Istorijos konspektai viduramžiai
5 (100%) 1 vote

Istorijos konspektai viduramžiai

BIZANTIJA

395 – RI skilo į VRI ir RRI (bizantiją)

Bazilijus – imperatorius.

Ūkis: natūrinis ūkis, menki amatai; prekyba, žemės ūkis klestėjo

Santykiai su kaimynais:

Kariuomenė: pirmiausia iš valstiečių, vėliau profesionali.

Justinjano laikais (527-565) bandė atkurti RI, bet išnaudojo daug pinigų ir vieko nepavyko.

1. Kovos su Persais. Persai užėmė Siriją, Palestiną, Egiptą. 642 kovos baigėsi, nes Persus užėmė Arabai.

2. Arabai užėmė Siriją, Egiptą. 717 2 metus laikė apsupę Konstantinopolį. Užėmė Kretą, Kiprą, Siciliją.

3. Kovose su Slavais, jiems leido įsikurti Balkanuose, nes nesugebėjo su jais kovoti. Slavai mokėjo mokesčius ir saugoje sienas nuo barbarų.

4. 679 atsikėlę Bulgarai su Slavais sukūrė valstybę. Tarp Bulgarijos ir Bizantijos vyko kovos, bet Bulgarija tapo pavaldi Bizantijai.

5. 1190 Serbija pasiskelbė pavaldi imperijai.

ARABAI IR ISLAMAS

Verslai

Klajojantys arabai – beduinai verčiasi gyvulininkyste.

Derlinguose vietose vystosi žemdirbystė, amatai ir prekyba.

Mahometas

570 m. gimė. Jis tarnavo pas turtingą našlę, kurią vedė. Taip tapo turtingu pirkliu. 40-ies metų ėmė girdėti garsus ir pasitraukė į dykumą, kur jam angelu apsireiškė Alachas.

622 m. Mahometą išveja iš Mekos į Mediną (Hidžra). Ši diena – musulmonų pradžios diena. Jis tampa Medinos valdovu, o Meką paskelbia musulmonų miestu. Greit atsiranda Alacho kultas.

632 miršta Mahometas.

Abu-Bakras surinko Mahometo knygas ir sudarė Koraną.

Musulmonų priedermės:

1. Džihadas

2. Ramadanas

3. Aplankyti Meką

4. Turėti vieną Dievą ir pranasą

5. Aukoti vargšams.

Arabų užkariavimai

632 užėmė Siriją, Palestiną, Persiją, Egiptą.

732 mūšis prie Puatje. Sustabdomas musulmonų veržimasis į Europą.

Pergales lėmė musulmonų bebaimiškumas ir atsidavimas Alachui

Susikuria arabų valstybė – kalifatas. Valdo kalifas.

Suirimas

1. Valdyti ištisą šalį buvo sunku, tad kalifatas buvo suskirstytas į provincijas. Jas valdė emyrai.

2. Tikėjimo skirtumai. Atsiranda sunitai, tikintys ne Koranu, o sunomis. Šiitai (Korano šalininkai) ima kariauti su sunitais.

3. 756 atsiskiria Kordonos kalifatas. VIII a daug teritorijų pasiskelbė nepriklausomomis.

4. Prisidėjo ir Turkų-seldžiukų puldinėjimai. XIII galutinai žlugo užpuolus mongolams.

Islamo kultūra

Kalifas Al Mamudas (813-833) įkūrė biblioteką.

Bagdade kūrėsi universitetai; Kordoboje pastatyta observatorija;

Literatūra – “Tūkstantis ir viena naktis”

Užkariaudami neprimetinėjo savo kultūros, o perėmė iš kitų (Indijos, Kinijos).

EUROPA

Chlodvigas suvienija frankus ir įkuria valstybę

800 Karolis Didysis (768-814) užkariavęs Saksus, Italiją pasiskelbia imperatoriumi.

843 Karolio Didžiojo anūkai Karolis Plikagalvis, Lotaras I, Liudvikas Vokietis pasidalija imperiją. Tose valstybėse įsigali feodalai, tad karalius tik pirmas tarp lygių. Pats karalius valdė tik mažą teritoriją – domeną.

Centralizuotos valdžios susilpnėjimo priežastys:

1. Feodalai turėdavo karaliui skirti karių, tad sustiprėję nebenorėjo tarnauti.

2. Feodalų galią didino ir genčių puldinėjimai.

962 vokiečių (pas jų stipriausia centralizuota valdžia) Otonas I užima Italiją ir paskelbia ŠRI.

Ispanija

711-713 musulmonų užkariavimai.

Rekonkista – Musulmonų ir krikščionių karai dėl Ispanijos. Dėl ilgų su arabais kovų susiformavo stipri centralizuota valdžia.

Šiaurės Europa

VIII-XI puldinėja vikingai. Danų karalius Kanutas užėmė Angliją, Švediją, Norvegiją.

Slavai

Ten krikščionybę platino Bizantija.

Kūrėsi:

1. VII – Bulgarija

2. XI – Kijavo Rusia

3. X – Čekijos kunigaikštystė

4. X – Lenkiją įkūrė Mieško

5. IX atsikėlė labai karingi vengrai. X pab. jie įkūrė savo valstybę.

Krikščionybės plitimas

496 Chlodvigas apkrikštijo frankus

XI buvo apkrikštyta visa Europa išskyrus Baltus

Baltų krikštas

1186 pirmoji vyskupystė. Vyskupas Albertas pasikviečia kalavijuočių ordiną.

1201 Vyskupystė savo teritorijoje įkūrė Rygą.

Ordinai užkariavo viską tik ne lietuvius.

1387 Lietuva perėmė krikštą iš Lenkijos (Jogaila vedė Jadvygą).

1413 apsikrikštija Žemaičiai.

Krikščionybė plito dėl misionierių veiklos. Juos dažnai nužudydavo.

1009 aprašant misionieriaus Bunovo nužudymą paminėta pirmą kartą Lietuva.

Vikingai

I tūkst. pab. Plėšikavo. Jų žygiai tęsėsi nuo IX iki XI a.

787 m. pirmą kartą pasirodė prie Anglijos krantų.

Puldinėjo ir didelius miestus; 885 laikė apsiautę Paryžių.

Vikingai įsikūrė Prancūzijos šiaurėje ir Karalius 911 apkrikštijęs jų vada Rolo atidavė jam tas teritorijas ir padarė jį savo vasalu.

1066 m. Vilhelmas užkariauja Anglija ir tampa jos valdovu.

Buvo užėmę visas Kijevo žemes ir taip prisidėjo prie Rusios suvienijimo.

Bet vėliau užgrobę daug teritorijų asimiliavosi su vietiniais gyventojais priėmė krikštą ir nustojo puldinėti.

Kijevo Rusia

XII a. Nestoras parašė “Būtųjų metų pasakojimas”

882 m. Olegas (vikingas) užėmė ir pirmasis pradėjo valdyti Kijevo Rusia.

988 m. kunigaikštis Sviatoslavičius, perėmė krikščionybę iš Bizantijos.

XI-XII a. Buvo didžiausia Europoje. Jaroslavo (1019-1054) valdymu suklestėjo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 745 žodžiai iš 2479 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.