PRIEŠISTORĖ
Priešistorė: 3 mln. mėtų; nuo žmogaus iki rašto atradimo. Tai akmens amžius: paleolitas, mezolitas, neolitas.
Žmonės atsirado: iš Dieno sukūrimo; savaime; palaipsniui išsivystė (Darvinas).
Prieš 4 mlrd. metų atsirado Saulės sistema ir žemė.
Prieš 3 mlrd. metų atsirado bakterija.
Prieš 4 mln. metų iš australopitekų išsivystė pirmykščiai žmonės. Žmogus kilęs iš Afrikos.
Klimatui labai kintant beždžionės buvo priverstos išlipti iš medžių ir vaikščioti žeme. Prieš 3 mln. metų žmogus iš akmens ima gamintis įrankius, tad vadinamas sumaniuoju žmogumi
1,5 mln. metų apsigyveno iš Afrikos i kitus žemynus (statieji žmonės).
Žmogaus evoliucija: ramapitekas – sumanusis žmogus ir australopitekas – stačiasis žmogus – neandertalietis ir protingasis žmogus.
Akmens amžiuje žmonės buvo klajokliai, gyveno grupėmis. Vertėsi rinkimu, medžiokle, žvejyba. Gyveno uolose. Vėlyvajame paleolite žmonės sudarydavo stovyklavietes, kur gyvendavo kelios gentys (apie 100-150 žmonių).
Reikšmingiausi atradimai: stačiasis žmogus atrado ugnį; kalba;
Vėlyvajame paleolite 100 000 ar 200 000 m. prieš ėmė slinkti ledynai ir nuo Grenlandijos 1-2 km. Aukščio ledu uždengė viską iki Pirėnų, Kaukazo. Prieš 20 000 metų paskutinis ledynmetis, kuris atšilo prieš 10 000 m. Ledynmečio žmonės vadinami neandertaliečiais.
Prieš 40 000 m. neandertaliečiai išnyko ir atsirado protingasis žmogus. Tada dėl vietos sąlygų susiformavo baltaodžiai – europidai, geltonodžiai – mongolidai ir juodaodžiai – negridai.
Pirmieji Lietuvos gyventojai.
11 000 mpK pirmasis atšilimas ir Lietuvoje daug miškatundrės, mamutų. Atsiranda žmonės Lietuvos teritorijoje (elnių medžiotojai). Jų verslai medžioklė, rinkimas, žvejyba, darbo įrankių gamyba buvo iš titnago. Žmonės kūrėsi prie upių.
10 000 mpK antrasis atšilimas.
Neolito laikotarpis
Pradėta akmenį ne skaldyti, o šlifuoti. Rankiotojai ir medžiotojai tampa žemdirbiais ir gyvulių augintojais, todėl sparčiai daugėja gyvenviečių. Žmonės ėmė tobuliau apdirbti akmenį, iš molio gamindavo indus. Moterys pradeda austi, pinti.
Lietuvoje neolito laikotarpiu įsivydavo Nemuno ir Narnos kultūros.
Akmens amžiaus pabaiga Lietuvoje ir Rytų kraštuose
3 000 mpK į Lietuvą atsikraustė indoeuropiečiai. Ilgainiui jie supanašėjo su vietiniais gyventojais ir tapo baltais.
Pirmieji miestai: Jerichonas (į šiaurę nuo negyvosios jūros), Džarmas (Irake), Kital Hiūjūkas (Turkijoje).
7000 mpK artimieji rytai ir Centinė Europa išmoko apdirbti metalą.
4000 mpK išmoko išgauti žalvarį. Tai žalvario amžius.
Dvasinis pasaulis
Tikėjo reinkarnacija ir gerbdavo gyvūnus. Jų garbei rengdavo šventes. Tikėjo kad galima išmelsti lietų.
Menas
Mokėjo piešti ir išgauti spalvas, gaminti skulptūrėles, šokti, dainuoti, groti.
Lietuvių tikėjimas ir menas: garbino gyvūnus, vyriausia buvo briedžių briedė.Briedžių briedę pakeitė skulptūra su žmogaus atvaizdu. Žmonės nešiojo papuošalus iš gyvūnų ragų, dantų, tikėdami, kad įgyja jų galias.
ŠUMERAI
4000 mpK įsikūrė Mesopotamijoje
3500 mpK Šumerų miestai – Ūras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras.
Šventykla – Zikuratas
2300 mpK Akado karalystė (Sargonas) nukariauja šumerų miestus.
Sargonas įkūrė pirmąją imperiją. Ši imperija gyvavo šimtmetį, bet suiro dėl genčių puldinėjimo. Tuo metu iškilo Babilonas
Babilonas
I-oji Babilono karalystė
Kadangi buvo šalia dviejų upių tai tapo prekybos centru. Pasiekė aukštumas Hamurabio (1792-1750 mpK) laikais.
Tamsieji Babilono šimtmečiai
1550 mpK Babilonas nuniokotas Heritų ir valdo kasitai. 689 mpK Babiloną sugriauna Asirai.
II-oji Babilono karalystė
Babilonas klestėjo Nabuchodonosaro II laikais. Užkariavo Palestiną ir Finikiją. 539 mpK Babiloną užkariauja Persai.
Asirai
IX apK tapo labai galingi, buvo karinga valstybė. Užgrobė Siriją, Pelastiną, Babiloną. Žiaurūs žmogžudžiai. Karalius Sinaheribas. Sostinė Ninevija.
Šumerų dievai
Vyriausias – Anus. Politeiznas
Šumerų laimėjimai
Raštas (dantiraštis; mokykla – lentelių namai), medicinos laimėjimai, matematika (+, -, *, /, šešiasdešimtaitė sistema), tyrinėjo dangų, literatūra “Gilgamešas”, ūkis: ratas, buriniai laivai, stiklas, kanalai drėkinimui.
EGIPTAS
Juodasis Egiptas – derlinga žemė
Raudonasis Egiptas – dykumos
6000 mpK – Egiptiečiai atsirado tose žemėse
Egipto sritys – nokai, kurie bekariaudami pavirto į Aukštutinį ir žemutinį Egiptą.
Seniausioji karalystė
3100 mpK. Karalius Menas suvienija šias karalystes.
Senoji karalystė
2800 mpK. Įkūrėjas – Džoseris. Pradedamos statyti piramidės. Sostinė Memfis.
Vidurinioji karalystė
2050 mpK. Sostinė – Tėbai; faraonas – Sesosteris III; pradedami užkariavimai
Naujoji karalystė
1580 mpK. Sostinė – Achetatonas; faraonas – Echnatonas; Nukariauta Sirija, Palestina. Tuo laikotarpiu gyvena Hatšepsuta, Ramzis II, Tudmozis III. 1296 mpK – mūšis prie Kadešo (Egptas ir Hetitai) pirmoji sutartis kada pasidalino svetimas teritorijas.
Faraonas
Žyniai, didikai
Kariai
Valstiečiai
Vergai
Lentelėse 83 psl.
INDO CIVILIZACIJA
2500 mpK – Mehendžo Daras ir Harapa. Šie miestai – indo slėnyje.