Išvesties įrenginiai ir jų vystymosi istorija
5 (100%) 1 vote

Išvesties įrenginiai ir jų vystymosi istorija

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………..3

2. Informacija yra vertingiausia iš visko , kas sukurta žemėje………………………….4

3. Kompiuterių vystymosi istorija…………………………………………………………7

4. Išvesties įrenginiai………………………………………………………………………10

5. Spausdintuvai..………………………………………………………………………… 10

6. Braižytuvai………………………………………………………………………………14

7. Teksto spausdinimas……………………………………………………………………14

8. Monitoriai………………………………………………………………………………..16

9. Naudota literatūra………………………………………………………………………19

10. Priedai…………………………………………………………………………………..20

ĮVADAS

Stichija ir laikas ne viską sunaikina. Pavyzdžiui, mamutų liekanų iškasenos patvirtino spėjimą apie šiuos kadaise gyvenusius žvėris. Negyvosios gamtos būsena yra pasyvi, ji lėtai keičiasi dėl natūralių gamtos procesų. Pavyzdžiui, potvynis gali sunaikinti kapavietę, ugnikalnio išsiveržimas gali sukurti naują salą. Negyvosios gamtos vystymasis virsta informacija tik dėl žmogaus mąstymo, suvokimo, pažinimo.Nagrinėdami mamutų gyvenimą,žmones pasyvius gamtos faktus pavertė žiniomis, duomenimis apie mamutus. Tos žiniosir duomenys yra suvokiami tik žmonių,gamta pati savaime “istorijos nerašo”.

Gyvoji gamta genetinę informaciją perduoda iš kartos įkartą. Dėl evoliucijos gyvi padarai keičiasi, prisitaiko prie pakitusių gyvenimo sąlygų, kartais išsigimsta. Tai pasyvus informacijos perdavimas. Daugelis gyvūnų išmoko savo vaikus susirasti maisto,apsisaugoti nuo priešų, t. y. Ir aktyviai perduoda tam tikrą informaciją. Nepaisnt to, tik žmogus moka sukauptiduomenis, apibendrinti žinias, sąmojingai ieškoti informacijos, tikslingai ją panaudoti.Kaip tik dėl to žmonija pasaulį keičia tūkstančius kartų sparčiau negu pati gamta arba gyvūnai.

Sąvokos duomenys, žinios, informacija dažnai vartojamos kaip sinonimai, bet jų prasmes galima šiek tiek atskirti.

Sakysime, kad duomenys yra objektyviai egzistuojantys faktai, dydžiai.Žinios yra žmogaus proto abstrakcija apie duomenis, jų prasme, naudą ir sąryšius. Informacija yra duomenys ir žinios, kai jie kaupiami, perduodami, keičiami.

Informacija yra vertingiausia iš visko, kas sukurta Žemėje

Įsivaizduokime, kad pradedame apgyvendinti kitą analogišką.Žemei planetą, į kurią nieko materialaus negalima nusivežti.Tik žinių ir patyrimo dėka per kelioliką metų ten sukurtume panašų į žemės pasaulį. Bet jei naujoje planetoje dėl kokio nors keistos priežasties negalėtume pasinaudoti Žemėje sukaupta informacija, vėl tektų nueiti tūkstantmetį kelią nuo akmeninio kirvuko.

Žmogus naudoja informacijos priemones.

Galingiausia ir naudingiausia informacijos priemonė – kalba. Pastebėkite, kad jokia žmonių bendruomenė neišsiverčia be kalbos. Kalbų įvairovė sukelia bendravimo problemų, bet pasaulis įdomesnis ir turtingesnis, kai yra įvairių kalbų, įvairių kultūrų. Vien informacijai perduoti būtų pravartu turėti universalią kalbą, kurią suprastų viso pasaulio žmonės. Žinoma nemažai bandymų sukurti tokią kalbą, pavyzdžiui,esperanto, bet universalios kalbos nepaplito.

Gerai prigyja specialiosios paskirties visuotinės kalbos. Tokiomis galima laikyti skaičiavimo sistemas, muzikos natas, programavimo kalbas. Pavyzdžiui, programavimo kalbą galima laikyti dirbtine kalba, kurią įvairių tautų žmonės sėkmingai bendrauja su kompiuteriais, o drauge ir tarpusavyje, nes per kompiuterius ir jų programas informacija sklinda po visą pasaulį.

Kita informacijos priemonė – raštas. Platesne prasme raštaisgalima vadinti visa, kas užrašoma,nupiešiama, išspausdinama, paskelbiama internete. Pastebėkite, kad tai galima atlikti kompiuteriu, bet ar būtų gerai,jei Rafaelisir Van Goghas būtų piešę tik kompiuteriu, o L. Tolstojus ir E. Hemingvėjus savo kūrinius skelbę tik internete?Kompiuteris gali paspartinti ir palengvinti genijaus darbą, bet negali vidutinybės paversti genijumi.

Vaizdo ir garso informacijos perdavimo priemonės yra radija, televizija, telefonas, kinas. Nuostabu, kad ir kompiuteristampa visų jų “partneriu”.

Mašinos padeda atlikti sunkų fizinį darbą, žmogus joms noripavesti ir protinio darbo užduotis.

Sakoma, kad tinginiai kuria pažangą. Garo mašinos išradimas pradėjo technikos revoliuciją. Dabar daug sunkių darbų už žmogų atlieka mašinos. Dvidešimtojo amžiaus viduryje naujos techninės priemonės informacijai apdoroti tapo tokia pat būtinybe, kaip garo mašinos sunkiam fiziniam darbui palengvinti aštuonioliktame amžiuje. 1945 metais JAV buvo sukurta pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina ENIAC. Pavadinimas ”skaičiavimo mašina” rodo, kad iš pradžių buvo siekiama tik išlaisvinti žmogų nuo ligų, nuobodžių skaičiavimų. Po to kurį laiką atrodė, kad skaičiavimo mašinos reikalingos tik tam, kad būtų galima sukurti geresnes skaičiavimo mašinas. Būna
laikotarpių, kai mokslas lyg atitrūkstanuo gyvenimo, tyrinėtojai ir konstruktoriai “ verda savo sultyse „, bet po to jų darbo rezultataiiš esmės pakeičia kasdienį mūsų gyvenimą.

Per keletą dešimtmečių skaičiavimo mašinos buvo tiek patobulintos, kad dabar paplitusiu terminu kompiuteris (kuris reiškia tą patį, ką ir skaičiavimo mašina) lyg stengiamasi pabrėžti, kad mašinos paskirtis – ne tik skaičiuoti. Šiuolaikinis kompiuteris labai pakeitė informacinius procesus.

Visuomenės vystymasis spartėja.

Vienas iš visuomenės pažangos principų gali būti suformuluotas taip: atlikti kuo daugiau darbo su mažesnėmis energijos, laiko, lėšų, darbuotojų sąnaudomis.Į mechanines sistemas įdiegus kompiuterius sukuriami robotai, kurie ne tik atlieka mechaninį darbą, bet daaro tai “protingai”, pasirenka vieną ar kitą veiksmą priklausomai nuo aplinkybių. Per pastarąjį šimtmetį mechaninės sistemos tapo patogesnės, galingesnės, našesnės, suvartoja daugiau energijos, o jų “protas,” automatinio valdymo elementai pakito neatpažįstamai. Žmonėms prireikė kelių tūkstančių metų, kol iš karietų persėdo į automobilius, bet užteko kelių dešimtmečių, kad kelis kambarius užėmusią mašiną “patupdytų”

ant stalo. Prisisekime diržus, mes patekome į informacijos greitkelį. Laikas, per kurį elektroninėje grandinėje kas nors įvyksta, matuojamas mikrosekundėmis (106 sekundės dalis) ir monosekundėmis (109 s), kompiuterio veiksmų dažnis – megahercais (1 MHz yra 106 pokyčių (impulsų) per sekundę) ir gigahercais(1 GHz – 109) impulsų per sekundę). Sunku net spėlioti, kokius informacinius įtaisus po dvidešimties metų dabar besimokantys moksleiviai. Svarbu jau dabar pasirengti netikėtumams, naujiems išradimams.

Informatika yra mokslas.

Didėjant informacijos srautams, duomenų kiekiams, prireikė mokslinio požiūrio, mokslinių informacijos tyrimo metodų. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje amerikietis Klaudijus Šenonas tapo informacijos teorijos pradininku. Maždaug prieš dešimtmetį sutarta dėl informatikos sąvokos, nors iki šiolji apibrėžiama įvairiai.

Informatika- mokslas apie informaciją ir informacinius procesus.

Vėliausiai atsirado kompiuterijos sąvoka. Šis terminas vartojamas dvie prasmėmis.

Kompiuterija – mokslas apie kompiuterius.

Kompiuterija – tai kompiuterių techninė ir programinė įranga, kompiuterių gamyba ir panaudojimas.

Švietimo reforma, industrinės visuomenės perėjimas į informacinę, didžiulis daugelio jūsų noras kuo daugiau sužinoti apie kompiuterių galimybes reikalauja pradėti informatikos pamokas žemesnėse klasėse.

Kompiuteris – tai elektronins įrenginys, skirtas, žmogaus intelektiniam darbui palengvinti būtent, apdoroti informacijai. Kompiuteris sukonstruotas taip, tarsi kopijuotų žmogaus galimybes: jis geba priimti informaciją iš aplinkos (jutikliai – klavetūra, pelė) ir per- duoti rezultatus (vaizduoklis, spausdintuvas), įsiminti ir apdoroti informaciją (atmintinė, procesorius), įrašyti ir saugoti informaciją, kol jos prireiks (išoriniai kaupikliai). Paprastai išskiriamosšios esminės kompiuterio galimybės: tekstų, grafikos bei vaizdų tvarkymas, matematiniai skaičiavimai, duomenų bazės, naudojimasis kompiuterių tinklu (Internetu).

Ko gero, daugelis jūsų jau esate susipažinę su kompiuteriu: mokydamiesi informaci- jos kurso, rengėte referatus –jei turėjote galimybę, jų tekstus surinkote ir išspausdinote komp- piuteriu; nagrinėdami algoritmus, vėlgi pagal galimybes atlikdavote juos kompiuteriu. Ką ir kalbėti apie žaidimus – tikriausiai jau esate išmėginę šią masinančią programą

Jeigu jau išbandėte kompiuterio galimybes, tai galbūt suabejosite- kam gi dar besimo- kyti apie jį. Tačiau tikrai būtų naudinga surikiuoti, susisteminti jūsų turimas žinias, įsigilinti ir profesionaliau pažinti kompiuterį; nesitenkinti tuo, kad žinote, ką galima gauti iškompiuterio paspaudus vieną ar kitą jo klavišą, bet ir sužinoti, kaip tas procesas atliekamas.

Naudotis kompiuteriu konkrečiam darbui atlikti nėra sunku. Pakanka mokytojui ar šiaip išmanančiam parodyti jums, kaip įjungti kompiuterį (kurį mygtuką spausti), pasakyti, kuriuo klavišu ją paleisti – ir toliau jums belieka skaityti instrukciją, kaip elgtis su ta programa ir kaip atlikti jos nurodymus.

Kompiuterį sudaro šios pagrindinės dalys: sisteminis blukas, įvesties ir išvesties įreng- iniai bei išoriniai informacijos kaupikliai. Kalbant apie kompiuterių sandarą, minimas mokslininko Ddžono fon Noimano (1903-1957) vardas.Netgi dabartiniai kompiuteriaineretai pavadinami „fon Noimano mašinomis”, arba tiksliau, “fon Neimano architektūros ”kompiute- riais.

Šis vengrų kilmės JAV gyvenęs ir dirbęs mokslininkas 19945 m. Paskelbė dokumentą, kuriame išsamiai aprašė ir pagrindinė kuriamų kompiuterių sandarą. Jis nurodė penkis svarbi- ausius komponentus”

1) centrinį aritmetinį ir loginį įtaisą,

2) centrinį valdymo įtaisą,

3) įtaisą, gebantį įsiminti – dabar vadinamą atmintine,

4) įvesties ir

5) išvesties įrenginius.

Šis penketukas tebėra ir moderniausių kompiuterių pagrindas.

Kompiuterių vystymosi istorija

1946 02 15 – ENIAC – pirmoji elektroninio
skaičiavimo mašina.(ESM).

ESM demonstravimas.

Joje 18 000 elektrononių lempų,

9x 15 m2,

30 t,

150 kw

100 kHz,

sudėtis 0,2 ms,

daugyba 0,28 msPirma karta

1951 pavasaris UNIVAC-1 – pirma serijiniu būdu gaminama elektroninė skaičiavimo mašina (ESM lempinė).

Antra karta

1958 m. lapkritis – Philco – 2000 – tranzistorinė ESM – JAV.

Sudėtis: 1,7 mks.,

Daugyba 40,3 mks.

Elliot – 803 – Anglija 1958

Siemens – 2002 VFR 1958

H- 1 Japonija 1958

Razdan-2 1960 TSRS

Trečia karta

(integralinės schemos)

1964 balandis IBM-360 (System-360)

Daug modelių – bendra Operacinė sistema

1966 System 4 Anglija

1967 Hytac-8000 – Japonija

1968 FACOM-230 Japonija

1969 gruodis

Bulgarija, Vvengrija, Lenkija, TSRS, Čekoslovakija – sutartis dėl VS mašinų (ES)

1970 m. pabaiga IBM-370 (3,5 kartos)



Ketvirta karta

(Didelės integralinės schemos)

1975 ALTAIR 8800 firma MIT (JAV)

Penkta karta

MINI-ESM(1968)

1965 PDP-5 firma DEC – JAV

1970 PDP-5 firma DEC – JAV

1970-1974 PDP-11 DEC,

“NOVA” DATA GENERAL

HP-2100 HEWLETT-PACKARD

System 7 IBM

CM- 1, CM- 2, CM- 3, CM- 4, CM- 1420, CM- 1600, CM- 1700 – TSRS

MICRO-ESM

1973 Intellec-4, Intellec-8, firmos Intel Micro-ESM

PERSONALINĖS ESM

1976 vasara APPLE – I Steeven Džopsas iš Atari firmos ( JAV) Styvas vozniakas iš Hewlett Packard firmos ( JAV)

1977 vasara APPLE – II serijinė gamyba,

1980 APPLE – III, “ LISA”, “MACINTOCH”,

1980 m. TRS – 80 firma TANDY (modeliai 4,12,16),

1981 rugpjūtis IBM PC/ XT ( Advenced technolody – Intel 80286)

1987 rugpjūtis IBM PS/2 (modeliai 25, 30.313)

1986 pabaiga IBM AT/386

1989 IBM AT/486

1988 TANDY ir DELL COMPIUTERS išleidžia savo suderinamus su IBM PS/2 kompiuterius.

1993 (IBM, Apple, Motorola) RISC architektūra (PowerPC)

IBM FIRMOS PERSONALINIŲ KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪRA

1. Sisteminis blokas:

a) pagrindinis mokro procesorius;

b) pastovi bei operatyvinė atmintis;

c) duomenų adresų magistralės;

d) maitinimo blokas;

e) įrenginių valdymo plokštė;

f) diskiniai įrenginiai;

2. Monitorius

3. Klavetūra

4. Spausdintuvas

5. Pelė

6. Skeneris

7. Strymeris

8. Modemas

9. Braižytuvas

10. Kiti pagalbiniai įrenginiai

IŠVESTIES ĮRENGINIAI

Grafinė informacija iš personalinio kompiuterio dažniausiai yra išvedama infor- macija į vaizduoklio ekraną, spausdintuvu atspausdinama arba braižytuvu nubraižoma popieriuje. Ddidesniai auditorijai informacija gali būti rodoma per specialų PK valdomą skystųjų kristalų transparantą projektoriumi skaidrėms demonstruoti arba su PK sujungtu specialiu projektoriumi. PK per jame esantį garsiakalbiuką arba per papildomą įrangą gali išvesti ir garsus, pavyzdžiui, griežti melodijas, skaidyti tekstą. Iš jo išvedamą informaciją galima įrašyti į videomagnetafoną.

Spausdintuvai

Adatiniai spausdintuvai:

Adatiniai matriciniai spausdintuvai vieni iš pirmųjų spausdintuvų Lietuvoje. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Populiariausi buvo 9 ir 24 adatų spausdintuvai. Adatėlės galvutės yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Vaizdas yra sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Minimalus adatėlių skersmuo 0,2 mm, nes plonesnė lenda kiaurai pro juostelę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1804 žodžiai iš 5737 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.