Išvesties įrenginiai
5 (100%) 1 vote

Išvesties įrenginiai

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS

FINANSAI

IŠVESTIES ĮRENGINIAI

Informatikos referatas

Darbą atliko 1F kurso studentė

Darbą tikrino dėst. A. Mickus

Klaipėda, 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Techninė įranga 4

2. Kompiuterio sandara 4

3. Informacijos išvedimo įrenginiai 4

3.1. Displėjai 4

3.1.1. Displėjų kineskopai 5

3.1.2. Plokštieji ekranai 6

3.1.3. Skystųjų ekranų plokštieji ekranai 6

3.2. Spausdintuvai (printers) 6

3.2.1. Adatiniai matriciniai 7

3.2.2. Plaktukiniai spausdintuvai. 7

3.2.3. Terminiai spausdintuvai 7

3.2.4. Rašaliniai spausdintuvai 8

3.2.5. Lazeriniai spausdintuvai 8

3.3. Braižytuvai (Plotters) 8

3.4. Garso įtaisai 9

3.4.1. Garso plokštės ir garsiakalbiai 9

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

Šiais laikais, įvairiose srityse kompiuteris turi ypatingą svarbą. Jis neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo. Kompiuterio pagalba mes įgyvendiname tam tikrus tikslus, palengviname sau darbą, taip pat suteikiame sau galimybę tobulėti.Naudojimasis Internetu plečia mūsų akiratį, padeda greičiau surasti reikiamos informacijos bei puikiai praleisti laisvalaikį.

Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien savo veikloje nuolat naudoja kompiuterius. Akivaizdi asmeninių kompiuterių kiekio visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, didėjimo tendencija.

Jau dabar kompiuteris yra ne tik efektyvi gamybos priemonė, intelektualaus darbo įrankis. Kompiuteris iš gamybinių patalpų ateina į namus, kur įvairiems tikslams jį naudoja dideli ir maži šeimos nariai. Jau netolimoje ateityje dauguma civilizuotų žmonių nemažą savo veiklos dalį bus susiejusi su betarpišku bendravimu su asmeniniu kompiuteriu.

Naujos informacijos technologijos itin sparčiai ir netgi pakankamai agresyviai braunasi į žmonių gyvenimo šeimoje, darbo aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje sferas. Procesas įgauna svarbią ekonominę, politinę, visuomeninę, socialinę ir buitinę reikšmę.

Laikui bėgant tobulėja visa techninė įranga, tame tarpe ir kompiuteriai atverdami platesnes galimybes.1. Techninė įranga

Anksčiau kompiuteris buvo griozdiškas, brangus ir prieinamas tik specialistams. Pasirodžius silicio kristalų mikroschemoms, jis pasidarė toks mažas, kad įrenginio dydį dažnai lemia tik informacijos įvedimo ir gavimo metodai. Kompiuteris atpigo ir jis pasidarė toks paprastas, jog net visai nepasirengęs žmogus labai greitai įgunda juo naudotis.

2. Kompiuterio sandara

Kad suvoktume atskirų kompiuterio techninės įrangos dalių funkcijas, turime susipažinti su kompiuterio sandara. Tai rinkinys fizikinių prietaisų, vadinamų technine įranga, paklūstančių komandų visumai, kurią vadiname programine įranga (ji naudojama apdoroti informaciją, turinčią tam tikrą duomenų struktūrą). Paprastai kompiuterį sudaro keturi elementai:

Procesorius yra kompiuterio dalys, atliekanti vidinius skaičiavimus ir kontroliuojanti visų kitų įrenginių darbą. Atmintis reikalingą informaciją išlaiko užfiksuotą bet kuriuo metu – kol trunka operacijos ir tarp jų. Įvedimo įrenginys priima duomenys iš išorės, paprastai vartotojo įvedamus klaviatūra. Išvedimo įrenginys – įtaisas, skirtas informacijai išvesti. Tai vaizduoklis, spausdintuvas, braižytuvai, garsiakalbiai, garso kolonėlės ir kt.

3. Informacijos išvedimo įrenginiai

Informacija iš personalinio kompiuterio galima išvesti į kietą diską, diskelius, displėjaus ekraną, spausdintuvą, braižytuvu nubraižyti popieriuje. Didesnei auditorijai informacija gali būti rodoma per specialų PK valdomą skystųjų kristalų transparantą, projektoriumi skaidrėms demonstruoti arba su PK sujungtu specialiu projektoriumi. PK per jame esantį garsiakalbiuką arba per papildomą įrangą gali išvesti ir garsus, pavyzdžiui, griežti melodijas, skaityti tekstą. Iš jo išvedamą informaciją galima įrašyti į videomagnetofoną.

3.1. Displėjai

Displėjai (monitoriai) – įrenginiai vizualiniam informacijos, įvedamos ir išvedamos iš PK atvaizdavimui.

PK displėjuose naudojami elektrininiai vamzdžiai (kineskopai) ir plokštieji ekranai. Vaizdo kokybė displėjaus ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičiaus ekrane), spalvingumo, kadrų dažnio, dažnių juostos.

Vaizdą (televizinį rastrą) taškas pradeda piešti iš kairiojo viršutinio ekrano kampo. Jis vienodu greičiu prabėga ekraną iki dešiniojo krašto, po truputėlį leisdamasis žemyn. Paskui staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą vaizdo eilutę. Taip eilutė po eilutės jis piešia vaizdą iki ekrano apačios, o ja pasiekęs baigia piešti kadrą ir vėl pradeda naują.

Kiekvienas displėjus gali dirbti dviem režimais: tekstiniu ir grafiniu.

Tekstiniame režime displėjus sąlyginai dalinamas į 25 eilutes po 80 ženklų kiekvienoje eilutėje. Faktiškai kiekvienoje eilutėje galima patalpinti 256 simbolius. Tada, kai simbolių skaičius eilutėje viršija 80, prasideda ekrano postūmis į kairę. Kai kurių modifikacijų monitoriai gali turėti ne 25, bet 43 (EGA ) ir 50 (VGA ) eilučių. Kiekvieno simbolio vietą displėjuje gali atitikti sava spalva. Tai leidžia daryti įvairiaspalvius užrašus.

Grafiniame režime į ekraną galima išvesti paveiksliuką, t.y.grafinį sudėtingo objekto vaizdą.

3.1.1. Displėjų kineskopai

Nors elektroniniai vamzdžiai atsirado jau prieš 80
metų, bet ir dabar jie bene geriausiai perteikia tiek nespalvotus, tiek spalvotus vaizdus, yra palyginti nebrangūs. Tačiau jie yra didelių matmenų, suvartoja daug energijos, mechaniškai neatsparūs, todėl tinka tik kabinetiniams PK. Displėjų kineskopų skiriamoji geba yra didesnė negu televizorių. Kadangi į PK displėjaus ekraną žiūrima ilgai ir atidžiai, jis neturi varginti akių. Nuo skiriamosios gebos priklauso vaizdo aiškumas. Didinant skiriamąją gebą, mažėja taško (Pixel) matmenys, kartu ir ekrano šviesumas, atsiranda mirgėjimas, kuris šalinamas didinant kadrų ir eilučių skleidimo dažnius. Kol kas daugiausiai yra gaminama spalvotų displėjų, turinčių 15 colių įstrižainės ekranus. Gana populiarus yra 17, 20 ir 21 colio įstrižainės displėjai. Jų skiriamoji geba iki 1600×1280 taškų. Geriausi yra „Trinitron“ kineskopai. Specialiems tikslams gaminami displėjai su dar didesniais ekranais, turinčiais daugiau negu 2000×2000 taškų. Specialūs nespalvotieji displėjai turi 4096×3300 ir daugiau taškų ekranus. Jie naudojami medicinos aparatūroje, taip pat leidyboje šriftų kontrolei.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 883 žodžiai iš 2637 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.