Neturėdami gilių centralizuotos valstybės tradicijų, taip pat patyrę Mussolinio fašizmą, italai tradiciškai palankiai žiūri į Europos šalių vienybę. Daugeliui italų ji atrodo kaip išeitis iš tam tikrų Italijos vidaus politikos sudėtingumų, kaip galimybė sutvirtinti šalies vienybę. Nenuostabu, kad 1951 metais Italija buvo viena iš Anglių ir plieno bendrijos įkūrėjų.
Italija įsijungė į Europos vienijimąsi ne tik ekonominiais sumetimais, bet ir tam, kad sutvirtintų taikius saitus su kaimyninėmis šalimis ir atgautų pasitikėjimą po fašizmo. Žinoma, kartu italai, kaip ir prancūzai ar vokiečiai, tikėjosi, kad vieninga Europa paspartins jų šalies ūkio plėtotę. Pokariu žiojėjo praraja tarp anuomet santykinai pasiturinčios Italijos šiaurės ir vargingų šalies pietų. Kontrastas išliko ir šiandien, bet jau sumažėjęs, nemaža dalimi – dėl Europos Sąjungos finansinių injekcijų.
Viena iš keturių bendrosios rinkos laisvių – asmenų judėjimo laisvė – Italijai labai pravertė. Darbo gimtinėje neradę italai galėjo laisviau jo ieškotis kaimyninėse Vokietijoje, Prancūzijoje, Beneliukso šalyse. Antai “gastarbeiteriai” (iš svetur atvykę darbininkai), kaip juos praminė Vokietijoje, nuolat siųsdavo svarias Vokietijos markių perlaidas namiškiams Italijoje. Iš Italijos nutekėjo kvalifikuota darbo jėga, bet sykiu Italijoje sumažėjo bedarbių. Gausių ūkinių kontaktų su Europos Bendrijų šalimis pagalba Italijos ūkis suklestėjo; šalis išgyveno savą ekonominį stebuklą.
Prieš dešimtmetį Italiją supurtė skandalai. Paaiškėjo, kad dalis elito skendi korupcijoje. Daugelis atsidūrė kalėjime, kiti nužengė nuo politinės scenos. Tokių visuomenės sopulių akivaizdoje Europa atrodė italams juo labiau patraukli, stabilizuojanti. Apklausos rodo, kad italai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungos entuziastų. Per 1984 metais kartu su Europos Parlamento rinkimais surengtą referendumą dauguma italų pasisakė už tai, kad Europos Parlamentas taptų konstitucine asamblėja, galinčia priimti Europos konstituciją. Italija ir toliau pasisako už glaudesnį Europos vienijimąsi.
Italai įkūnija tipingą europiečio savybę – individualumą. Diktatorius Mussolinis per du fašizmo dešimtmečius nesugebėjo italų paversti paklusnia mase. Fašizmo metais Italijoje toliau gyvavo, nors ir prislopinta, bažnyčia, ir net politinių partijų branduoliai, išliko monarchas. O Josifui Stalinui pokariu nepakluso du milijonai Italijos komunistų. Jie tapo mažiausiai nuo Kremliaus priklausoma Vakarų Europos komunistų partija, pelnė už tai “eurokomunistų” etiketę, o 1984 metais net laimėjo Europos Parlamento rinkimus Italijoje.
Kas Italiją skiria iš kitų ES šalių?
• didžiausios pajamos iš turizmo
• išauginama daugiausia vaisių ir daržovių
• didžiausias automobilių tankumas 1 kv. kilometre
• mažiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai gyventojų skaičiui)
• daugiausia kritulių per metus (95 cm per metus)
• daugiausiai išsiunčiama telegramų (pusė telegramų ES)
• didžiausia ES ir pasaulio vyno gamintoja ir eksportuotoja
• užauginama daugiausia alyvuogių tiek ES, tiek pasaulyje (apie 3,2 mln. tonų per metus)
• daugiausia importuojama akmens anglies (14,3 mln. tonų per metus, 1996)
• mažiausias gimimų skaičius 1000 gyventojų (9,05, 2001)
• mažiausias skyrybų skaičius 1000 gyventojų (0,6, 1999)
• daugiausia senyvo amžiaus žmonių (18,35 proc. italų vyresni nei 65 m.)
• Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis yra aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europoje
• Romoje yra mažiausia pasaulio valstybė Vatikanas, valdoma popiežiaus; tai taip pat viso katalikiškojo pasaulio centras
• egzistuoja ryškūs ekonomikos išsivystymo skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų
• Italija beveik visas dujas ir naftą importuoja
• dabartinis Europos Komisijos pirmininkas yra italas Romano Prodi
• viena mažiausių “asmeninių erdvių” (“patogus atstumas” tarp bendraujančių žmonių) – mažiau kaip 0,8 metro
• italai labiausiai iš visų ES šalių gyventojų nepasitiki savo teisėsaugos sistema (-36 proc., 1999)
Ar žinai, kad:
• Roma buvo pastatyta ant septynių kalvų, dabar jų yra 20?
• Italos – iš graikų kalbos išvertus reikštų “veršių, jaučių žemė”?
• pirmosios akmenimis grįstos gatvės pasirodė Romoje 170 m. pr. Kr.?
• 1908 m. Sicilijoje (Italija) per vieną didžiausių Europoje žemės drebėjimų buvo sugriautas Mesinos miestas, žuvo 120 tūkst. žmonių; žemės drebėjimas sukėlė 14 metrų aukščio cunamio bangas?
• Roma buvo pirmasis miestas, kurio gyventojų skaičius viršijo 1 mln.? Tai atsitiko 133 m. pr. Kr. Palyginimui: Londonas milijoniniu miestu tapo 1810 m., o Niujorkas – 1875 m.?
• viename Volturno upės krante žmonės, sakydami “taip”, purto galvas, kitame – linksi?
• Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, tačiau jungia apie 400 tiltų?
• pistoletas buvo išrastas Italijos mieste Pistoloje, o fajansas – Faenco mieste?
• J.V.Goethe apie Romą yra pasakęs: “Žmogus, matęs Romą, niekada nebus visiškai nelaimingas”?
• Leonardo da Vinci tuo pačiu metu viena ranka galėjo rašyti, o kita – tapyti?
• Napoleonas gimė ne Prancūzijoje, o Italijoje, Korsikos saloje, jo
tėvai – italai?
• Verona, kurioje gyveno Šekspyro įsimylėjėliai Romeo ir Džiuljeta, kasmet Valentino dieną sulaukia apie tūkstantį Džiuljetai adresuotų laiškų?
• standartinis Venecijos gondolos irklo ilgis yra 14 pėdų (4,26 m.)?
• XVI a. pabaigoje Italijoje gimė opera?
• 1609 m. Galileo Galilėjus išrado astronominį teleskopą?
• 200 m. romėnai pirmieji pradėjo nešioti skirtingus batus kairei ir dešinei kojai?
• Leonardo da Vinci ir Socrates vardais pavadintos dvi ES programos, skirtos ES profesinio mokymo rėmimui bei švietimui?
• Vatikane esanti Šv. Petro bazilika yra svarbiausia ir didžiausia katalikų bažnyčia pasaulyje?
Kas siejama su Italija?
• Federico Fellini, kino režisierius
• Marcelo Mastroiani, aktorius
• Spagečiai, pica, pomidorai, alyvų aliejus, espresso ir kapučino kava
• Roma
• Venecija
• Romos imperija
• Cezaris
• Tomas Akvinietis
• Leonardo da Vinci, Mikelandželas, Rafaelis, Botičelis, Ticianas
• Renesansas
• Musolinis
• Opera
• Džiuseppe Verdis, Rossini, Pucini
• Luciano Pavarotti
• Batai
• Nikolo Makiavelis, viduramžių filosofas, politikas, rašytojas
• Vatikanas
• Dantė, Petrarka
• Šv. Petro bazilika
• FIAT
• Ferrari
• Alfa Romeo
• Armani, drabužių dizaineriai
• Pizos bokštas
• Koliziejus
• Mafija
Batai. Italai garsėja kaip madingai ir stilingai besirengianti tauta. Jie išleidžia daugiausia pinigų drabužiams ir batams nei bet kurios kitos ES valstybės gyventojai – apytiksliai 10 proc. atlyginimo. Nenuostabu, kad drabužių ir batų pramonė jų ekonomikoje labai svarbi. Italija pagamina daugiausiai batų visoje Europoje, o pasaulyje ji antra (po Kinijos).