Italija2
5 (100%) 1 vote

Italija2

Turinys:

Įvadas……………………………………………………………….

Italijos gamtos sritys……………………………………………..

Apeninų klimatas………………………………………………….

Geografinė padėtis………………………………………………..

Vidaus vandenys…………………………………………………..

Istorinė padėtis…………………………………………………….

Augalija………………………………………………………………

Gyventojai…………………………………………………………..

Mafija…………………………………………………………………

Ūkis…………………………………………………………………..

Žemės ūkis………………………………………………………….

Turizmas…………………………………………………………….

Itališkas vynas……………………………………………………..

Etna………………………………………………………………….

Italija- pasaulio kultūros lobynas……………………………….

Lietuvos respublikos ryšiai su Italijos respublika…………….

Italijos investicijos Lietuvoje…………………………………….

Politinės žinios……………………………………………………..

Įdomūs faktai………………………………………………………

Kita…………………………………………………………………..

Naudota literatūra…………………………………………………

Plotas: 301 230 km2

Sostinė:Roma

Gyventojai: 58,0 mln. (192 žm./km2)

Valdymo forma: Parlamentinė respublika

Kalba: Italų

Tikėjimas: Katalikų

Piniginis vienetas: Lira

Sostinė: Roma (2,9 mln. gyv.)

Kiti miestai: Milanas, Neapolis, Turinas

Gyventojų ūkinė veikla

Žemės ūkis: 4%

Pramonė: 33%

Aptarnavimo sfera: 63%

ES NARĖ NUO 1957m.

AUKŠČIAUSIA VIETA:Mont Blanc 4807m.

ILGIAUSIA UPĖ: Po 629 km

OFICIALUS PAVADINIMAS – Italijos Respublika (Repubblica Italiana).

Italija – Viduržemio pajūrio šalis, esanti Pietų Europos centre. Ji užima Apeninų pusiasalį, toli išsikišusį į Viduržemio jūrą, pietinę Alpių kalnų dalį ir Sicilijos, Sardinijos bei kitas mažas salas. Alpės užstoja Italiją nuo šaltų šiaurės orų pernašų, bet nekliudo jai susisiekti su kitomis Europos šalimis. Šiaurėje Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija, o pietuose Tuniso sąsiauris ją skiria nuo Afrikos. Italijos sienos ilgis 9300 km, apie 80% jos eina jūra.Dabartinė Italija – tai ne vien žydras dangus, paplūdimiai prie mėlynos jūros su vešlia subtropine augalija, apelsinų giraitės ir vynuogynai kalnų šlaituose, snieguotos Alpių viršūnės, garsūs kultūros ir architektūros paminklai, bet ir modernūs automobiliai, kompiuteriai, chemijos pramonės gaminiai, madingiausi drabužiai ir avalynė, visame pasaulyje žinomi dainininkai ir pripažinti kino filmai.

ITALIJOS GAMTOS SRITYS

Iš visų Pietų Europos valstybių didžiausia gamtos įvairove išsiskiria Italija. Didelė jos dalis išsidėsčiusi Apeninų pusiasalyje, kuris panašus į aulinį batą su pakulniu ir nosimi. Italijoje skiriamos keturios gamtos sritys.

1.ALPĖS.Italijoje yra pietiniai Alpių pakraščiai. Aukščiausios viršūnės iškilusios iki 4km ir dar aukščiau, todėl ištisus metus čia boluoja sniegas, o slėniais leidžiasi ledynai.Ant sraunių kalnų upių pastatyta daug vandens jėgainių.Alpių papėdėse tyvuliuoja dideli ir gilūs Komo.Madžorės, Gardos ežerai.Alpėse daug kurortų.



2.PO UPĖS ŽEMUMA-buvusi Adrijos jūros įlanka.Per amžių amžius iš Alpių ir Apeninų kalnų tekančios upės suklojo storą sąnašų sluoksnį.Todėl Po žemumos dirvožemiai labai derlingi,o sritis dažnai vadinama Italijos aruodu.Žemumos viduriu teka ilgiausia(652km)Italijos upė-Po.Žemupyje jos tėkmė tokia lėta,jog dalis sąnašų grimzda į dugną ir upės vaga nuolat kyla.Todėl upių krantai sutvirtinti pylimais.Kai kurie pylimai yra 10m aukščio,o Po vandens paviršius yra sulig namų stogais.

3.APENINŲ PUSIASALIS.Išilgai pusiasalio nutįsusi Apeninų kalnų virtinė.Šiaurėje jie ribojasi su Alpėmis,o pietuose nutįsta iki pat Mesinos sąsiaurio,skiriančio pusiasalį nuo Sicilijos.Apeninai ilgesni(apie 1500km)negu Alpės,tačiau gerokai žemesni.Apeninų kalnai-vieni jauniausių kalnų Žemėje.Todėl tai neramių gelmių pasaulis.Kalnai susidarė maždaug prieš 1mln.metų.Čia kyla žemes drebėjimų,yra aktyvus Vezuvijaus ugnikalnis.Apeninų pusiasalyje yra ir „negyvųjų“ ugnikalnių.Tik uolienos bei iš žemės gelmių besiveržiantys šiltieji vandenys byloja apie kadaise čia buvusius neramius laikus.Apeninų pusiasalio upės trumpos.Didžiausios upės-Tiberis ir Arnas

4.SALŲ PASAULIS.Sicilijos sala-didžiausia Viduržemio jūroje.Salą kerta dviejų litosferos plokščių sandūra.Čia yra aukščiausias Europoje ugnikalnis Etna(3340m.)Jis yra „gyvasis“-veikiantis.Iš Etnos laikas nuo laiko išsiveržia dūmų kamuoliai.Sicilijos saloje daug žemės drebėjimų.Į šiaurę nuo Sicilijos yra išsibarsčiusi daugybė nedidelių salelių.Jose yra dar du veikiantys ugnikalniai.Tai Vulkanas ir Strombolis.

Apeninų

KLIMATAS Viduržemio pajūrio tipo, subtropinis. Jūros įtaka labai didelė, nes pusiasalyje nėra daugiau kaip 200-220 km nuo jos nutolusių vietų. Vasaros karštos. Vidutinė liepos temperatūra Alpių priėkalnėse apie 20°, Po lygumoje – apie 23°, o Apeninų pusiasalyje einant į pietus laipsniškai pakyla net iki 28°. Siciliją vasarą pasiekia sausas iš Afrikos pučiantis vėjas, vadinamas siroku; jis įkaitina orą iki 40° karščio. Žiemą pučiantys vakarų ir šiaurės vakarų vėjai atneša kritulių. Sausio vidutinė temperatūra Italijos šiaurinėje dalyje yra apie 0°, o pusiasalyje – 1-12° šilumos. Bet Alpėse ji nukrinta iki 15° šalčio. Etnos ugnikalnio viršūnėje ir vasarą temperatūra apie 0°, o žiemą ją dengia sniegas. Jūros pakrantėse, Sicilijos bei Sardinijos salose klimatas labai švelnus, vasaros ir žiemos temperatūros skirtumas paprastai nebūna didesnis kaip 15°. Todėl pajūryje įsikūrę visame pasaulyje žinomi kurortai. Po slėnyje ir tarpukalnėse klimatas pereinamasis iš subtropinio į vidutinių platumų, iš švelnaus jūrinio – į žemyninį.Viduržemio pajūrio klimatui kritulių minimumas būdingas vasarą, o maksimumas -žiemą. Tačiau kai kuriose vietose krituliai per metus pasiskirsto kitaip. Pavyzdžiui, Po upės slėnyje apie pusę kritulių iškrinta pavasarį bei vasarą, būna net katastrofiškų liūčių. Žiemą slėnyje iki kelių savaičių išsilaiko sniego danga, o kalnų šlaituose sniegas išbūna kelis mėnesius. Kartais kyla smarkių pūgų, kai užpustomos perėjos ir pablogėja susisiekimas. Rytų Alpėse ir šiaurės Apeninuose kritulių esti apie 3000 mm, bet daugiausia vasarą. Kitose Alpių dalyse ir Apeninų kalnuose iškrinta apie 1000 mm, gausiau šaltuoju metų laiku. Kritulių kiekis Apeninų pusiasalio pietinės dalies link mažėja, o Salentinos pusiasalyjejis ne didesnis kaip 200 mm.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą batą, bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; kranto linijos ilgis apie 7500 km, šalies ilgis iš šiaurės į pietus 1140 km; priskiriama Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios dalys: rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka.

Vidaus vandenys. Italijoje nėra kur tekėti ilgoms ir vandeningoms upėms. Todėl dauguma jų trumpos, slenkstėtos: jos gana stačiai nusileidžia nuo kalnų ir per nedideles pajūrio žemumėles pasiekia jūrą. Didžiausios Apeninų upės yra Viduržemio pajūrio tipo. Vandeningiausios jos būna per rudens bei žiemos liūtis, seklios – vasarą. Mažos upės vasarą visai išdžiūsta. Iš didžiųjų Italijos upių minėtinos Tibras (405 km) ir Amas – aukštupiuose yra tipiškos kalnų upės, o žemupiuose praplatėja iki 120-150 m. Nuo Romos iki žiočių Tibras net laivuojamas. Pasitaiko labai smarkių, tiesiog katastrofiškų jo potvynių.Ilgiausia, be to, turinti labai daug intakų, Italijos upė yra Po (670 km), kurios plotis kinta nuo 100 iki 700 m. Upės vanduo labai drumstas, nes ji iš kalnų plukdo daug nešmenų, kurios nusėda žiotyse, pakeldamos vagą aukščiau aplinkos. Todėl potvynių metu tik dambos apsaugo gretimą teritoriją. Beje, didžiulė delta kasmet apie 70 m pasistūmėja į jūrą. Pavasarį Po tvinsta tirpstant kalnų sniegui, o žiemą -pliaupiant liūtims.Italijos upės, ypač kalnų, turi daug energijos elektrai gaminti, kuri plačiai naudojama gausybėje hidroelektrinių.Italijoje yra trijų tipų ežerų. Didžiausieji tyvuliuoja Alpių priekalnėse: Garda, Komas, Madžorė. Jų plotas siekia šimtus kvadratinių kilometrų, o gylis – 400 m, kai kurių dugnas yra žemiaujūros lygio. Kito tipo ežerai (Vikas, Albanas) telkšo užgesusių ugnikalnių krateriuose. Trečią grupę sudaro Adrijos pakrantės ežerai – smėlio nerijų nuo jūros atskirtos buvusios lagūnos.Margas Italijos DIRVOŽEMIŲ žemėlapis. Alpėse iki 800-900 m aukščio plyti kalnų miškų rudieji dirvožemiai. Ten auga klevai, ąžuolai, kaštonai. Aukščiau, iki 1800 m, driekiasi rusvieji miškų, o virš jų – kalnų pievų. Miškuose ten auga kedrai, eglės, pušys, o alpinėse pievose – gėlės ir rododendrų krūmai.Po slėnyje vyrauja sąnašiniai aliuviniai ir miškų rudieji dirvožemiai, nors beveik visi lygumos miškai iškirsti. Apeninų pusiasalyje daugiausia yra tamsiai rudų ir rudų dirvožemių. Čia dar pasitaiko kamštinių ir akmeninių ąžuolų giraičių, alepo ir italinių (pinijos) skėstašakių pušų. Vakarinėje Apeninų pusiasalio dalyje, daugiausia klintyse, paplitę raudonieji Viduržemio pajūrio dirvožemiai – itališkai „terra rosa“. Juose auginami vynuogynai ir sodai. Kai kuriose Italijos vietose yra pilkų vulkaninių dirvožemių, daugiau beveik niekur Europoje nepaplitusių.Miškai per daugelį šimtmečių buvo iškirsti ir jų likę tik kalnų šlaituose, o lygumos jau bemiškės. Po upės slėnyje yra nedidelių ievų, baltųjų akacijų, topolių giraičių. Apeninų pakrantėse auga alyvmedžiai, lauro medžiai, oleandrai, bet daugiausia čia kultūrinių įvežtinių augalų: palmių, citrusų, migdolų, figų, agavų.Iškirtus miškus, sumažėjo stambių laukinių gyvūnų. Tik Apeninų ir Alpių kalnuose, saugomose teritorijose, yra stirnų, vilkų, meškų, lapių. Gyvena smulkių plėšrūnų ir
voverių, kiškių, kiaunių. Yra apie 400 rūšių paukščių (grifai, kurtiniai, kurapkos, tetervinai), daug vabzdžių (cikados, drugiai), roplių (gyvatės).Priekrantėje sugaunama daug žuvų, iš kurių minėtinos plekšnės, tunai, sardinės, menkės.Alpėse ir Apeninuose įsteigta keletas nacionalinių parkų (Stelvijo, Abrucio, Čirčėjo, Kalabrijos) ir rezervatų. Ilgą laiką reikiamai nesirūpinus aplinkos apsauga, susikaupė daug problemų. Italijos miestuose, palyginti su kitais pasaulio miestais, kur kas mažiau žalumos. Iškirtus miškus kalnų šlaituose, paspartėjo erozija. Kaltę buvo bandyta suversti galvijams, avims, ožkoms. Nevalyti komunalinių ir pramoninių įmonių nutekamieji vandenys užteršė žydrą Italijos priekrantę ir daugiau kaip 4000 km pakrantės. Tik pastaraisiais metais energingai imtasi aplinkos apsaugos priemonių.

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 1606 žodžiai iš 4154 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.