzija (Klemensas), JAV (Vilsonas) ir Italija. Rusija, Vokietija ir Austrija taikos derybose nedalyvavo.

Versalio taikos sąlygos

Taikos pasirašymas vyko Versalyje. Jos sąlygos buvo labai griežtos:

1. Vokietija neteko savo laivyno ir kolonijų;

2. Vokietija turėjo būti demilitarizuota (nuginkluota). Palikta tik 100 000 kareivių;

3. Nukrautos visos karinės tvirtovės Reino zonoje;

4. Vokietija prarado dideles teritorijas Europoje;

5. Elzasas ir Lotaringija buvo atiduota Prancūzijai, o Reivo žona Tautų sąjungai.

6. Uždėta 32 mlrd. dolerių reparacija.

1919 06 28 Vokietija pasirašo taiką ir priima tokias sąlygas.

Taikos sutarčių pasirašymas su Austrija, Vengrija, Turkija, Bulgarija

1919 09 10 Sen Žermene pasirašyta taikos sutartys su Austrija:

1. Austrija turėjo pripažinti 1929 Jugoslavijos (Serbija, Kroatija ir Slovėnija), Čekoslovakijos ir Lenkijos nepriklausomybes. Uždėtos reparacijos

1920 06 04 Tranono sutartis su Vengrija:

2. Vengrijai uždėtos reparacijos; šalis buvo nuginkluota ir prarado teritorijas, kurios įėjo į Jugoslavijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos ribas.

1919 11 27 Neji taika su Bulgarija:

3. Buvo sumažinta kariuomenė, gavo mokėti reparacijas, apkarpyta teritorija.

1920 09 10 Sevro sutartis su Turkija:

4. Sumažinta kariuomenė ir stipriai apkarpyta teritorija.

Naujų valstybių Rytų Europoje susikūrimas

Po Versalio sutarties Suomija, Estija, Latvija, Lietuva tapo nepriklausomomis.

Karo pasekmės

Žuvo milijonai žmonių, nusekęs ūkis, didžiulės reparacijos pralaimėtojoms. Pasaulyje ima vis labiau įsigalėti JAV ir SSRS (1920 12 30).

EUROPA PIRMAISIAIS POKARIO METAIS

PARYŽIAUS TAIKOS KONFERENCIJA IR POLITINIAI PASIKEITIMAI EUROPOJE

Paryžiaus takos konferencijos sprendimai

1919 01 konferencija susirinko garantuoti taiką visiems laikams. Dalyvavo Vilsonas (JAV), Džordžas (Didžioji Britanija), Klemensas (Prancūzija).

Šalių siekiai:

1. Prancūzija – siekė susilpninti Vokietiją.

2. Didžioji Britanija – nesiekė jos susilpninti, nes bijojo Prancūzijos iškilimo. Anglai palaikė Baltijos šalis, bes norėjo susilpninti ir Rusiją (dėl kolonijų Azijoje).

3. JAV – siekė sukurti Tautų sąjungą, kurios pagalba dalytų įtaką pasauliui. JAV nežlugdė Vokietijos, račiau nepritarė Anglų kolonijų grobimui.

1919 06 28 Versalio sutartis su Vokietija. Ji prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas kolonijas, bei turėjo sumažinti kariuomenę ir mokėti reparacijas.

Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuva

Konferencija nesiskubino pripažinti Rusijoje buvusių valstybių, nes manė, kad baltieji nugalės ir Rusijoje grįš buvusi tvarka.

Lenkija taip pat siekė prisijungti Lietuvą, tad turėdama didelius ryšius skatino Versalį taip padaryti. Lietuvos delegacija net nebuvo priimta kaip valstybinė.

Lietuva negavo de jure, o Klaipėdos kraštas buvo atiduotas Tautų sąjungai.

Sienų pasikeitimas Europoje

Prancūzija – prisijungė Elzasą, Lotaringiją ir Saro sritį

Lenkiją – gavo lenkiškas žemes ir priėjimą prie Baltijos (taip nuo Vokietijos buvo atskirti Rytprūsiai). Dancigo miestas buvo perleistas Tautų sąjungai.

Iš Austrijos-Vengrijos teritorijas, susikūrė kelios valstybės. Dalis vengrų atiteko Rumunijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos valdžiai.

Naujosios Europos valstybės

Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekoslovakija (iš Austrijos-Vengrijos), Austrija, Vengrija, Jugoslavija (serbai, kroatai, slovėnai).

Tautų sąjunga

1920 pradeda veikti. Valstybės pasižada viena kitai padėti karo atveju. Didžiausią galią turėjo 5 valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija.

JAV, nepritarus senatui, atsitraukė iš Tautų Sąjungos, tad įsigali dvi valstybės – Prancūzija ir Didžioji Britanija. Jos, Tautų Sąjungos vardu, perima valdyti: Didžioji Britanija (Irakas, Palestina, Kamerūnas), Prancūzija (Togo ir
Kamerūno dalis, bei Siriją su Libanu.

Pirmųjų pokario metų problemos

1. Keletą metų kentė ūkinius sunkumus;

2. Rusijoje pilietinis karas. 1919-1920 vyko sovietų Rusijos ir Lenkijos karas;

3. 1915-1922 – Turkija atnaujina genocidą (Sulaužo Sevro taikos sutartį);

4. Vokietijos nepasitenkinimas dėl reparacijų;

BOLŠEVIKŲ ĮSIGALĖJIMAS RUSIJOJE

Bolševikų atėjimas į valdžią

1917 Rusijoje buvo susiklosčiusi sudėtinga ūkinė ir politinė situacija, žmonės piktinosi Laikinąja vyriausybe, kuri neužbaigia karo. Be to bolševikų partijos labai veržiasi į valdžią (RSDDP)

1917 10 Petrograde RSDDP (b) nušalina Laikinąją vyriausybę.

Bolševikai (Dzeržinskis) įkūrė miliciją ir CK (NKVD, KGB pirmtaką).

Bolševikų politika

1917 10 25 bolševikų valdžia. Leninas siekė sukurti komunistinę santvarką.

1917 pab.

1. įvesta darbininkų kontrolė;

2. pradėta nacionalizacija (gamyklų, bankų ir t.t. atėmimas);

3. kolektyvizacija (kuriami kolūkiai iš kurių dauguma produktų atimami);

4. uždrausta prekyba, nes viskas buvo atiduodama valstybei, tad nuvertėjo pinigai (mokama maistu, daiktais).

1918 bažnyčia atskirta nuo valstybės, tad ji netenka pajamų ir juridinės galios. Buvo išniekinta daug cerkvių.

Pilietinis karas

Didėjant valstiečių nepasitenkinimui bolševikais, kilo pilietinė kova. Kovojo baltieji ir raudonieji.

Prieš bolševikus Š. Kaukaze kovojo L. Kornilovas, A. Denikinas, M. Aleksėjavas, o pietuose – P. Krasnovas. 1918 vasarą baltieji jau buvo bolševikų rankose.

Bolševikai (L. Trockis) laimėdavo, nes jiems buvo skiriami nauji ginklai, prievartiniai (18-40 metų) kariai, o baltieji buvo tik senoji caro armija.

1918 07 16 sušaudyta Nikolajaus II šeima.

1919 03 bolševikus puolė (iš centrinės Rusijos) A. Kolčiako armija, tačiau pralaimėjo.

1919 06 bolševikus puolė (iš pietų) A. Denikino armija, tačiau pralaimėjo.

1920 P. Vrangelio armija taip pat buvo sutriuškinta.

1919-1920 bolševikai nuslopino ir valstiečius, tad 1920 karas baigėti bolševikų naudai. Po šio karo Rusija neteko 12 mln. žmonių.

NEP’as (naujoji ekonominė politika)

Kadangi didėjo nepasitenkinimas, ir pramonė sbai žemės ūkis smino, buvo imtasi reformų. NEP’as:

1. sumažino derliaus atdavimo kiekį;

2. gražino įmones savininkams;

3. leido prekybą, tad atsirado pinigai;

SSRS įkūrimas

1922 12 30 Rusija, Ukraina, Baltarusija, Užkaukazė pasirašė “SSRS įkūrimo deklaraciją”. SSRS buvo labai centralizuota, iš kurios buvo galima “bet kada” išstoti.

TARPOKARIO DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS

Italijos fašizmas

Musolinio atėjimas į valdžią: Paryžiaus konferencijai, nepripažinus Italijos nugalėtoja ir neatidavus teritorijų ji patyrė didelę krizę, plito nedarbas, stiprėjo komunizmas. grįžus iš karo kariam, darbininkai pradėjo užiminėti gamyklas, stoti į fašistines organizacijas, nesulaukdami ryžtingų vyriausybės sprendimų.

1922 – „žygis į Romą“ ir Benitas Musolinis tampa vyriausybės vadovu (jį paskiria karalius). Musolinis pagerino žmonių gyvenimą, tačiau vis įvesdama didesnį cenzą sužlugdė fašizmą.

1924 – fašistai gauna 2/3 parlamente.

1925-1926 – Uždraustos kitos politinės partijos, perlementas neteko valdžios

1927 – paskelbta „darbo chartija“

1929 – sukurta fašistinė valstybė

1936 užpuola Eliopiją

1937 – atsisako narystės Tautų sąjungoje

Vokietija 1919-1939

Tuo metu Vokietijoje: badas, suirutė, karo pasekmės, Versalio taika, pinigai nustojo vertės

Vokietija pasirinko demokratinę valdymo formą – Veimaro respublika (nes konstiturinė asamblėja veikė Veimere; čia tokia valdymo forma).

Veimero respublikos uždaviniai: nelesti plisti komunizmo, monarchijos idėjoms, nugalėti krizę.

Nacionalsocialistų partija (NSDAP, A. Hitleris) bando nuversti vyriausybę (Alaus pučas).

JAV suteikia 30 mlrd. markių paskolą, tada buvo atkurtas ūkis, sumažėjo bedarbių.

1925 – Lokarno sutartis su Prancūzija, Didžiąja Britanija, Belgija ir Italija, dėl jos sienų.

1926 – Sutartis su SSRS ir įstoja į Tautų sąjungą. Kelogo-Briano paktas dėl taikos.

1933 – išaudus JAV ekonominei krizei, Vokietijoje atsirado daug bedarbių, bankrutavo bankai, tad žmonės pradėjo tikėti NSDAP.

1932 – NSDAP gavo daugumą parlamente ir pradėjo reikalauti nuversti Veimaro respubliką, sutriuškinti komunistus,, panaikinti Versalio sutarties padarinius. NSDAP tikslai:

1. sumažinti valdžios aparatą

2. smarkiai suvaržyti importą

3. panaikinti nenaudingas sutartis Vokietijai

Žydus Hitleris engė, nes kaltino juos bolševikų įsigalėjimu Rusijoje

Rusija. Stalino diktatūra

Sovietai siekė išplėsti socializmą kuo plačiau.

1917 – rinkimuose bolševikai gavo tik 24% tad išvaikė parlamentą

1917 – fabrikų, bankų nacionalizacija ir indėlių pradingimas sukėlė

1918-1920 – pilietinį karą.

Po jo komunistai (nuo 1919) įsigali valdžioje, bet šalis iš po karo nuniokota

1921 – V. Leninas įveda NEP’ą

1922 – J. Stalinas – generalinis sekretorius

1922 – Sovietų Rusija, Ukraina, Baltarusija, Azarbaidžianas, Armėnija, Gruzija,

pasirašo SSRS įkūrimo sutartį.

Kitos valstybės priverstos pripažinti SSRS, nes ji labai galinga.

1923 – sustabilėjo ekonomika dėl NEP

1925 – Stalinas VKP lyderis, nes 1924 mirė Leninas

1925 – prasideda
industrializacija

1927 – prasideda kolektyvizacija ir penkmečiai

1931 – J. Stalinas galutinai įveda savo valdžią.

Stalinas per tuos metus greit susidoroja prieš savo konkurentus, aukštus karininkus.

ANTIDEMOKRATINIAI JUDĖJIMAI EUROPOJE.

PILIEITNIS KARAS ISPANIJOJE

Fašistiniai ir autoritariniai judėjimai Europoje

Ko karo Europoje įsigalėjo prieštaravimas valdžiai, kuri nesugebėdavo stabilizuoti ūkio ir politikos po karo. Tad iškilo fašizmas, nes žmonės tikėjo kad tik diktatūrine jėga galima gražinti viską į vietas. Fašistams buvo būdingas antikomunizmas, o antisemitizmas ne visiems. Italų, ispanų ir portugalų fašistai nelaikė žydų priešais.

1920 autoritarinė santvarka įsigali Vengrijoje

1926 05 Pilsudskis tapo Lenkijos diktatoriumi.

1926 12 Smetona tapo Lietuvos diktatoriumi.

1926 Portugalija tampa autoritarine.

1929 Jugoslavija taip pat.

Pilietinis karas Ispanijoje

1931 prasidėjus judėjimui prieš karalių Ispanija paskelbta respublika. Sudaryta vyriausybė sumažino bažnyčios įtaką, tai nepatiko daliai tikinčiųjų, tad

1933 Kortesų (perlamentų) rinkimuose daugumą gavo katalikų partijos. Tai nepatiko socialistams ir fašistams, tad jie nuolatos rengdavo sukilimui. Tačiau 1936 rinkimui jie vėl negavo vietų valdžioje.

1936 Maroke fašistai suorganizavo kariuomenės maištą. Suskilimas virto į pilietinį karą. Sukilėliams vadovo Franciskas Frankas. Karas buvo labai žiaurus, bet 1939 sukilėliai laimėjo, nes jų valdžia buvo labai centralizuota (Frankas).

Karas Ispanijoje ir Europoje

Ispanijos sukilėlius rėmė Vokietija ir Italija, o JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija stengėsi nesikišti. Tačiau Rusija visomis išgalėmis rėmė Ispanijos vyriausybę.

Franko valdymas

1939 04 01 pilietinio karo pabaiga. Nugalėtojai vykdė griežtas represijas, buvo uždraustos partijos (komunistai nepasitraukė). Frankas turėjo neribotą valdžią, tačiau ja nepiktnaudžiavo. Franką palaikė katalikų bažnyčia. Jo valdymo laikotarpiu fašistai prarado galią, buvo smerkiamas nacizmas, komunizmas, buvo atgaivinta ekonomika.

VIDURIO IR PIETRYČIŲ EUROPA: TARP DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS

Naujų Europos valstybių problemos

Naujos valstybės susidūrė su begale politinių ir ekonominių sunkumų. Didelių sunkumų sukėlė tautybių skirtumai šalyse.

Tarpukario Lenkija

1918 11 Lenkija paskelbia nepriklausomybę, tačiau kovos dėl sienų tęsėsi iki 1921.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2463 žodžiai iš 8200 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.