1 Pasaulinis karas
Karo priežastys:1)prieštaravimai tarp didžiųjų Europos valstybių 2)Europos valstybių siekimas perdalyti jau pasidalytą pasaulį 3)jaunųjų Europos valstybių(Italijos, Vokietijos) siekimas praturtėti kitų sąskaita 4)plito nacionalizmas, skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas.
Karo pretekstas: 1914a Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Ferdinandas
Karo rezultatai:1)Vokietija ir jų sąjungininkės neteko dalies teritorijų 2)jos turėjo mokėti reparacijas 3)pasaulis buvo perdalytas pagal nugalėtojų interesus 4)iškilo pirmaujantis JAV vaidmuo 5)Rusijoje į valdžią atėjo bolševikai 6)suiro a-v , Rusijos imperijos 7)susikūrė naujos valstybės: Suomija Estija Latvija Lietuva Lenkija Čekoslovakija Vengrija Austrija Jugoslavija 8)įsikūrė tautų sąjunga
Vakarų frontas: 1914m prie Marnos sustabdyta vok kariuomenė 1916m vokiečiams nepavyko pralaužti verdeno tvirtovės sienos Rytų frontas:1914m. rusai puolė rytų Prūsiją, galiciją 1915m su Bulgarija sutriuškino Serbiją, užėmė Lietuva, Lenkiją
1915m Vokietija okupavo Lietuvą
1917m vasario revoliucija: iš streikuojančių darbininkų išrinkta Petrogrado darbininkų taryba. Parlamentas įkūrė laikinąjį komitetą(G.Lvovas, a. Kerenskis)-laikinoji Rusijos vyriausybė, privertė atsistatydinti Nikolajų 2, Michailo naudai, jis sosto atsisakė. Rusija tapo respublika. Nuo kovo iki liepos įsigalėjo dvivaldystė(Laikinoji vyriausybė ir DKDT
Spalio 23 perversmas: Bolševikai vadovaujami Petrogrado tarybos(Trockis) užėmė Žiemos rūmus
1917mrugsej vyko Vilniaus konferencija(Basanavičius, Smetona) nutarimai: atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvą, sušaukti Vilniuje Steigiamąjį Seimą, tautinėms mažumoms suteikti kultūrines teises, išrinkta 20asm Lietuvos Taryba. Jos veikla:1917m gr 11 pasirašyta Lietuvos nepriklausomybės deklaracija(Smetona) 1918vas 16 Vilniuje pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas(Basanavičius)
1917m kov Brest-Litovske tarp Vokietijos ir bolševikinės Rusijos pasirašyta separatines taikos sutartis(Bresto) 1918m lapk11 Kompjeno miške pasirašytos paliaubos
1918m saus JAV prezidentas V.Vilsonas kongresui svarstyti pristatė naują taikos planą(14punkt)
1919m saus18 prasidėjo Paryžiaus taikos konferencija
1919m biržel28 Versalio rūmų Veidrodžių salėje, Vokietijos Vyriausybė pasirašė taikos sutartį(Vokietija neteko kolonijų, prekybos laivyno, vok turėjo būti demilitarizuota. Prancūzijai turėjo atiduoti Elzasą ir Lotaringiją, sumokėjo kontribuciją)
Separatinė taika-taika, kuria be sąjungininkų žinios arba sutikimo sudaro valstybė, priklausanti kariaujančiai koalicijai
Rekvizicija-priverstinis atlygintinis asmens turto paėmimas valstybės organų nutarimu
Reparacijos-karo padarytų nuostolių atlyginimas
Kontribucija- sumos kurias pralaimėjusi valstybė moka laimėjusiai
Demokratija ir Diktatūra
Demokratija. visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Valstybės valdymą įgyvendina demokratiškuose laisvuose rinkimuose išrinkta vyriausybė, veikdama pagal konstituciją. Tiesioginė demokratija – kai už visus galiojančių įstatymų pakeitimus balsuoja visi rinkimų teisę turintys piliečiai. Atstovaujamoji demokratija- kai rinkimų teisę turintys piliečiai išrenka atstovus, kurių pažiūros maksimaliai atitinka daugumos piliečių pažiūras. Šie atstovai balsuoja už visus galiojančių įstatymų pakeitimus.
Plebiscitas-liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu valstybės Klausimu. Referendumas – visuotinis šalies, regiono ar valstybės piliečių apklausos būdas balsuojant dėl tam tikro klausimo patvirtinimo ar atmetimo. Parlamentas–didelio administracinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidybos institucija. Asamblėja-kai kurių valstybių įstatymų leidybos arba tarptautinių organizacijų organas, bendras, visuotinis susirinkimas.
Diktatūra – neribota asmens (kai kada – grupės asmenų) valdžia, neapribota jokias įstatymais, konstitucija ar kitais visuomeniniais bei politiniais faktoriais. Diktatūra paprastai būna pagrįsta jėga ir išreiškia viešpataujančios klasės interesus. Demokratija nuo diktatūros skiriasi laisvais rinkimais, diktatūroje vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams, varžomos žmonių teisės ir laisvės, ribojama opozicinė veikla.
Autoritarizmas-ne demokratinė diktatūrinė valdymo forma, kai vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams, nevyksta reguliarūs, laisvi rinkimai, kontroliuojama spauda. Leidžiama ribota opozicijos veikla, nekontroliuojama piliečių ūkinė, kultūrinė veikla. Valdymas susiformuoja po politinių perversmų. Totalitarizmas-vyriausybė ne tik nėra atsakinga savo piliečiams bet ir visiškai pajungia savo kontrolei šalies politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, panaikina ribą tarp viešųjų ir privačiųjų reikalų, reikalaujama vienamintiškumo. Autoritarinėse sistemose griežtai kontroliuojama tik politinė sistema. Totalitariniai režimai linkę politinėmis priemonėmis kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis ir net asmeninius santykius.
Lietuvos švietimas, kultūra, sportas tarpukariu