Istorijos konspektai naujieji laikai
5 (100%) 1 vote

Istorijos konspektai naujieji laikai

REFORMACIJA

Bažnyčia turėjo didelę valdžią to meto visuomenei ir valdonams. Vyskupai turtais varžydavosi su kunigaikščiais

XVI a. pr. Kilo judėjimas už katalikų bažnyčios pertvarkymą. Jis vadinamas reformacija.

Reformacija kilo Vokietijoje, nes jos valdininkams nepatiko įsigalėjusi bažnyčios valdžia, didėjantys mokesčiai nepatiko valstiečiams. Kunigams nepatikdavo indulgencijos ir kiti bažnyčios nuostatai.

Martynas Liuteris

Jis buvo Vitenbergo universiteto teologijos profesorius, tad buvo gerai išanalizavęs Bibliją. Liuteris surašė 95 tezes, kurios aprašė bažnyčios veiksmus, prieštaraujančius Kristaus mokymui. Liuteris sake jog:

1. Indulgencijos neatleidžia nuodėmių.

2. Krikščionys gali patys save valdyti

3. Pagrindas yra Šventasis Raštas (jį reikia labai studijuota)

4. Bažnyčia turi atsisakyti turtų.

5. Vienuoliai turi išeiti iš vienuolynų.

1517 spalio 31 d. pakabino šias tezes ant Vitenbergo bažnyčios durų (ta reformacijos pradžia)

Šios mintys paplito po visą Europą. Jos buvo panašios į anglo Viklifo ir čeko Jano Huso mintis, tad Liuteris buvo apkaltintas erezija ir atskirtas nuo bažnyčios.

1521 m. Vorsme įvyko įtakingų žmonių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Liuteris. Liuteris buvo skatinamas atsisakyti savo idėjų, tačiau jis to nepadarė. Saksonijos kunigaikštis išgelbėjo Liuterį nuo suėmimo ir paslėpė Vartburgo pilyje.

Liuterio mintys sparčiai plito: vienuoliai palikdavo vienuolynus, kunigaikščiai užimdavo bažnyčios žemes ir jai likdavo vien tik dvasiniai reikalai.

Religinė kovos

Karolis V buvo katalikybės šalininkas, tad tarp reformatų ir imperatoriaus šalininkų vyko kovos. Imperatorius pralaimėjo.

1555 Augsburbo taika. Kunigaikščiai galėjo pasirinkti tikėjimą savo valdose (“kieno valdžia, to ir religija”).

Š. Vokietija – protestantiška, P. Vokietijoje – katalikiška.

1525 kryžiuočių magistras Albrechtas priima reformaciją ir paleidžia ordiną. Prūsija tapo kunigaikštyste.

Valstiečių karai

1525 valstiečiai, paveikti Tomo Miuncerio minčių, sukilo, siekdami, kad būtų panaikintas lažas, dešimtinė, tad siautė pilis, žudė dvasininkus. Sukilėlius pasmerkė ir Liuteris, tačiau kunigaikščių kariuomenė sumušė sukilėlius.

Reformacijos plitimas

Skandinavija perėmė reformaciją.

Latvija, Estija, Prūsija parėmė reformaciją.

Anglijos karalius Henrikas VIII panoro išsiskirti su žmona ir vesti kitą, bet popiežiui nepritarus, jis atsiskyrė nuo bažnyčios. Atsirado anglikonų bažnyčia (galva karalius).

Šveicarijoje įsigali Kalvino mintys (Dievas viską lemia, skatino darbą, taupumą, griežta dienos disciplina). Už jo kritiką buvo baudžiama mirtimi. Kalvinai plito Prancūzijoje, Nyderlanduose, Škotijoje, Lietuvoje, Lenkijoje.

Kontrreformacija – katalikų kova prieš reformatus

1545 Tridente įvyko katalikų suvažiavimas, kuris:

1. paskelbė reformatus eretikais.

2. Sudarytas “kenkiančių” knygų sąrašas “Index”.

3. Uždrausta pirkti bažnytines pareigas.

4. nutarta kurti naujas švietėjiškas įstaigas.

1563 Tridente baidė darbą. Aktyvūs buvo Jėzuitų ordino nariai.

1540 popiežius palaimino ispano Ignaco Lojolos Jėzuitų ordiną (“viską didesnei Dievo garbei”). Jis stiprino katalikų bažnyčią. Jėzuitai buvo labai išsilavinę, tad kūrė mokyklas, mokė ir buvo kunigaikščių nuodėmklausiais. Taip ordinas įgijo didelė reikšmę.

Kovos tarp protestantų ir katalikų

Žano Kalvino pasekėjai – hugenotai.

1572 08 24 Šv. Baltramiejaus naktis (hugenotų žudynės). Kovos Pranc. vyko nuolat.

1598 Nente pasirašyta sutartis, leidusi hugenotams išpažinti savo tikėjimą. Vėliau kovos atsinaujino.

XVI a Nyderlandus valdė Ispanija, o ispanų valdovai buvo dideli katalikybės šalininkai. Ispanai ten labai persekiojo reformatus (inkvizicija).

1566 Nyderlanduose kilo karas prieš svetimšalių valdymą (sukilo reformatai)

1609 Ispanija pripažino Olandijos nepriklausomybę. Ten įsigali religinė tolerancija.

PASAULIS ABSOLIUTIZMO IR ŠVIETIMO EPOCHOJE

Olandijos ir Anglijos iškilimas

Nyderlanduose labai anksti iškilo amatai, manufaktūros, pramonė, prekyba.

XV a pab. Nyderlandus užkariavo Austrija (Habsburgai), o jiems tapus Ispanijos valdovais, Nyderlandai tapo pavaldūs Ispanijai. Iš Nyderlandų Ispanija gaudavo 2/5 visų mokesčių.

Pilypas II (Ispanijos karalius) labai ėmė persekioti reformatus ir uždėjo muitus, tad

1566 prasidėjo karas prieš katalikus. Ispanijos karalius pasiuntė karvedį Albą susidoroti su sukilėliais, tad buvo nubausta 8 000 žmonių ir uždėjo didesnius mokesčius.

1579 Nyderlandai dar labiau sukilo prieš ispanus, tad Pilypas II atsakė Albą ir padarė kai kokias nuolaidas. Tačiau sukilimas nurimo tik P> Nyderlanduose.

1579 7 šiaurės provincijos susijungė ir paskelbė Olandiją.

1609 Ispanija pripažino Olandiją.

Olandijos ūkio suklestėjimas

Daug žmonių gyveno miestuose, tad labai kilo pramonė. Olandai turėjo didžiulį laivyną, tad užsiėmė prekyba. Amsterdamas tapo finansų centru.

1602 įkurta Ost Indijos kompanija. Ji prekiavo su įvairiomis šalimis. Olandai išstūmė Portugalus.

Anglija XVII a pr.

Baudžiava išnykusi, o valstiečiai nuomojasi žemę iš džentelmenų. Džentelmenai steigė manufaktūras (vilna, muilas, parakas, anglis).

XVII a pr. Londonas tapo
didžiausiu Europos miestu.

Kalvino pasekėjai Anglijoje – puritonai.

Karalius buvo Anglikonų galva (toje religijoje buvo išlikę turtai ir vyskupų valdžia), tad puritonams įsigalėjus parlamente, įvyko susipriešinimas tarp karaliaus ir parlamento.

Karolis I paleido parlamentą ir 11 metų jo nešaukė. Tada padidėjo puritonų persekiojimas. Karalius bandė įvesti Anglikonybę ir Škotijoje, tačiau Škotija karą laimėjo ir 1640 Karolis I buvo priverstas sušaukti parlamentą.

Naujai išrinktas parlamentas nebepaisė karaliaus, tad paleido puritonus iš kalėjimų, sumažino mokesčius. Tad tarp karaliaus ir perlamento prasidėjo kova.

Oliveris Kromvelis (parlamentas) surinko stipria kariuomenė ir karalius pralaimėjo.

Džono Liberto (puritonas) leveleriai kėlė mintis panaikinti monarchiją ir Lordų rūmus. Juos palaikė armija, tad leveleriai nuvertė priešiškai susitikusius deputatus.

1649 leveleriai nužudo oficialiai Karolį I. Anglija paskelbta respublika.

Tuo metu Oliveris Kromvelis labai žiauriai elgėsi su airiais norėdamas užkariauti jų žemes. Kromvelis kariavo ir su Škotija. Škotai buvo nugalėti ir Anglija, Škotija, Airija buvo suvienyta.

1653 Kromvelis pasiskelbė respublikos valdovu (lordu protektoriumi). Anglija labai sustiprėjo. Po Kromvelio mirties jo sūnus sosto neišlaikė.

Prasidėjo karinė suirutė, kuria galėjo išgelbėti tik monarchijos įvedimas.

Konstitucinės monarchijos susiformavimas

1660 karaliumi buvo paskelbtas Karolis II.

Karolis II rėmėsi katalikiškomis idėjomis, tad Anglai pakvietė olandų karalių Vilhelmą Oranietį nuversti Anglijos karalių.

1688 Oranietis įsiveržė ir nuvertė Anglijos karalių Jokūbą II.

Į sostą atsisėdo Vilhelmas Oranirtis, tačiau tik patvirtinęs “Teisių bilį” (karaliaus vadžios sumažinimas).

XVII pirmoje pusėje įsitvirtino konstitucinė monarchija.

Anglija tapo pirmaujančia kolonijine valstybe

XVIII Anglija turėjo geriausią laivyną. Anglai nukariavo Indiją, dalį Australijos.

ABSOLIUTIZMAS VAKARŲ EUROPOJE

XVII-XVIII absoliutizmas įsigali beveik visose Europos šalyse.

Absoliutizmo turėjo imtis valstybės, kad neišsiskirtų iš kitų Europos valstybių.

Ispanijos absoliutizmas

1479 susikūrė Ispanijos karalystė.

1516 karaliumi tapo Karolis I ir tada labai sustiprėjo absoliutizmas. Tuo metu Ispanija buvo galingiausia valstybe Europoje. Ji turėjo žemių Europoje ir Afrikoje.

Karolio I sūnus Pilypas II labai rūpinosi kultūra, tačiau tuo laiku pradėjo kitos šalys stipriai puldinėti.

1700 Ispanija nusilpo ir karaliumi buvo išrinktas prancūzas.

Prancūzijos monarchija

Hugenotas Henrikas IV priėmė katalikybę ir tapo Prancūzijos karaliumi.

1598 Nanto mieste Henrikas IV paskelbė ediktą, kuriuo paskelbė tikėjimo laisves.

Jis nusprendė nešaukti Generalinių luomų ir ėmė vienas tvarkyti valstybę.

1610 sostą užėmė jo sūnus Liudvikas XIII. Šis valdovas buvo silpnas ir įsigali kardinolas Rišeljė. Jis labai sustiprino karaliaus valdžią ir valstybę.

1643 valdovu tapo Liudvikas IV. Jis valdovu tapo 5 metų. Suaugęs ėmėsi užkariavimų ir pramonės plėtros. Panaikinęs tikėjimo laisvę išvarė daug amatininkų, tad šalis nuskurdo. Liudvikas IV daug pinigų iššvaistė savo prabangai.

RUSIJA XVII-XVIII

XVI Rusija labai padidėjo.

1598 mirė paskutinis Riuriko dinastijos caras ir caru tapo Borisas Godunovas. Didikai nenorėjo šio caro, tad atsiradus apsimetėliui buvusio caro sūnui, didikai jį parėmė ir mirus Godunovui, 1605 apsimetėlis Dimitrijus tapo caru.

1606 po Dimitrijos nužudymo caru tapo Vasilijus Šuiskis.

Dėl caro Dimitrijaus nužudymo Bolotnikovas suorganizavo sukilimą. Pasinaudodami sukilimu Lietuvos-Latvijos kariai puolė Rusiją ir užėmė Maskvą. Žygimanto III sūnus tapo caru.

1612 lenkai gavo pasiduoti.

1613 caru išrinktas Michailas Romanovas.

Vidaus padėtis ir karas XVII

Patvaldystė (absoliutizmas) įsigalėjo caro Aleksandro laikais. Caras į dūmą pasistatė sau palankius asmenis, tačiau greit ji nebuvo šaukiama. Caras įtvirtino baudžiavą ir savo valdžią.

Patriarchas Nikonas suvienodino ir modernizavo bažnyčią, o senojo tikėjimo atstovus (sentikius) imta net persekioti.

1670-1671 sukilimas, vadovaujamas Dono kazoko Stepono Razino.

XVII Rusija kariavo su kaimynėmis. Atsiėmė Smolenską, prijungė Ukrainą, Kijevą, Sibirą,

1689 Nerčinsko sutartis. Rusija pasirašo su kinais, kad nepuls jų.

Petras I (1682-1725)

1689 jis pradeda valdyti vienas (be sesers, nes ją nušalino).

137 psl. lentelėse

Rusijos virtimas jūrų valstybe ir imperija

Petras pirmasis užėmė dalį Suomijos, Estiją ir daly Latvijos ir taip išėjo į Baltijos jūrą.

1700-1721 didysis Šiaurės karas. Tarp Rusijos ir Švedijos. Kol švedai kariavo su Lietuva- Lenkija, rusai pasistatė laivyną ir laimėjo.

1721 Nyštadto taika ir Švedija atiduoda Livoniją su Rygos ir Talino uostais.

1721 Petras I pasiskelbia imperatoriumi.

Jekaterina II

1762 nuvertus Petrą III, imperatore tapo jo žmona Jekaterina II. Ji plėtė kultūrą, švelnino įstatymus, tačiau baudžiava sustiprėjo.

1773-1775 didysis valstiečių sukilimas (Jemeljanas Pugačiovas), tačiau jis buvo numalšintas.

Jekaterina II stiprino laivyną, plėtė žemes.

1768-1774 laimėjo prieš Turkiją ir gauna žemių Š Kaukaze, prie Juodosios jūros.

1783
Rusijos prijungiamas Krymas.

Rusijos ūkis ir visuomenė

XVIII sparčiai augo ūkis. Tačiau buvo atsilikęs švietimas, baudžiauninkus net buvo galima parduoti, korupcija.

ŠVIETIMO AMŽIUS IR APŠVIESTASIS ABSOLIUTIZMAS

XVIII – Švietimo amžius. Pradininkai F. Beikonas, R. Dekartas.

Švietėjai – mąstytojai, kritikavę feodalinės valstybės santvarką.

Švietėjai smerkė:

1. religinį nepakantumą;

2. žiaurius įstatymus;

3. luomų privilegijas;

4. reikalavo lygybės prieš įstatymus.

Pradėta leisti daugiau knygų, manyta, kad tik apsišvietęs valdovas gali valdyti gerai, prancūzų kalba pasidarė visuotine bendravimo kalba.

Anglų švietėjai

Džonas Lokas skatino atskirti įstatymų vykdomąją ir leidžiamąją galias.

Prancūzų švietėjai

Šarlis Luji Monsekjė palaikė Loko idėjas ir Angliją laikė pavyzdinga valsybe.

Volteras manė, kad valstybę turi valdyti apsišvietęs valdovas, skatino sukilimą prieš katalikų bažnyčią. Volteras susirašinėjo su karaliais ir gyveno vėliau pas Prūsijos karalių.

Žanas Žakas Ruso smerkė turtinę nelygybę, palaikė respublikos modelį,

Žanas Meljė statino pavaikinti žemių skirstymą, turtinę nelygybę ir valstybę.

Deni Didro pradėjo leisti enciklopediją. Ji buvo užbaigta 1772

Švietimas kitose Europos šalyse

Vokiečiai parėmė vieningos žmonijos idėjas. Palaikė vieningos Europos idėjas.

Ispanai ir Italai daug pasiekė bausmių švelninime.

Apsviestasis absoliutizmas

Valdovai vykdė švietėjiškus pertvarkymus:

1. administracijos centralizacija

2. įstatymų reforma

3. parama ūkiui, baudžiavos sušvelninimas arba panaikinimas

4. mokesčių pertvarkymas

5. mokyklų steigimas

6. religinis pakantumas.

Reformos buvo vykdomos daugelyje šalių. Ypatingai Prūsijoje (Juozapas II)

VOKIETIJOS ŽEMĖS IR PRŪSIJOS IŠKILIMAS

Vokietija po 30 metų karo

Karas vyko tarp tautų ir Vokietija buvo labai nualinta

1648 Vestfelijos taika ir baigiasi Trisdešimties metų karas. Pagal ją Vokietijos žemės atiteko Prancūzijai ir Švedijai.

Habsburgų stiprėjimas

Habsburgai Austrijoje pavaikino religinę toleranciją ir plėtė ūkį.

Austrai kovojo su Turkais dėl Vengrijos, tačiau 1683 Turkams puolus, Austrai su Lenkais juos sutriuškina.

Sudaryta Šventoji sąjunga kovai su Turkija (Austrija, Lenkija-Lietuva, Romos popiežius, Venecija).

Austrija užėmė Vengriją ir kovoje dėl Ispanijos sosto (išmirus senajai Habsburgų šakai Ispanijoje) daug žemių atėmė iš Prancūzijos ir Italijos.

Prūsija

Hohencolernų dinastija

Po 30-mečio karo ją pradėjo valdyti Frydrichas Vilhelmas.

1618 Prūsija buvo paskelbta Lenkijos lenu (pavaldi teritorija), tačiau lenkai atidavė ją Branderburgo kunigaikščiui. Taip atsirado Prūsija iš 2 dalių.

1655 Prūsija tapo Švedijos, užpuolusios Lietuvą-Lenkiją, sąjungininke. Tačiau Švedams pralaimint jie perėjo į Lietuvos-Lenkijos pusė.

1657 už pagalbą Lenkija panaikina leną.

1701 Vilhelmo sūnui Frydrikui I pavyko iš imperatoriaus gauti karūną.

Prūsijos ūkis

Viduramžiais baudžiava sustiprėjo. Prūsija panaikino religinę diskriminaciją ir leido svetimšaliams įsikurti, duodavo žemės. Panaikinus Nanto ediktą daug išsilavinusių hugenotų atsikėlė į Prūsiją.

Frydricho Vilhelmo I laikais (1713-1740) sustiprėjo kariuomenė. Jis šaukdavo rekrutus (20 metų tarnybai). Junkeriai dalis vaikinų, kurie buvo paimami jėga į karinė tarnybą. Karinė drausmė labai griežta.

Frydricho II vidaus ir užsienio politika

Frydrichas nekreipė dėmesio į religinius skirtumus, rūpinosi meni, įvykdė teisių reformą. Karinė drausmė liko griežta.

1763 pirmą kartą šis valdovas pabandė įvesti privalomą mokymąsi.

1740 Prūsija užpuolė Austriją ir “žaibišku karu” užėmė Sileziją.

Austrija užsitikrino patraukė savo pusėn Rusiją ir Prancūziją, tad

1756 Prūsijai vėl puolus, teko kautis su 3 priešais (Septynmetis karas). Tačiau iš karo pasitraukus Rusijai ir Prancūzijai, Austrijai teko pripažinti Sileziją Prūsijai.

1772 pasidalinus ATR buvo sujungta Prūsija.

ŠIAURĖS AMERIJOS KOLONIZAVIMAS IR JAV SUSIKŪRIMAS

Kolonizacijos pradžia

1607 anglai įkuria Virdžinijos koloniją.

“Sutartiniai vergai” – neturtingi anglai, kurie dirbdavo, kad užsimokėtų už bilietą šeimininkui.

1620 pirmoji puritonų įkurta kolonija Masačūsetsas. 1630 jie įkuria Bostono miestą.

XVII olandai įkūrė Naujųjų Nyderlandų koloniją, o švedai – Naujosios Švedijos.

1664 Naujuosius Nyderlandus užima anglai ir Naująjį Amsterdamą pavadina Niujorku.

1608 prancūzai Šv. Lauryno upėje pastatė fortą. Kanados kolonijos pradžia. Prancūzai atrado Meksikos įlaką ir Misisipės pakrantes pavadino Luiziana

Anglų kolonijos

Anglai turėjo 13 kolonijų, kurios skirdavo gubernatorius, tačiau kolonijos turėdavo ir atstovaujamuosius susirinkimus.

Anglija vystydavo žemdirbystė ir laivų statybą.

Kolonijose veikė koledžai, bibliotekos.

Anglų ir prancūzų kova

Prancūzai neleido Anglams plėstis toliau į žemyną, tad

1756-1763 prasidėjo Septynerių metų karas. Anglija turėjo daugiau karių, tad jai atiteko Kanada (Šv. Lauryno slėnis) ir Luiziana iki Misisipės. Prancūzai buvo išstumti.

Nepriklausomybės karo priežastys ir JAV paskelbimas

Anglai, norėdami apriboti kolonijų savivaldą, uždraudė
keltis į naujai užgrobtas žemyno teritorijas, padidino mokesčius, apribojo prekybą. Anglai uždėjo muitus iš jos vežamoms prekėms, tad kolonijos paskelbė joms boikotą ir atsisakė pirkti.

Banjeminas Franklinas įrodinėjo, kad kolonijoms reikia atsiskirti.

1775 Masačūsetse prasidėjo karo veiksmai

1776 liepos 4 “nepriklausomybės deklaracija” (Tomas Džefersonas). Kolonijos atsiskiria nuo Anglijos.

Nepriklausomybės karo eiga ir pasekmės

Anglai puolė kolonijas ir kolonijos, mažai pasiruošusia armija (Džordžas Vašingtonas), pralaimėjo pirmuosius mūšius.

“Bostono arbatėlė” kolonistai išpylė arbatą į vandenyną, protestuodami už muitus. Tai nepriklausomybės karo pradžia.

JAV su Prancūzija pasirašo sutartį ir gauna jos paramą.

1781 amerikiečiai su prancūzais sutriuškina anglus.

1783 taikos sutartis.

1787 JAV konstitucija.

1791 “Teisių bilis”. Konstitucija ir teisių bilis įtvirtino demokratiją JAV.

EUROPIEČIŲ SKVERBIMASIS Į KITUS ŽEMYNUS XVI-XVIII

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2392 žodžiai iš 7954 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.