Istorijos programa Lietuvoje tarpukariu 1918 – 1940
5 (100%) 1 vote

Istorijos programa Lietuvoje tarpukariu 1918 – 1940

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..3

I. Istorijos dėstymas pradinėse mokyklose:

1.1 Istorijos programos………………………………………………………………………………4

1.2 Metodinė medžiaga pradinių mokyklų istorijos programose………………………11

II. Gimnazijų istorijos programos:

1.1 Gimnazijų raida 1918 – 1940 metais……………………………………………………….13

1.2 Gimnazijos istorijos programos turinys……………………………………………………14

III. Vidurinių mokyklų istorijos programų ypatumai:

1.1 Istorijos programos ir jų projektų struktūra………………………………………………20

1.2 Programų struktūros lyginimas ir aptarimas spaudoje………………………………..39

Išvados…………………………………………………………………………………………………………..41

Literatūra……………………………………………………………………………………………………….42

ĮVADAS

Istorijos pamokų paskirtis padėti moksleiviams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai sąlygotas žmonijos ilgaamžės raidos rezultatas. Mokantis istorijos nuosekliai susipažįstama su svarbiausiomis istorinėmis epochomis, istorinės raidos mechanizmu, tautos ir žmogaus vaidmeniu istorijoje, perprantama istorijos sąvokų reikšmė, išmokstama savarankiškai apmąstyti ir vertinti istorinę patirtį. Istorijos pažinimas, istorinės informacijos analizės įgūdžiai, įgyti šio dalyko pamokose, padeda suvokti pasaulio ir savo krašto problemas, jas analizuoti ir vertinti.

Istorijos pažinimas yra vienas svarbiausių prielaidų tokioms vertybėms:

• Pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir pasirengimas bendradarbiauti;

• Pagarba žmogaus teisėms, tolerancija;

• Socialinio teisingumo siekis;

• Šališkumo, prietarų ir stereotipų identifikavimas ir vengimas;

• Kritinis ir kūrybinis mąstymas.

Šios ir kitos vertybės yra vienas svarbiausių istorijos dalyko turinio atrankos kriterijų bei mokymosi objektų. Į jas kreipiamas dėmesys nustatant galutinius istorijos mokymo tikslus.

Tikriausiai joks kitas mokymo dalykas nesusilaukia tiek diskusijų kaip istorijos dėstyme tikslų nustatymas. Jie gali skambėti įvairiai, tai priklauso nuo to kas juos sudarinėja. Pats bendriausias būtų tas, kad siekiama kurti žmoguje vidaus nuostatų sumą apie jį supančią aplinką, plačiąją prasme, bei ugdyti sąmoningą pilietį.

Svarbu pabrėžti, kad istorijos mokslas kaip savarankiškas dalykas yra pats jauniausias, jis pasirodė mokyklose tik apie XVIII a. pradžią. O apibūdinant 1918 – 1940 metus, svarbu pabrėžti, kad buvo panaudota ne tik savoji patirtis bet ir užsienio. Nepaisant jos, buvo kuriamos originalios sistemos mokymo programos, mokimo turinys, priemonės, vadovėliai. Paminėtina ir tai, kad tarpukario patirtis turi ne tik istorinę reikšmę, bet ir praktinę prasmę – remiantis to meto patirtimi kuriama lietuviška moderni mokykla.

Mano darbo tikslas – aptarti bei palyginti programas, kurios buvo leistos 1918 – 1940 m. Taip pat apžvelgti programų struktūros problemas. Savo darbo tikslą atskleidžiau išsikeldamas sau tokius uždavinius:

• Aptarti pradinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų istorijos programų turinį;

• Supažindinti su vertinimais spaudoje;

• Panagrinėti metodinę medžiagą ir jos įtaką istorijos programoms;

• Paanalizuoti skirtingų metų programas, pastebėti teigiama linkme judančius pokyčius, skirtumus, bei neigiamus programų aspektus.

Savo darbe naudojau literatūrą, kuri skirta daugiau pedagogams nei plačiajai visuomenei. Kaip pagrindinius leidinius galėčiau paminėti žurnalus – Mokykla ir gyvenimas bei Tautos mokykla. Daug naudingos informacijos radau Remigijaus Motuzo knygoje – Lietuvos vidurinės mokyklos raidos 1918 – 1940 metais pedagoginės kryptys. Taip pat svarbu paminėti, kad peržvelgiau ir įtraukiau į savo darbą nemažai įvairų istorijos programų.



I. Istorijos dėstymas pradinėse mokyklose

1.1 Istorijos programos

Savo darbą pradėsiu nuo pat pradžių, nuo įvadinio ir pažintinio žingsnio pradedant kalbėti apie istoriją, t.y. pradinė mokykla. Svarbu apžvelgti programų turinį ir jį paanalizuoti bei palyginti su kitomis programomis ar programų projektais, norint turėti bent elementarų supratimą ko ir kaip buvo siektą privedant mokinį prie istorijos pažinimo. Savo darbe pateiksiu, mano supratimu, pakankamai reikšmingą 1935 metų mokymo programą ir istorijos programos pradžios mokyklai projektą taip pat 1935 metų. Nors šių programų pagrindai ir pradžia joms buvo padėta dar 1919 metais išleistame žurnale „Lietuvos mokykla“. Jame galima rasti Švietimo Ministerijos pradedamųjų mokyklų programos projektą. O krašto mokslo programa IV skyriui pateikia tokias pamokų dėstymo temas:

Žmonių kultūros pradmenys Lietuvoje ir kitur. Akmens amžius. Urvinis žmogus.

Lietuvių giminingumas su kitomis indų – europėtų tautomis ir spėjimai apie senovės tėvynę.

Lietuviai, latviai, prūsai, kuršiai, jotvingiai
ir jų gyvenamosios vietos.

Mindaugo kova su kaimynais ir jo krikštas.

Lietuvių gyvenimas prieš kunigaikščių įsigalėjimą. Išmintai, turtas, darbai, papročiai, tikyba, susitvarkymas.

Gediminas. Pilių ir miestų steigimas. Lietuvių santykiai su rusais ir vokiečiais. Krikščionybės plitimas Lietuvoje.

Vytautas ir Jogaila. Lietuvių santykiai su lenkais. Pirmoji asmens unija ir Aukštaičių bei Žemaičių krikštas. Kova su Kryžeiviais. Prūsų lietuviai.

Žydų, vokiečių, totorių ir karaimų įsikūrimas Lietuvoje.

Liublino unija.

Bajorų įsigalėjimas, baudžiava ir valstybės silpnėjimas.

Reformacija Lietuvoje.

Rusų ir švedų žygiai į Lietuvą.

Badmečiai ir marai Lietuvoje.

Lietuvos ir Lenkijos atitekimas rusams.

Prancūzmetis Lietuvoje.

1831 ir 1863 metai.

Baudžiavos panaikinimas. Skirtumas tarp Lietuvos bajorų, sodiečių ir miestiečių.

Lietuvių tautinės sąmonės kilimas. A. Mickevičius, Norbutas, S. Daukantas, M. Valančius.

Lietuvos spaudos draudimas.

Tolimesnis lietuvių tautinės sąmonės kilimas. J. Basanavičius ir V. Kudirka.

Lietuvos emigracija.

Rusų – japonų karas ir jo vaisiai.

Didysis Europos karas ir Lietuva .

Taip pat pateikiamos įsidėmėtinos datos, kurios siejasi vienu ar kitu aspektu su nagrinėtais klausimais.

1921 metais šiai programai pateikiama analogiška programa, patikslinus kai kurias sąvokas, žodžius. Ji žurnale „Mokykla ir gyvenimas“ 1921 metais, 10 – 11 numeryje pateikiama kaip laikinoji, tačiau kita istorijos mokymo programa pasirodo tik 1930 m. ir yra skirta 1931 – 1932 mokymo metams. Ji patvirtinta švietimo ministro K. Šakenio. Tolesnė istorijos mokymo programa pasirodo 1935 metais. Jos projektinis variantas paskelbtas žurnale „Tautos mokykla“ 1935 metais 13 – 14 numeryje, o pati programa žurnale „Mokykla ir gyvenimas“, 12 numeryje taip pat 1935 metais. Svarbu pastebėti tai, kad su šia programa ir jos projektu atsitinka analogiška situacija kaip su 1919 metų programa bei projektu, t.y. projektas ir programa yra identiški, juos skiria viena kita nereikšmingos smulkmenos. Lyginant 1931/32m. programą su 1935 m. programa svarbu pastebėti tai, kad šios programos skiriasi tik savo smulkmeniškumu, faktų gausa. Iš esmės temos yra labai panašios, tik 1931/32 m. programoje jos nėra išplėstos, bet pakankamai išsamios, tačiau nesileista į smulkmenas kaip padaryta 1935 m. programoje. Darbe išsamiau palyginsiu 1919 m. programą su 1935 m. istorijos programa. Pasirinkau šias programas todėl, kad jas skiria ir didesnis laiko tarpas. Taigi, galima pastebėti pedagoginės krypties raidą ir šios programos iš esmės yra nesutapatinamos, kaip ką tik aptartos pastarosios programos.

Pateiksiu istorijos programos pradžios mokyklai, 1935 metų, IV – VI skyrių.

IV skyrius:

1. Dabar ir seniau. Mūsų kraštas senovėje.

2. Aisčių giminės ir jų gyvenamosios vietos.

3. Senovės lietuvių verslai ir maistas.

4. Senovės lietuvių tikyba ir papročiai.

5. Senovės lietuvių valdymasis ir gynimaisis nuo priešų.

6. Lietuvos kaimynai: rusai, lenkai, kalavijuočiai ir kryžiuočiai. Jų apsiginklavimas.

7. Lietuvos vienijimasis. Mūšis ties Šiauliais. Mindaugas didysis Lietuvos kunigaikštis. Mindaugas krikščionis ir pirmas karalius. Durbės mūšis. Mindaugo mirtis.

8. Neramumai mirus Mindaugui ir naujos kunigaikščių giminės iškylimas. Gediminas. Tolimesni nukariavimai Rytuose. Laiškai į Vakarų Europą. Vilniaus įkūrimas. Kovos su vokiečių Ordinu. Pilėnų įgulos didvyriškumas.

9. Algirdo ir Kęstučio gražus gyvenimas. Bendros kovos su priešais. Žygiai į Maskvą. Lietuva „nuo jūrų iki jūrų“. Algirdo laidotuvės.

10. Jogailos ir Kęstučio susipykimas. Kęstučio mirtis kaip paskutinio pagoniškos Lietuvos šulo. Krėvos aktas. Lietuvos krikštas (1387 m.).

11. Vytauto jaunystė. Vytautas pas kryžiuočius (paskaityti iš Konrado Valenrodo). Vytauto galybės laikai. Tanenbergas ir Vytautas. Vytautas Lenkijos ir Maskvos globėjas. Vytauto ketinimai atsiimti Prūsus ir Klaipėdą.

12. Liublino seimas. Seimeliai ir atstovų rinkimai. Seimo svarbesnieji nutarimai (pabrėžti, kad Lietuva nebuvo sulieta su Lenkija).

13. Reformacijos sąjūdis Lietuvoje.

14. Steponas Batoras – ne šiaudinis valdovas. Remia švietimą ir įkuria Vilniaus akademiją. Pėstininkai iš valstiečių. Stepono Batoro kovos su caru Jonu IV.

15. Karai su švedais. Kircholmo mūšis. Jonuša Radvila. Kėdainių sutartimi Lietuva atskiriama nuo Lenkijos.

16. Pirmasis Lietuvos padalinimas. Seimas sušauktas reikalaujant Kotrynai II, kad patvirtintų užgrobtas žemes.

17. Bandymai po pirmo padalinimo įvesti krašte geresnę tvarką. Gerinamos mokyklos (Edukacinė komisija). Valstiečių būklė (išaiškinti ką reiškia būti pavaldiniu ir kas tai yra baudžiava). Ponai panaikinę savo dvaruose baudžiavą.

18. Kosciuška. Šaukimas valstiečių į kovą. Kosciuška apsivelka valstiečio sermėgą. Kosciuškos nepasisekimai ir trečiasis padalinimas. Lietuvos valstybė žūva, bet lietuvių tauta ir toliau gyvena. Pasikalbėjimas su vaikais tema: kas daro tautą vieningą. (Kalba, tikyba, bendri papročiai, bendra praeitis, gimtosios žemės meilė). Tauta be savo valstybės negali tinkamai gyventi.

19. Rusų tvarka Lietuvoje. Prancūzmetis. Lietuvos viltis vėl atgauti nepriklausomybę.

20. 1831 metų sukilimas.

21. 1861 metų manifestas
– baudžiavos panaikinimas.

22. S. Daukantas ir vyskupas Valančius.

23. 1863 m.

24. Sukilimas. Kun. A. Mickevičiaus didvyriškumas.

25. Spaudos uždraudimas. Knygnešiai ir J. Bielinis – Bieliakas. Jonas Basanavičius ir „Aušra“. V. Kudirka ir „Varpas“.

26. Kražių žudynės.

27. Didysis karas. Vokiečių okupacija Lietuvoje. 1918 m. vasario 16 d. aktas. Kovos už nepriklausomybę. Pirmasis prezidentas Antanas Smetona.

V skyrius:

1. Seniausių laikų žmogaus gyvenimas:

a) Palaipsnis gamtos nugalėjimas.

b) Gyvenamieji būstai.

c) Žemės darbo pradžia.

d) Gyvulių prisijaukinimas.

e) Rūbai, indai ir įrankiai.

2. Egiptas, Babilonija, Asirija.

3. Graikija. Jūrų ir kalnų įtaka. Tikyba ir papročiai. Atėnų ir Spartos gyvenimas. Maratonas. Leonido didvyriškas gynimasis prie Termopilų. Kultūra. Atėnų ir Spartos žlugimas.

4. Roma. Romėnų dorybės. Nukariavimai. Cezaris. Roma – pasaulio valdytoja.

5. Vergija. Papročių sugedimas. Kultūra. Krikščionybė ir jos išpažintojų persekiojimai.

6. Barbarų puldinėjimai. Romos žlugimas.

7. Tautų kraustymasis. Slavai, suomiai ir lietuvių giminės.

8. Bažnyčia. Vienuolynai. Pirmieji bandymai apkrikštyti lietuvių gimines (prūsus, kuršius, latvius).

9. Hanza ir jos pirklių lankymasis Pabaltijyj. Kristaus kareivių Brolijos (Kalavijuočių Ordino) įsikūrimas Padauguvy.

10. Kryžiaus karai. Riterių Ordinai: Kryžiuočių Ordino įsikūrimas Pavysly.

11. Kryžiuočių ir Kalavijuočių nukariavimai.

12. Lietuvos giminių jungimasis. Šiaulių ir Durbės mūšiai.. prūsų sukilimai. Mindaugas. Pirmieji nukariavimai Rytuose.

13. Lietuva po Mindaugo mirties.

14. Naujos lietuvių kunigaikščių giminės iškylimas. Vytenis, Gediminas. Tolimesnis rusų žemių nukariavimas. Gedimino pastangos pakelti krašto kultūrą. Laiškai į Vakarų Europą. Vilnius. Pirmosios bažnyčios ir pirmieji vienuolynai Lietuvoje. Santykiai su Lenkija.

15. Algirdas ir Kęstutis (užakcentuoti jų darnų sugyvenimą). 1345 m. perversmas. Kovos su vok. Ordinu. Sumanymai krikštytis ir Lietuvos sąlygos. Algirdo Rytų politika (šūkis: Visos rusų žemės turi Lietuvai priklausyti). Lietuvos ribos – nuo Baltijos iki Juodųjų jūrų.

16. Perversmai mirus Algirdui. Kęstučio žuvimas. Vytauto kovos su Jogaila. 1384 m. taika.

17. Jogailos išrinkimas Lenkijos karaliumi. Krėvos aktas. Lietuvos krikštas ir jo politinė bei kultūrinė reikšmė.

18. Vytauto ir bajorų sukilimas. Antras Vytauto pabėgimas pas prūsus ir jo kovos su Jogaila. Ostravos sutartis. Vytauto kovos su daliniais kunigaikščiais. Salyno sutartis ir Vorkslos nelaimė. Žemaičių sukilimas. Tanenbergo mūšis. Žemaičių krikštas. Kovos su vok. Ordinu dėl žemaičių ir Melno taika. Vytauto Rytų politika. Vytauto galybės metas. Santykiai su Lenkija ir karūnacijos klausimas. Vytauto mirtis.

19. Švitrigaila ir jo kovos su Lenkija. 1432 m. perversmas. Žygimanto santykiai su kaimynais. Pabaisko mūšis. Pastangos išsivaduoti iš Lenkijos įtakos (pacituoti Žygimanto rašytą laišką imperatoriui Albrechtui). Žygimanto mirtis.

20. Jogailos sūnaus Kazimiero išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu. Ponų iškilimas. Jonas Goštautas. 1447 m. privilegija. Santykiai su Lenkija. Dalinių kunigaikščių panaikinimas.

21. Aleksandro ir Zigmanto senio karai su Maskva. Livonijos prisidėjimas prie Lietuvos ir Zigmanto Augusto karai dėl jos su Maskva.

22. Zigmanto Augusto reformos. Lenkiškos įtakos plėtimasis Lietuvoje. Liublino unija. Politinė ir socialinė Lietuvos santvarka. I ir II Lietuvos statutas.

23. Nauji išradimai ir naujų žemių atradimas. Prekybos kelių pakeitimas.

24. Renesansas. Reformacija. Kryžiuočių Ordino žlugimas. Religiniai karai.

25. Reformacija Lietuvoje ir pirmosios lietuviškos knygos.

26. Lietuva pirmųjų dviejų bekaralmiečių laikais. Steponas Batoras ir jo karai su Maskva. Katalikų sąjūdis prieš protestantizmą. Jėzuitai, jų mokyklos ir Vilniaus Akademijos įkūrimas.

27. Lietuva Vazų laikais. Karai su Maskva, Švedija ir kazokais.

28. Lietuva Saksams viešpataujant (užakcentuoti valstybės anarchiją ir svetimųjų įtakos įsigalėjimą Augusto III laikais). Pijorų mokyklos.

VI skyrius:

1. Stanislovo Augusto išrinkimas. Balsai reformuoti valstybę. Baro konfederacija ir pirmasis padalinimas. 1773/5 m. seimas ir valdžios reformos.

2. Jėzuitų Ordino panaikinimas kitur ir Lietuvoje. Edukacinė komisija ir jos mokyklos.

3. Pastangos pakelti Lietuvos žemės ūkį, pramonę ir prekybą. Tizenhausenas.

4. Šiaurės Amerikos karas su Anglija. Kosciuška Amerikoje.

5. Prancūzija prieš revoliuciją. Revoliucijos pradžia. Žmogaus teisių deklaracija. Kiti svarbesnieji revoliucijos momentai ir jos pabaiga.

6. Keturmetis seimas ir jo reformos. Rusų pasipriešinimas reformoms. Targovicos konfederacija ir antras padalinimas.

7. Kosciuškos sukilimas ir nepriklausomybės galas.

8. Rusų įvesta Lietuvoje tvarka. Vilniaus Universitetas ir jo laikomos mokyklos. Tolimesnis Lietuvos lenkinimas.

9. Napoleono žygis į Rusiją ir sumanymai atstatyti didžiąją Lietuvos kunigaikštystę. Napoleono galybės žlugimas. Užnemunės likimas.

10. Tautiniai ir konstituciniai sąjūdžiai po Vienos kongreso.

11. 1830 m. revoliucija Prancūzijoje ir jos atbalsiai kitur. 1831 m. sukilimas Lietuvoje ir jo vaisiai.

12. Baudžiavos panaikinimas ir to apnaikinimo reikšmė
ir tautiniam gyvenimui.

13. S. Daukantas ir Vysk. M. Valančius.

14. tolimesni bandymai nusikratyti rusų valdžia. Tautinės bei religinės manifestacijos. Baltieji ir Raudonieji. 1863 m. sukilimas.

15. Sukilimo pralaimėjimas ir jo vaisiai. Lietuvos surusinimo pastangos: lietuviškos spaudos uždraudimas, parapinių mokyklų ir Blaivybės draugijos uždarymas, bažnyčių ir vienuolynų naikinimas, rusų kolonizavimas Lietuvoje.

16. Prūsijos galybės augimas. Prancūzų karas su Prūsija ir jo vaisiai. Italijos susivienijimas ir Popiežiaus valstybės panaikinimas.

17. Tautinis atgimimas. Draudžiamoji lietuviška spauda (Aušra, Varpas, Apžvalga, Tėvynės sargas) ir jos skelbiamos idėjos. Basanavičius, Kudirka. Knygnešiai.

18. Rusų japonų karas. Revoliucinis sąjūdis Rusijoje ir jo vaisiai.

19. Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas. Revoliucinis sąjūdis Lietuvoje. Didysis Vilniaus seimas ir jo nutarimai.

20. Nauji lietuviški laikraščiai (Lietuvių Laikraštis, Vilniaus žinios, Viltis) ir jų programa. Kultūrinės draugijos ir jų atkuriamos mokyklos.

21. Svetur gyvenančių lietuvių būklė.

22. Didysis karas. Vokiečių okupacija Lietuvoje. Lietuvių tremtiniai Rusijoje ir jų veikimas. Tautų apsisprendimo principo paskelbimas ir jo reikšmė. Vilniaus ir kitur gyvenančių lietuvių veikimas karo metu. Lietuvos taryba. Nepriklausomos Lietuvos paskelbimas. Pirmoji vyriausybė. Kovos už Lietuvos nepriklausomybę. Pirmasis prezidentas A. Smetona.

23. Versalio sutartis ir naujų valstybių įsikūrimas. Tautų sąjunga.

24. Steigiamasis seimas ir jo darbai. Klaipėdos atvadavimam sir jo reikšmė Lietuvai. Kovos už Vilnių.

25. Gruodžio 17 d. perversmas ir tautinės vyriausybės darbai.

26. Lietuvių tautos siekimai .

Iš šių dviejų pateiktų programų aiškiai galime įžvelgti gerėjimo linkme judančius skirtumus. Pirmasis matomas jau vizualiai yra temų ir potemių numeracija. Einama link sistemingo išdėstymo. Taip pat matosi ir tai, kad ji yra žymiai išsamesnė, kai kur netgi jau nurodomi papildomi šaltiniai ar netgi vienas kitas mokymo metodas (pvz.: diskusija). Galima naujoje programoje įžvelgti ir konkrečiai pamokai potemių skaičių, kas visiškai nesimato 1919 m. programoje. Dėstoma žymiai nuosekliau ir chronologijos atžvilgiu, nebesimėtoma nuo temos prie temos. Daugiau vietos skiriama visuotinei istorijai, nenuskriaudžiant ir Lietuvos, galima daryti išvadą kad buvo padidintas ir valandų, skirtų istorijos dėstymui, skaičius. Įmanoma įžvelgti ir mokymo koncentrine sistema pradžią, tačiau ji nėra dar visiškai pilnai susiformavus.

Šiek tiek stebina naujosios programos smulkmeniškumas jau pradinėse klasėse, kaip žinia jų buvo dar tik keturios, tik nuo 1936 m. buvo reformuotos iki šešių pradinių klasių . Sunku suvokti kaip tuometinis pedagogas galėjo pateikti tokį kiekį medžiagos taip kad mokinys ją gerai įsisavintų, o nebūtų tik paviršutinis mokymasis, turint omenyje, kad vaizdinės priemonės, šaltinių naudojimas ir kiti būdai, skatinantys žinių išlikimą mokinio atmintyje, dar nebuvo nei pakankamai naudojami, nei pakankamas jų turėjimas kaip mokymo priemonių. Juk pradinio mokymo tikslas ne išmokyti istorijos pilnumoje, o tik supažindinti su šiuo dalyku ir jo specifika. Taigi, šiuo aspektu tikriausiai labiau vertėtų atkreipti dėmesį į 1931/32 metų programą ar net 1919 m., į kurią nėra prikimšta tiek daug faktų, o ne tokie reikšmingi įvykiai taip pat nėra užmirštami, tačiau jie praeinami epizodiškai, nesigilinant į smulkmenas. Tai galima padaryti vėlesnėse klasėse.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2671 žodžiai iš 8748 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.