Italija
5 (100%) 1 vote

Italija

TURINYS

I. Įvadas ……………………………………………………………………………………………….. 2p.

II. 1. KULTŪRINĖ RINKOS ANALIZĖ 1.1. Italijos istorija …………………..3p.

III. 1.2. Italijos geografija …………………………………………………………………………7p.

IV. 1.3. Socialinės institucijos …………………………………………………………………. 12p.

V. 1.4. Politinė sistema ……………………………………………………………………………17p.

VI. 1.5. Teisinė sistema ………………………………………………………… 21p.

VII. 1.6. Socialinės organizacijos ………………………………………………. 23p.

VIII. 1.7. Verslo papročiai ir praktika ………………………………………………………….25p.

IX. 1.8. Filosofija ir religija …………………………………………………………………….. 26p.

X. 1.9. Gyvenimo sąlygos ……………………………………………………………………….. 27p

XI. 2. EKONOMINĖ RINKOS ANALIZĖ 2.1. Gyventojai………………………31p.

XII. 2.1. Ekonominė statistika ……………………………………………………35p.

XIII. 2.3. Darbo jėga ……………………………………………………………………………………39p.

XIV. 2.4. Infliacija ……………………………………………………………………………………….41p.

XV. 2.5. Mokslas ir technologija ………………………………………………………………….42p.

XVI. 2.6. Žiniasklaida ………………………………………………………………………………….42p.

XVII. IŠVADOS …………………………………………………………………………………….45p.

XVIII. Informacijos šaltiniai ……………………………………………………………………47p.

ĮVADAS

Italos – išvertus iš graikų kalbos, reiškia “veršių, jaučių žemė”.

Italija tapo nacionaline valstybe pavėluotai – 1861, metais kada Sicilijos ir pusiasalio miestai-valstybės buvo suvienyti karaliaus Victor EMMANUEL. Valdant fašistų diktatoriui Benito MUSSOLINI Italija buvo sudariusi sąjungą su nacių Vokietija. Gal dėl to Italija pralaimėjo II pasaulinį karą. Italija buvo pagrindinė NATO ir Europos Ekonominės Bendrijos narė ir susiejo stiprėjančią politiką ir ekonomiką su Vakarų Europa, neskaitant euro įvedimo 1999. Nuolatinės problemos yra nelegalios imigracijos, nusikalstančių organizacijų veikla, korupcijos, aukštas bedarbystės lygis, ir žemas Pietų Italijos pajamų ir techninių standartų lygis.

Italija visų pirma asocijuojasi su romantišku pasiplaukiojimu gondola Venecijos kanalais, ramiais ir didingais Alpių kalnais, Romos grožybėmis, mažais ir neįprastais Sicilijos ar Sardinijos kaimeliais, Etnos ugnikalniu, madų sostine Milanu, Koliziejumi, pica, vynais bei makaronais, Fiat’u, Lamborgini bei Ferrari, Dolce & Gabbana, Gianfranco Ferre, Laura Biagiotti ir istorinėmis asmenybėmis (Frederik Felini, M.Mastrojani, Cezari, Leonardo da Vinči, Rafaeli, G.Verdi, Dante, Petrarka ir daug kitų). Šalyje etninę daugumą sudaro italai – 99% gyventojų. Net 18,8% žmonių yra vyresni nei 65 metai. Gyventojų prieaugis praktiškai lygus nuliui. Beveik visi italai yra Romos katalikai. Valstybinė kalba yra italų, ja kalba 94% gyventojų. šalį sudaro 20 regionų. Kiekvienas regionas turi savo dialektą. Kai kuriuose regionuose kalbama ir vokiečių bei prancūzų kalbomis.

Italijos virtuvė teisingai yra laikoma viena puikiausių pasaulyje. Jos maistas lengvas, sveikas ir skanus. Kiekvienas Italijos regionas ir net miestas turi savo makaronų (pasta) paruošimo ypatybių, jie skiriasi savo forma (yra daugiau nei 400 skirtingų formų). Kiekvienai makaronų formai yra taikomiskirtingi padažai. Italai taip pat labai mėgsta salotas, ypač žalias, gamina daug įvairių sūrių. Italija yra ir viena didžiausių pasaulio vynų gamintoja (desertinis vynas, vermutas, putojantis vynas). Pagal vynų suvartojimą ji yra antra po Prancūzijos. Vynai pavadinami pagal vynuogių rūäį arba vietovės, kurioje jos išaugintos, pavadinimą. Parduotuvėse prekių kainos yra fiksuotos, bet pardavėjai kartais taiko nuolaidas, perkant didelį prekių kiekį. Italija nuo seno buvo žinoma kaip pirmaujantis meno, architektūros ir miestų planavimo centras. Kiekvienas Italijos miestas yra unikalių tradicijų pavyzdys. Italija dar pasižymi ir tuo, kad turi pirmąją Europoje autostradą, kurią nutiesė Musolinis tarp Milano ir Venecijos. Šiuo metu visuose magistraliniuose keliuose yra visą parą veikiančios avarinės pagalbos tarnybos, o servisus galima rasti kas 25 kilometrai. Traukinių bilietų kainos Italijoje yra pigiausios, o traukinių transporto tinkles – erdviausias Europoje. Traukinių paslaugos yra klasifikuojamos priklausomai nuo traukinio greičio.

Nuolatinės problemos, su kuriomis susiduria Italija, yra nelegali imigracija, organizuotas nusikalstamumas, korupcija,
aukštas nedarbo lygis, žemas pietinės Italijos dalies išsivystymas lyginant su šiaurine šalies dalimi.

1. KULTŪRINĖ RINKOS ANALIZĖ

1.1. Italijos istorija

Senovės Roma. Italijos teritorijoje žmonių gyventa jau paleolito laikotarpiu. II – I tūkst. pr. Kr. Čia gyveno lotynai, ligūrai, keltai, umbriai, etruskai, sikanai( Sicilijoje ), vėliau įsigalėjo italikai. Galingiausios lotynų ir sabinų gentys 753 pr. Kr. ant septynių kalvų (Palatino, Kapitolijaus, Eksvilino, Viminalo, Kvirinalo, Celijaus, Aventino) įkūrė Romos miestą. 753 – 509 m. pr. Kr. Romą valdė karaliai. 509 m. pr. Kr. laikomi Romos Respublikos pradžia. IV a. pr. Kr. pab. Romą sunaikino galai( keltai ). Vėliau miestas buvo atstatytas, nutiestas vandentiekis, nauji keliai, tiltai per Tibrą. Nuo 338 m. pr. Kr. Romoje imta atsiskaitinėti monetomis. Roma tampa stiprėjančia ekspansyvia valstybe, užkariavusia naujas Europos, Azijos, Afrikos sritis. Vėliau ši nedidelė oligarchinė respublika, įsikūrusi prie Tibro, tampa didžiule valstybe, kuriai priklauso visos Viduržemio jūros šalys. 264 – 241, 219 – 201, 149 – 146 m. pr. Kr. – tai trijų Pūnų karų laikotarpiai; Romos imperijos stiprėjimo tarpsnis. Kartaginos žlugimas 146 m. pr. Kr. padėjo Romai įsitvirtinti Šiaurės Afrikoje, užkariauti Graikiją. Tačiau “pavergtoji Graikija nugalėjo nekultūringą nugalėtoją”( Horacijus ). Romos kultūra buvo gana menka, taigi jai teko perimti turtingą Graikijos kultūrą. Romėnų dievai asimiliavo graikų dievus: Dzeusas tapo Jupiteriu, Afroditė – Venera, Arėjas – Marsu ir t.t. Senovės Romos architektūra be galo įspūdinga, gerokai pranokstanti įprastas graikų šventyklų konstrukcijas. Romėnai perėmė orderio sistemą ir ištobulino arkų ir skliautų konstrukcijas. Senovės Roma pirmoji pradėjo naudoti betoną , įrenginėti didesnes pertvaras. Dauguma garsiųjų antikos paminklų sukurta Romos imperijos laikais( I a. pr. Kr. – V a.). I a. pr. Kr. pab Roma tapo imperija. 66 – 63 m. pr. Kr. romėnai nukariavo Pontą ir Palestiną, vėliau – Ispaniją ir Britaniją. I a.( Augusto karaliavimas )laikomas Romos kultūros suklestėjimo pradžia. Tuo metu gyveno šie poetai: Vergilijus, Horacijus, Ovidijus, istorikas: Titas Livijus, architektas – Vitruvijus. Tūkstantmečio pradžioje Romos imperijoje pradeda įsigalėti krikščionybė. Apie 42 -43 m. į Romą atvyksta apaštalas Petras. 64 m. Neronas padega Romą ir pradeda persekioti krikščionis. 66 m. sukyla Judėja. 70 m. imperatorius Titas Flavijus nuslopina sukilimą ir sugriauna Jeruzalę. 98 – 117 m. , valdant imperatoriui Trajanui, Romos valdos labia išsiplečia. Tačiau valstybę kaskart sudrebina vergų sukilimai – visiems žinomas Spartako sukilimas. To meto Romos valdovai garsėjo ištvirkimu, palaidumu, savivale, rūmai – sąmokslais ir intrigomis. Iš tų laikų kilęs posakis “ Romos žlugimas”, įvardijantis visuotiną moralės nuosmukį. Visgi, net ir draskoma vidinių krizių, nuolat puldinėjama barbarų, III – IV a. Roma dar buvo didingų, prabangių miestų imperija. Iš tų laikų išlikę triumfo arkos, didžiuliai akvedukai – daugiaaukščiai akmeniniai tiltai, termos, rūmai, amfiteatrai, šventyklos rodo ir primena mums Romos galybę. 313 m. imperatorius Konstantinas išleido Milano ediktą, kuriuo suteikė teisę viešai išpažinti krikščionybę. Tai buvo pagonybės pabaiga Romoje. 330 m. jis perkėlė imperatoriaus rezidenciją iš Romos į Konstantinopolį. 395 m. Romos imperija suskilo į dvi dalis: Rytų ir Vakarų. 403 m. Vakarų imperijos sostine tapo Ravena. 410 m. vestgotai užėmė Romą. IV a. pab. prasidėjo “didysis tautų kraustymąsis”- persikėlusi per Dunojų, imperijos teritorijoje apsigyveno gausi gotų gentis. Gotai, palaikomi sukilusių vergų ir pavergtųjų tautų, ima smelktis į imperijos gilumą. Lyg viesulas imperiją nusiaubia klajoklių hunų anpuoliai. Vestgotai, po jų vandalai užgrobia ir niokoja miestą. 476 m. roma galutinai pereina į barbarų rankas. Germanų skirų gentis, vadovaujama Odoakro, nuverčia Romulą Augustą – tai Vakarų imperijos krachas. Romos rytų imperija gyvuoja ir toliau, bet siejama su Bizantijos istorija.Viduramžiai.493 m. gotai, nugalėję Odoakrą, įsikuria Italijoje. 568 m. įsiveržia longobardai. 729 m. longobardų karalius dovanoja popiežiui Sutrio sritį ir kurį laiką šalį valdo popiežius. 800 m. Frankų karalius Karolis Didysis karūnuojamas Romos imperatoriaus karūna. Jis mėgina sugrąžinti Romos imperijos galią, pirmiausia mecenuodamas jos kultūrą, kuri bizantiškąjam ikonoklazmui pasipriešino kurdama prabangius krikščioniškus meno kūrinius. Šis karalystės klestėjimo laikotarpis( iki IX a. pab. ) vadinamas Karolingų epocha. Šios epochos menas susiformavo veikiamas prieštaringų Romos ir Ravenos tradicijų, graikų ir romėnų menų, keltų ir germanų palikimo. Karolingų imperija žlugo 843 m.. Jos palikimas – trys naujos valstybės: Prancūzija, Vokietija, Italija. Saksų dinastijai valdant, Vokietija tapo galingiausia Vakarų valstybe. 962 m. Vokietijos karalius įkuria Šv. Romos imperiją. Iškyla nauja dinastija. Otas Didysis bandė atkurti Karolingų laikų prabangą ir šlovę, iš Romos imperijos jis perėmė ir valdymo tradicijas. Maždaug šiuo metu susiformuoja italų tauta ir kalba.

1054 m. liepą Romos popiežiaus legatai ekskomunikavo Konstantinopolio patriarchą. Ši data ženklina Bizantijos ir Romos bažnyčių atskirimą. XI a. Romos bažnyčia sustiprino savo įtakos sferas Vidurio Europoje ir Skandinavijos šiaurėje, išstūmusi iš Ispanijos, Sicilijos ir Šventosios žemės ( Jeruzalės ) musulmonus. 1073 – 1085 m. popiežius Grigalius VII, ryžtingas ir energingas reformatories, su imperatoriumi Henriku IV pradėjo kovą dėl investitūros.

Ilgainiui iš visų miesto gyventojų ėmė išsiskirti prekybininkai, pramoninkai, bankininkai, kurie vėliau kartu su žemvaldžiais sudarė patricijų luomą. Valdant patricijams ( XI-XII a. ), Italijoje iškilo miestai – valstybės. Žymiausi jų – Venecija, Milanas, Genuja, ypač klestėjo Florencija. Juose kūrėsi ir nauja kultūra.XIII – XIV a. – Italijos atgimimo , arba Ankstyvojo Renesanso, laikotarpis. Italijos miestuose nesant centralizuoto valdymo, nevaržomas trečiasis luomas, iškovojęs ne vieną pergalę, miestuose įvedė savo tvarką. Štai ka dir Florencija: Renesanso kutūroje šiam miestui priskiriami nuopelnai, primenantys Atėnų nuopelnus senovės Graikijos kultūrai. Florencija anksčiau ir ryžtingiau negu kiti miestai atsikratė priklausomybės nuo Toskanos sinjorų. Suklestėjus amatams , prekybai, bankams, ant kojų tvirčiau atsistojo popolanai – pirkliai, pinigų keitėjai ir amatininkai. Florencijos popolanai pateikė aristokratams griežtus reikalavimus: pagal 1293 m. “ Teisingumo įstatymus” buvo panaikintos feodalų politinės teisės, tarp jų ir rinkimų. Visą valdžią perėmė miesto komuna, kurią sudarė amatininkų cechų ir gildijų atstovai; popiežiaus valdžiai iškilo didelė grėsmė. 1305 m. Klemensas V perkėlė popiežiaus rezidensiją į Avinjoną ( iki 1377 m.).

Renesansas. Dar vadinamas Antikos atgimimas, iš esmės pakeitė požiūrį įEuropos estetiką ir intelektą. Tradiciškai Renesansas datuojamas 1300 – 1600 m. , tačiau jo ištakos siekia viduramžiais puoselėta vienuolynuose, katedrose ir dvaruose, Renesanso laikais perkeliama į miestų aikštes ir tampa pasaulietine kultūra. Italijos Renesanso periodai paprastai įvardijami šimtmečiais: dučentas i( XIII a.) ir trečentas(XIV a.) – protorenesansas, kvatročentas(XV a.) – ankstyvasis Renesansas, činkvečentas(XVI a.) – brandusis renesansas. Protorenesansas – tai parengiamasis Renesanso laikotarpis, jo užuomazgos. Ankstyvasis Renesansas – laikotarpis, kai naujos meno apraiškos pradėjo veržtis į viešumą, nustelbdamos tradicines nuostatas. Tai matematinio tikslumo, posūkio realizmo link laikotarpis, kuriam būdinga aiški, nors nesusiformavusi pasaulėžiūra. Ankstyvasis Renesansas apogėjų pasiekė apie 1500 m. Tai liudija garsiųjų Leonardo da Vinčio, Džordžonės, Rafaelio, Mikelanželo, Ticiano darbai. Šie meistrai kūrė XV a. pab. – pirmaisiais XVI a. dešimtmečiais, laikomais italų dailės aukso amžiumi. Miestų – valstybių ekonomikos ir kultūros lygis buvo nevienodas, tad atitinkamai skyrėsi ir jų indėlis į Renesanso dailę. Nedideliuose Italijos miestuose visuomenės aistros buvo nepaprastai jaudrintos , galingas politinių įvykių sukūrys įtraukdavo kiekvieną. Tokioje aplinkoje brendo ir grūdinosi veiklūs, energingi žmonės, tokie kaip Dantė.XV a. pab. – XVI a. pr. , be Florencijos, iškilo dar vienas kultūros židinių – Roma. Nuo seno garsėjusi kaip katalikybės centras, dabar ji pretendavo tapti ir kultūros centru. Popiežiai sukvietė žymiausius tapytojus, architektus, skulptorius. 1503 – 1513 m. popiežius Julius II įsako nugriauti senąją Šv. Petro baziliką, o naująją pastato architektas Bramantė. 1513 – 1521 m. , popiežiaus Leono X, Lorenco Medičio sūnaus, viešpatavimo laikais, Roma tampa kultūros centru.XVI a. penktajame dešimtmetyje iškilo Venecija, vienintelė Italijos valstybė, išsaugojusi nepriklausomybę. Iki pat XVI a. pabaigos čia puoselėtos Renesanso dailės tradicijos, tai buvo vėlyvojo Renesanso kultūros centras. XV – XVI a. Europos valstybėms buvo milžiniškų sukrėtimų laikotarpis: kryžiaus karai; reformacija, Vokietijoje peraugusi į Valstiečių karą; revoliucija Nyderlanduose; žūtbūtinės katalikų ir hugenotų kovos Prancūzijoje. Tačiau tai netrukdė plisti humanistinei pasaulėjautai.Nauji geografiniai atradimai, Turkijos užkariavimas gerokai susilpnino Italijos prekybinius ryšius su Rytais. XVI a. Italijos ekonomika ėmė menkti. Prancūzijos, Vokietijos, ypač Nyderlandų, pramonė pradėjo konkuruoti su Italijos pramone. Prie Italijos ekonomikos smukimo prisidėjo ir popiežius : laviruodamas tarp priešiškų valstybių, jis padėjo joms užkariauti Italiją.Per karus Italija prarado Abiejų Sicilijų karalystę Sardiniją, Lombardiją, dalį Toskanos ir kai kurias mažesnes sritis. Savarankiškumą išsaugojo Popiežiaus sritis, Venecija, Savoja. Šiuo laikotarpiu sustiprėjo katalikų spaudimas. Kovai su reformacija 1534 m. Įkurtas Jėzuitų ordinas, 1542 m. Romoje įsteigtas Aukščiausias inkvizicijos tribunolas, jo vardu persekioti ir žudyti liaudies vadai, filosofai, mokslininkai( Dž. Brunas, Savonarola, Galilėjus). 1647 – 1648 m. feodalų ir katalikų savivalei pasipriešinta – įvyko sukilimai Palerme, Neapolyje, Salerne.

XVII a. Italija išgyveno sunkų laikotarpį. Nors daugelyje valstybių
pakeitė reformacija, visgi Vatikanas išliko pasauliniu katalikybės centru. Teokratinė valstybė negailėjo lėšų miestui išpuošti. Romos statybos mastas prilygo Liudviko laikų statybai Prancūzijoje. “ Amžiaus miestas” tapo baroko šedevru.XVIIIa. pirmojoje pusėje Italijoje vyko Ispanijos įpėdinystės karas ( 1701-1714 m.), Žečpospolitos įpėdinystės karas (1733-1735 m.), Austrijos įpėdinystės karas ( 1740-1748 m.). Svetimšalių priespauda, šalies susiskaldymas ar labiau smukdė ekonomiką. Italijos mokslininkai, šviesuomenė kritikavo feodalizmą, reikalavo reformų, ragino vienyti Italiją.XVIII a. pabaigoje prasidėjo risordžimentas( Risorgimento- atgimimas). Šio judėjimo tikslas- Italijos išvadavimas ir vieningos buržuazinės valstybės sukūrimas. Jis tesėsi iki XIX a. II pusės.Po Napoleono Bonaparto žygio į Italiją (1796-1797 m.) susikūrė Cizaplinė ( šiapus Alpių), Ligūrijos, Partenopėjos respublikos. 1799 m. pavasarį A.Suvorovo vadovaujama Austrijos ir rusijos kariuomenė išstūmė prancūzus iš Italijos. 1799 rugsėjį prancūzai užėmė Italiją( be Sardinijos ir Sicilijos). 1804 m. Napoleonui pasiskelbus imperatoriumi, Italijos respublikos buvo paskelbtos karalystėmis. Vienos kongresas (1814-1815 m.) atkūrė Italijos valstybių feodalinę monarchiją. Lombardija, Venecija ir mažesnės Italijos valstybės atiteko Austrijai. Nuo XIX a. pradžios už Italijos susijungimą kovojo daug slaptų revoliucinių organizacijų: karbonarai, žymiausia italų emigracijos organizacija” Jaunoji Italija”, Džiuzepės Mazinio ir Džiuzepės Garibaldžio vadovaujama savanorių Tūkstantinė. Karalius Viktoras Emanuelis II bandė taikiai suvienyti Italijos valstybes. 1859 m. Austrija neteko Lombardijos. Toskanoje, Parmoje, Modenoje buvo nuversti monarchai. Po Dž. Garibaldžio žygių prie Italijos buvo prijungta Sicilija, Neapolis, Umbrija ir Markė. 1861 m. kovo 17d. paskelbta Italijos valstybė. Sardinijos karalius Viktoras Emanuelis II tapo pirmuoju suvienytos Italijos karaliumi. 1866 m., po Austrijos ir Prūsijos karo, Italijai atiteko Venecija ir Mantuja. 1870 m. Italijos kariai užėmė Romą. Suvienijimas ženklina imperializmo pradžią: steigiamos monopolijos, kuriamos partijos, valstybė išgyvena ekonomines ir politines kries. Proletariatas streikuoja. Prasidėjus I Pasauliniam karui, Italija pasiskelbia neutralia valstybe, tačiau ekspansionistinė buržuazija skatina įsitraukti į karą. Per II Pasaulinį karą Italija tapo fašistinės Vokietijos sąjungininke. 1922-1945 m. įsigali Benito Musolinio fašistinė diktatūra. 1946 m. birželio mėn. Įvyko referendumas – Italija tapo Respublika.

Svarbiausios Italijos istorijos datos:

753 m. pr. Kr. – legendinis Romulas įkuria Romą. Įkuriama karalystė.

477-396 m. pr. Kr. – karai su etruskais.

343-290 m. pr. Kr. – Samnitų karai.

320 m. pr. Kr.- Pietų Italijoje, vėliau Sicilijoje, įkūriamos graikų kolonijos.

44 m. pr. Kr. – Senate nužudomas Cezaris.

27 m. pr. Kr. – imperatoriui Oktavianui suteikiamas Cezario Augusto titulas, krikščionybė.

54-63 m. – imperatoriaus Nerono valdymo laikotarpis, kurio metu persekiojami krikščionys.

69-96 m.- Flavijų viešpatavimas.

79 m. – Vezuvijaus išsiveržimas.

138-192 m. – Antoninų dinastijos valdymas, jų tarpe ir filosofo Marko Aurelijaus, 172 m. apjuosusio Romą gynybine siena.

826-827 m.- arabai užkariauja Siciliją ir Sardiniją. Otas įkuria Šv. Romos imperiją

1060-1070 m. – Normanų karai.

1325- 1527 m. – Renesanso laikotarpis; žymiausi atstovai – Dantė, Petrarka, Bokačas, Džotas, ; Renesanso centru tampa Florencija( Donatelas, Bruneleskis, Leonardas da Vinčis, Mikelandželas).

1498 m.- Florencijoje sudeginamas Savaranola.

1600 m. – Romoje sudeginamas Dž. Brunas.

1633-1642 m. –inkvizicijos vardu kalinamas Galileo Galilėju.

1798-1814 m. – karai su Napoleonu.

1848-1859 m.- Risordžimento (atgimimo) laikotarpis – kova už Italijos suvienijimą.

1870 m. – įkuriama Italijos valstybė.

1929 02 11 – Įsigalioja Laterno susitarimas.

1946 06 02 – paskelbiama Italijos Respublika.

1948 01 01 – paskelbta konstitucija

1949 m. –Italija tampa NATO nare.

1960 m. – Romos vasaros olimpinės žaidynės.

1993 m. – reformos pradžia.

1993 08 04 – priimtasnaujas parlamento rinkimų įstatymas.

1999 m. – įvestas euras.

Galime tik išreikšti susižavėjimą šios didžios šalies istorine praeitimi. Nepaisant daugybės karų, neturint bendros valstybės ir visų miestų – valstybių padalijimo kitoms valstybėms, jie sugebejo sukurti ir išsaugoti ateities kartoms milžinišką turtą – nuostabias bazilikas, katedras ir kitus architekturos šedevrus. Sugebėjo būdami atskirai išlikti vieninga Italų tauta.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2648 žodžiai iš 8647 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.